- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- N-575-2197-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05004-2010-4
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas 2010 m. liepos 2 d. A. B. surašė administracinio tesės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 7 d., apie 17 val., Kauno m., Islandijos pl. 32, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Mega“, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčią G. P. priklausančią transporto priemonę „Alfa Romeo 156“ ir ją apgadino, vėliau pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 119 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. B. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio „Alfa Romeo 156“ priekinio bamperio sugadinimo požymių (b. l. 8-9). Pagal 2010 m. birželio 8 d. automobilio techninės apžiūros aktą automobilis „VW Passat“ neapgadintas, ant jo jokių kontaktų žymių nenustatyta (b. l. 16). A. B. neigia padaręs eismo įvykį. Teismas atkreipė dėmesį, jog G. P. paties eismo įvykio, t. y. automobilių kontakto momento nematė, pats patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgęs į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. 2010 m. birželio 7 d., apie 17 val., padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl, nesant šių pažeidimų sudėties, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija, apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimui įrodyti užtenka administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų, transporto priemonės techninės apžiūros akto, paaiškinimų. Institucija pažymi, kad teismas nepagrįstai neapklausė liudytojais policijos pareigūnų V. K. ir V. P., nevertino įvykio metu daryto vaizdo įrašo.
Atsiliepimas
Atsiliepime A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. A. B. atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir paaiškinimą, 2010 m. liepos 19 d. pateiktą Institucijai (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, taip pažeisdamas KET reikalavimus.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalis įtvirtino, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Apeliantas mano, kad teismas atliko neišsamią įrodymų analizę, todėl nepagrįstai administracinę bylą A. B. atžvilgiu nutraukė.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje pateikta prieštaringų įrodymų. Pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 11) nurodoma, kad prekybos centro „Mega“ apsaugos skyriuje, peržiūrėjus aikštelės vaizdo įrašą, buvo matyti, kaip į stovintį G. P. automobilį įsiremia A. B. vairuojamas „VW Passat“. Išlipęs A. B. apžiūrėjo galimo susidūrimo vietą ir nuėjo link parduotuvės, užuot bandęs perstatyti automobilį į kitą vietą ir taip išvengti administracinės atsakomybės kilimo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu G. P. tvirtino, kad vaizdo įraše buvo matyti, kad po galimo susidūrimo „VW Passat“ vairuotojas susidūrimo vietos neapžiūrėjo, priėjusios arčiau buvo tik „VW Passat“ keleivės. Įvykį mačiusių „VW Passat“ keleivių R. B. ir B. R. paaiškinimuose (b. l. 14, 15) bei A. B. paaiškinime pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 24) nurodomos panašios aplinkybės, pažymint, kad vairuotojas buvo priėjęs pasižiūrėti, ar yra likęs tarpas iki kito automobilio. Kaip įrodymo byloje nepateikus vaizdo įrašo, šios aplinkybės iš esmės nieko neįrodo, nes vien tas faktas, kad prisiparkavęs prie G. P. automobilio A. B. apžiūrėjo automobilio galinį bamperį, negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad A. B. padarė eismo įvykį. Nors apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nekvietė liudyti policijos pareigūnų V. P. ir V. K., tačiau kolegija nemano, kad minėtų asmenų liudijimai galėjo turėti esminės reikšmės nustatant įvykio aplinkybes, juo labiau, kad pats apeliantas, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, turinti pareigą įrodyti A. B. kaltę, nepasinaudojo proceso šaliai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo suteikta teise kviesti liudytojus. Pažymėtina, kad nurodyti pareigūnai patys eismo įvykio nematė, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip tiesiogiai įrodantys apelianto dalyvavimą minėtame eismo įvykyje.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, taip pat rėmėsi byloje esančia apgadinto „Alfa Romeo 156“ fotonuotrauka (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 16). Teisėjų kolegija, išanalizavusi nurodytą bylos medžiagą, sutinka su išvada, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip A. B. kaltės įrodymas, nes pateiktoje nuotraukoje matomi G. P. priklausančio automobilio pažeidimai negali būti vienareikšmiškai siejami su A. B. priklausančiu „VW Passat“ automobiliu: „Alfa Romeo 156“ priekinio bamperio apgadinimas padarytas pakankamai žemai (25-30 cm nuo žemės), o individualių požymių, kurie patvirtintų kontaktą tarp automobilio „Alfa Romeo 156“ priekinio bamperio apgadinimo ir „VW Passat“ automobilio, nėra užfiksuota.
Atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesant neginčijamų A. B. kaltės, padarius jam inkriminuojamus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodymų, kilusios abejonės traktuotinos A. B. naudai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.