Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-557-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
II-557-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03531-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
R. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-557-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03531-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12176-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyresnioji specialistė A. Š. 2019 m. birželio 20 d. nutarimu nustatė, kad R. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val. Vilniuje, vairuodama automobilį ir važiuodama pasirinktu greičiu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį Toyota, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą.

R. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

R. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12176-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėja skunde nurodo:

Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Skundžiamame nutarime motyvuotai neįvertintos byloje nustatytos aplinkybės, todėl buvo pažeista ANK 618 straipsnio 2 dalis. Be to, priimant šį procesinį sprendimą, nebuvo atliktas išsamus įrodymų vertinimas, remiamasi tik liudytojų nurodytomis prieštaringomis, nelogiškomis aplinkybėmis ir nebuvo atsižvelgta į R. A. ir jos automobilyje važiavusios keleivės E. B. nurodytas aplinkybes.

Liudytojo A. G. (A. G.) nurodytos aplinkybės yra nelogiškos, nes jis nurodė, kad sėdėdamas automobilyje per veidrodėlį pamatė, kaip pareiškėja atsitrenkė į A. G. iš galo važiuojantį automobilį. R. A. teigimu, neįmanoma per automobilio veidrodėlius pamatyti, kokiu atstumu iš galo važiuojantys automobiliai yra sustoję vienas šalia kito ar kad transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje. Abejonių kelia A. G. teiginiai, kad jis kaip automobilio Opel Vectra vairuotojas be jokios priežasties (nesant būtinumui) tiesiog stovėjo greičiausioje (trečioje) eismo juostoje ir dairėsi per galinius veidrodėlius, t. y. sudarė kliūtį eismui, užuot kuo skubiau ėmęsis visų atsargumo priemonių išvengti neigiamų padarinių: įjungęs avarines šviesas, bandęs rikiuotis į šalia esančią eismo juostą ar važiavęs tiesiai, kai priekyje nebebuvo jokios kliūties. Be to, stovėti trečioje eismo juostoje draudžiama pagal KET.

Kito liudytojo J. O., kuris vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jis pajuto du smūgius į automobilio galinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad paskui pareiškėjos vairuojamą automobilį greitai važiavo ir po to į ją atsitrenkė Volkswagen Passat automobilis, kurį vairavo S. V. (S. V.), turėjo būti įvertinta atatrankos galimybė, kuri galėjo du kartus pastumti pareiškėjos automobilį. Tai, kad Volkswagen Passat automobilis viršijo leistiną greitį, patvirtina girdėtas padangų cypimo garsas ir ant kelio likusios ilgos stabdymo žymės bei aplinkybė, kad automobilis Volkswagen Passat atšoko pakankamai didelį atstumą atgal. Volkswagen Passat automobilio vairuotojas nurodė, kad važiavo tik 65 km/h greičiu ir pradėjo stabdyti likus 50 m iki pareiškėjos automobilio. Akivaizdu, kad, esant tokioms aplinkybėms, S. V. būtų spėjęs laiku sustoti ir neatsitrenkti į R. A. transporto priemonę. Kita vertus, automobilis Volkswagen Passat rėžėsi į automobilį Audi A3 tokiu greičiu ir jėga, kad jame buvę asmenys buvo sužaloti.

Pagal tarnybinį pranešimą, liudytojas J. O. teigė, kad jis prieš automobilį Opel Vectra pristabdė laikydamasis saugaus atstumo, o jis savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo 60 km/h greičiu. KET 126 punkte reglamentuojama, kad rekomenduojamas saugus atstumas yra tuomet, kai atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės yra ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens. Vadinasi, jei J. O. važiavo minėtu greičiu, jis, laikydamasis saugaus atstumo, sustojo likus 30 metrų iki automobilio Opel Vectra. Logiškai nesuvokiama, kaip automobilis Toyota Corolla Verso nuo smūgio į galinę dalį galėjo nuskrieti 30 metrų į priekį. Reikšminga ir tai, kad liudytojų A. G. ir J. O. nurodytos aplinkybės yra tarpusavyje prieštaraujančios, nes pirmasis savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilis Toyota Corolla Verso buvo sustojęs, o šio automobilio vairuotojas J. O. tvirtino, kad automobilis Audi A3 atsitrenkė į jo pradėtą stabdyti transporto priemonę. Nutarime padaryta išvada, kad automobilis Toyota Corolla Verso, R. A. artėjant, važiavo. Tokią aplinkybę paneigė pati pareiškėja ir kartu su ja važiavusi E. B.. Pareiškėjos automobilis stovėjo, kaip ir kiti du priekyje buvę automobiliai, todėl tikėtina, kad priekyje stovėję automobiliai tarpusavyje susidūrė dar prieš R. A. iš paskos atvažiavusiam automobiliui Volkswagen Passat, kuris „sustūmė“ visas tris transporto priemones. Tokiu būdu galimai buvo nuslėptas tarp automobilių Opel Vectra ir Toyota Corolla Verso įvykęs eismo įvykis siekiant gauti draudimo išmoką.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, iš karto po eismo įvykio, kai policijos pareigūnai apklausinėjo asmenis, automobilio Opel Vectra vairuotojas A. G. nurodė, kad, stabtelėjęs prieš automobilių spūstį, jis staiga pajuto smūgį į galinę transporto priemonės dalį. Šios A. G. nurodytos aplinkybės nesutampa su jo vėlesniais paaiškinimais, kad automobilio veidrodėlyje pamatė sustojusį Toyota Corolla automobilį ir tai, kad jis ilgą laiką stovėjo, kol pajuto smūgį, kai automobilis Volkswagen Passat atsitrenkė į pareiškėjos Audi A3 automobilį. Be kita ko, A. G. vairuojamo automobilio Opel Vectra padėtis, užfiksuota po eismo įvykio, kelia abejonių, nes automobilis stovėjo beveik atsitrenkęs į kairės pusės kelio atitvarą. Tikėtina, kad automobilis Opel Vectra staigiai stabdė, dėl to metėsi į kairę pusę. Po tokio staigaus stabdymo automobilis Toyota Corolla Verso, kurio padėtis taip pat užfiksuota eismo juostos kairėje pusėje, galėjo atsitrenkti į priekyje buvusį automobilį Opel Vectra.

R. A. teigia, kad kitų eismo įvykio dalyvių rašytiniai paaiškinimai surašyti vienodai (jie pradedami įvardijant vairuotus automobilius, markes, valstybinius numerius, spalvą, oro sąlygas, kelio dangą, važiavimo greitį ir kt.), o tai sudaro pagrindą teigti, kad šie dokumentai galėjo būti parašyti susitarus. Apie tai, kad kiti eismo įvykio dalyviai tarėsi dėl eismo įvykio aplinkybių ir siekė pripažinti R. A. kalta dėl eismo įvykio, perspėjo pareiškėjai ir E. B. greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, juolab, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, eismo įvykio dalyvių apranga yra identiška.

Pareiškėja nurodo, kad ji laikėsi saugaus greičio ir atstumo, visiškai sustojo neatsitrenkdama į priešais stovintį automobilį Toyota Corolla Verso. Tai patvirtina E. B. rašytinis paaiškinimas, automobilio Audi A3 stabdymo žymių nebuvimas ant kelio dangos, neišsiskleidusios oro pagalvės pareiškėjos transporto priemonėje. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Atsiliepimas

Komisariato vyresnioji specialistė A. G. atsiliepime į R. A. skundą prašo netenkinti R. A. skundo. Atsiliepime nurodoma:

Motyvuojamoji dalis

Byloje pakako įrodymų priimti nutarimą R. A. pripažinti kalta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, t. y. byloje įrodyta, kad pareiškėja, važiuodama pasirinktu greičiu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį, jeigu automobilis būtų stabdomas, ir atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso.

III. Teismo išvados

R. A. skundas tenkinamas.

R. A. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir savo paduotame skunde. Be to, ji paaiškino, kad važiavo automobiliu Audi A3 prieš automobilį Toyota Corolla Verso skundžiamame nutarime nurodytą dieną ir laiku, jos važiavimo greitis galėjo būti apie 70km/h. Priešais važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, tą patį pradėjo daryti ir R. A.. Tada abu automobiliai galiausiai sustojo. Kai pareiškėja pamatė, kad automobilis Toyota Corolla Verso stabdo, atstumas tarp transporto priemonių buvo nemažas, o tarp sustojusių automobilių buvo apie metras atstumo. R. A. nesuprato, kodėl priešais automobilis sustojo, ji nematė spūsties. Tuo metu pareiškėja atsisuko į keleivę ir išgirdo didžiulį stabdžių cypimo garsą, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, ji trenkėsi galva į vairą, o antras smūgis buvo transporto priemonės priekiu. Pora sekundžių praėjo nuo sustojimo iki susidūrimo. R. A. neminėjo savo rašytiniame paaiškinime, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojas sakė, jog kiti eismo įvykio dalyviai tarėsi dėl jos pripažinimo kalta, nes ji nesitikėjo, kad bus nubausta.

R. A. 2019 m. balandžio 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val., važiuodama Vilniaus vakariniu aplinkkeliu (3-iąja eismo juosta), ji pastebėjo bestabdantį ir galiausiai sustojusį automobilį, tarp sustojusių transporto priemonių buvo nedidelis atstumas. Praėjus akimirkai, išgirdo labai stiprų kito automobilio padangų cypimo (stabdymo) garsą ir pajuto stiprų smūgį į jos automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jos automobilis buvo pastumtas į priekį ir rėžėsi į priekyje stovintį automobilį. Iš viso pajuto du smūgius: pirmą – į savo automobilio galinę dalį, antrą – į priekį (b. l. 34).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo automobiliu Opel Vectra nuo Gariūnų pusės apie 70 km/h greičiu, kai privažiavo aplinkkelį prie tunelio. Kelio danga buvo sausa, diena saulėta. Visi automobiliai sustojo, jis – taip pat. Nežino, kodėl priekyje susidarė automobilių spūstis. Kuomet sustojo, jis pamatė per veidrodėlį, kad sustojo automobilis Toyota Corolla Verso, važiavęs iš galo, ir išgirdo nedidelį smūgį. Tada automobilis, kuris važiavo pabaigoje, pradėjo stabdyti, buvo garsas ir po to smūgis į liudytojo automobilį.

A. G., atsakydamas į teisėjo klausimus, paaiškino, kad kai pamatė, jog automobilis Toyota Corolla Verso sustojo už jo (atstumas toks, koks būna automobiliams sustojus prie šviesoforo), išgirdo nedidelį smūgį, pagalvojo, kad gali važiuoti, nes nieko nepajuto, tačiau paskui paskutinė transporto priemonė trenkėsi ir pastūmė liudytojo automobilį. Pirmo smūgio metu automobiliai nekontaktavo. Kitų automobilių vairuotojų nepažinojo, pirmą kartą juos matė.

A. G., atsakydamas į pareiškėjos R. A. klausimus, paaiškino, kad jis nežino, kaip nustatė faktą, jog pamatė per veidrodėlį automobilį Audi A3. Jis pajuto vieną smūgį, nežino, kas kaip buvo. Taip išeina, kad smūgis buvo iš paskutinės transporto priemonės, bet girdėjo du garsus, o pajuto vieną.

A. G. 2019 m. balandžio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną apie 16.40 val. vairavo automobilį Opel Vectra, važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, oro sąlygos buvo geros: saulėta, sausa, dienos metas. Važiavimo greitis buvo maždaug 70 km/h greičiu, tik pradėjus įsibėgėti, priekyje važiuojančios transporto priemonės pradėjo stabdyti. Jis taip pat pristabdė ir galiausiai sustojo. A. G. norėjo važiuoti toliau, kai išgirdo iš galo stabdymo garsą, pamatė veidrodėlyje sustojusį automobilį ir kaip į jį įvažiavo viena, o po to kita transporto priemonė. Tada kai paskutinysis automobilis įvažiavo, jis pajuto smūgį į savo automobilį. Po smūgio liudytojas važiuoti nebegalėjo (b. l. 31).

Liudytojas J. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo srautas automobiliu. Buvo saulėta diena, giedra, kelio danga sausa. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Įvažiuodamas į tunelį vakariniame aplinkkelyje, pamatė, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas staigiai stabdo, jis taip pat pradėjo stabdyti, sustojo ir gavo smūgį į transporto priemonės galinę dalį. Paskui jis atsitrenkė į automobilį Opel Vectra. Kai į liudytojo automobilį atsitrenkė, jis girdėjo automobilio Volkswagen Passat automobilio garsą.

J. O., atsakydamas į teisėjo klausimus, paaiškino, kad, jam tik sustojus, buvo smūgis, pasigirdo stabdžių cypimas. Tolimesnių smūgių nežino, ar juto, ar ne. Negalėjo pasakyti, kiek smūgių juto, nes prasidėjo chaosas. Pacitavus J. O. rašytinį paaiškinimą (b. l. 32), J. O. nurodė, kad jis tikrai buvo sustojęs, kai pajuto smūgį. Atsitrenkė į automobilio galinę dalį, o jis atsitrenkė automobilio priekiu į kitą transporto priemonę. Nebuvo taip, kad atsitrenkė vienas automobilis, o paskui kitas. Bet smūgių buvo ne vienas. Praktiškai kai sustojo, jis iš karto pajuto smūgį, sekundė ar dvi praėjo nuo sustojimo.

Pagal J. O. 2019 m. balandžio 4 d. rašytinį paaiškinimą, jis šią dieną maždaug 16.40 val. vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu kairės pusės kraštine eismo juosta apie 60-70 km/h greičiu, kelio danga buvo sausa, matomumas geras, švietė saulė. Važiuodamas pastebėjo, kad automobilis Opel Vectra pradeda stabdymo manevrą. Jis taip pat pradėjo stabdyti ir tada į jo automobilį atsitrenkė automobilis Audi A3, o į šią transporto priemonę – iš paskos važiavęs automobilis Volkswagen Passat automobilis. Į savo automobilio galinę dalį juto du smūgius ir kaip jį nubloškė į automobilį Opel Vectra (b. l. 32).

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iki įvykio nematė eismo įvykio dalyvių. Važiavo automobiliu Volkswagen Passat 70 km/h greičiu, prieš jį važiavo apie 20 m nutolęs automobilis. Eismo sąlygos geros: matomumas geras, asfaltas sausas. Prieš įvažiuodamas į tunelį, jis pamatė, kaip staigiai įvarė automobilis ir sustojo kaip į sieną, išgirdo garsą. Jis pradėjo stabdyti, suprato, kad nieko nepadarys, nes neužteks atstumo. Jei priekyje automobilis stabdytų, tai jis pamatytų, kad šviečia raudoni stabdymo žibintai. Nežino, kodėl sustojo automobilis. Po to sužinojo, kad tai transporto priemonei du automobiliai buvo priekyje. Negalėjo nieko padaryti ir atsitrenkė į automobilį. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis nubaustas, nes važiavo paskutiniu automobiliu ir nesilaikė atstumo.

S. V. 2019 m. balandžio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis šią dieną apie 16.40 val. važiavo automobiliu Volkswagen Passat nuo Gariūnų g. Pilaitės g. link. Vakarinio aplinkkelio danga buvo sausa, švietė saulė. Važiavo trečiąja eismo juosta apie 65 km/h greičiu. Staiga prieš 50 metrų pastebėjo, kad automobilis Audi A3 pradėjo stabdyti, išgirdo-pamatė, kad šis automobilis staiga sustojo nestabdydamas. S. V. iš karto pradėjo stabdyti, bet transporto priemonė pradėjo slysti ir jis įvažiavo į staiga sustojusį automobilį Audi A3 (b. l. 33).

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 16.40 val. važiavo su R. A. į autoservisą. Kadangi neturėjo adreso, ji laikė telefonus ir ieškojo, kaip važiuoti į jį. Tada nuo kalno leidžiantis, pareiškėja pradėjo stabdyti. Pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, tuo metu R. A. pradėjo staigiai stabdyti ir sustojo. Kontakto tarp automobilių nebuvo. Tarp sustojusių transporto priemonių buvo atstumas toks, koks paliekamas tarp automobilių, kurie parkuojasi kiemuose, gatvėje (iki vieno metro atstumas). Sustojus E. B. norėjo pakelti rankas, tačiau išgirdo didelį ratų cypimą ir tada kitas automobilis atsitrenkė į R. A. vairuojamo automobilio galinę dalį, o šis automobilis po to trenkėsi priekiu į kitą automobilį. Viskas įvyko per kelias sekundas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, suteikdamas pagalbą, sakė, kad pareiškėja su liudytoja eitų filmuoti viską, nes vairuotojai tariasi dėl eismo įvykio aplinkybių ir siekia R. A. padaryti kalta dėl eismo įvykio. Ji nenurodė tokios aplinkybės rašytiniame paaiškinime, nes manė, kad policija išsiaiškins visas aplinkybes ir nubaus tikrąjį eismo įvykio kaltininką.

Liudytojos E. B. 2019 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val., įvažiuodama į kairiąją eismo juostą į aplinkkelį po tiltu, vairuotoja R. A. pastebėjo priešais bestabdančią, o po to visiškai sustojusią transporto priemonę, todėl pradėjo stabdyti, kol sustojo iki kito automobilio nelabai dideliu atstumu. Tuo metu E. B. sėdėjo vairuotojai iš dešinės pusės ir rankose laikė telefonus. Po sustojimo atsisukusi į R. A. ji norėjo pasakyti, kad vos nepadarė avarijos, bet, neištarus nė žodžio, pasigirdo labai stiprus automobilio stabdymo garsas ir iš galo dideliu greičiu lekiantis automobilis rėžėsi į jų automobilį, taip nustūmė jį į priešais stovintį automobilį (b. l. 37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. (M. M.) 2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 16.41 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, susidūrė keturi automobiliai. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo keturi automobiliai: Volkswagen Passat, Audi A3, Toyota Corolla Verso ir Opel Vectra. R. A. paaiškino, kad, važiuodama automobiliu Audi A3, staiga pastebėjo, kad priešais važiuojantis automobilis staigiai pradėjo stabdyti, ji taip pat pradėjo stabdyti ir staiga nuo automobilio Volkswagen Passat smūgio į jos vairuojamo automobilio galinę dalį trenkėsi į automobilį Toyota Corolla Verso.

Automobilio Toyota Corolla Verso vairuotojas J. O. paaiškino, kad jis, važiuodamas transporto priemone, pastebėjo priekyje staiga pristabdžiusį automobilį Opel Vectra, jis taip pat pristabdė laikydamasis saugaus atstumo. Staiga pajuto stiprų smūgį į transporto priemonės galinę dalį, po kelių sekundžių – dar vieną smūgį. J. O. kliudė priekyje važiavusį automobilį Opel Vectra.

Automobilio Opel Vectra vairuotojas A. G. nurodė, kad jis, važiuodamas Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, stabtelėjo, kai išvydo spūstį, ir staiga pajuto smūgį į transporto priemonės galinę dalį.

Automobilio Volkswagen Passat vairuotojas S. V. teigė, kad važiuodamas pastebėjo staigiai sustabdžiusį automobilį Audi A3. Nespėdamas sustabdyti transporto priemonės trenkėsi į priekyje važiavusį automobilį Audi A3 (b. l. 25).

2019 m. balandžio 4 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilių Volkswagen Passat, Audi A3, Toyota Corolla Verso ir Opel Vectra padėtis po eismo įvykio, o papildomuose duomenyse apie eismo įvykį – transporto priemonėms padaryti apgadinimai (b. l. 27, 29).

Pagal byloje esančias nuotraukas, nustatyta transporto priemonė padėtis ir kitos aplinkybės po eismo įvykio (b. l. 42–47).

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas R. A., o ne kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (A. G., J. O. ar S. V.) veiksmų teisėtumas prieš eismo įvykį, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kuriais vertinamas kitų asmenų laikymasis KET reikalavimų, nelaikytini šios bylos nagrinėjamu dalyku. Atsižvelgiant į tai, bus pasisakoma dėl skundžiamo nutarimo, priimto dėl R. A., teisėtumo ir pagrįstumo.

Be to, teismas nenustatė, kad byloje apklausti minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie yra linkę melagingai apkalbėti R. A., kad ši būtų pripažinta kalta dėl eismo įvykio, bylai reikšmingu laiku ir vietoje imitavo kitų transporto priemonių susidūrimą ir pan. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu pateikė tik savo subjektyvią nuomonę šiuo klausimu, objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius, byloje negauta.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus kodekse numatytuosius

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Komisariato vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. birželio 20 d. nutarimu R. A. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad ji 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val. Vilniuje, vairuodama automobilį ir važiuodama pasirinktu greičiu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį Toyota, taip pažeidė KET 126 punktą.

Taigi iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. A. iš esmės nubausta už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, nesilaikė tinkamo atstumo bei atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį Toyota.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, susidūrė keturios transporto priemonės: automobiliai Opel Vectra (vairuotojas A. G.), Toyota Corolla Verso (vairuotojas J. O.), Audi A3 (vairuotoja R. A.) ir Volkswagen Passat (vairuotojas S. V.).

R. A. teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje ji automobiliu Audi A3 sustojo priešais sustojusį automobilį Toyota Corolla Verso, neatsitrenkdama į jį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė tokią pačią aplinkybę savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 34). R. A. versiją patvirtino kartu su ja važiavusi liudytoja E. B., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu ir kuri surašė savo rašytinį paaiškinimą (b. l. 37). Taigi R. A. ir liudytojos E. B. nurodytos aplinkybės dėl automobilių Audi A3 ir Toyota Corolla Verso sustojimo nekontaktavus jiems tarpusavyje sutampa.

Teismas, analizuodamas byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu konstatuota R. A. kaltė padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą visų pirma grindžiama liudytojo J. O. rašytiniu paaiškinimu. Šis liudytojas savo surašytame dokumente nurodė tokias svarbias aplinkybes: 1) jis, pastebėjęs, kad automobilis Opel Vectra pradėjo stabdyti, taip pat pradėjo stabdymo manevrą; 2) tuo metu į jo automobilio Toyota Corolla Verso galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi A3, o į šį automobilį – automobilis Volkswagen Passat; 3) J. O. juto du smūgius į vairuojamo automobilio galinę dalį, kol jį nustūmė iki automobilio Opel Vectra (b. l. 32). Kita vertus, J. O., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, tvirtino, kad prieš eismo įvykį jo vairuojamas automobilis buvo visiškai sustojęs. Tai, kad automobilis Toyota Corolla Verso buvo visiškai sustojęs, nurodė ne tik R. A. ir liudytoja E. B., bet ir kitas liudytojas A. G. savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 31) bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad prieš eismo įvykį automobilis Toyota Corolla Verso dar judėjo, o ne buvo sustojęs. Taigi teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime konstatuota aplinkybė, jog automobilis Toyota Corolla Verso tuo metu, kai automobilis Audi A3 atsitrenkė į jį, važiavo ir tik atlikinėjo stabdymo manevrą (o ne sustojo), yra neteisinga. Be to, liudytojas J. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prieš smūgį į automobilio Toyota Corolla Verso galinę dalį girdėjo kito automobilio stabdymo garsą. J. O. negalėjo tiksliai nurodyti, kokį smūgių skaičių jis pajuto į savo vairuojamą automobilį (vieną, du ar daugiau smūgių), nes viskas įvyko per trumpą laiko tarpą. Reikšminga ir tai, kad šis liudytojas akcentavo tokį eismo įvykio mechanizmą: į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė už jo važiavęs automobilis Audi A3, o jis (J. O.) atsitrenkė į priešais važiavusią transporto priemonę – automobilį Opel Vectra. Liudytojas J. O. kategoriškai nepatvirtino, kad galėjo būti aplinkybė, jog į jo automobilio galinę dalį du kartus atsitrenkė automobilis Audi A3, t. y. vieną kartą dėl pačios vairuotojos kaltės, o kitą kartą – dėl automobilio VW Passat vairuotojo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į aptartus J. O. parodymus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra nekeliančios abejonių, kuriomis galima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas liudytojas A. G., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis per automobilio Opel Vectra veidrodėlį matė, kaip į už jo stovintį automobilį įvažiavo vienas automobilis, o po to – kitas automobilis (b. l. 31). Šis liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sustojęs per veidrodėlį pamatė sustojusį automobilį Toyota Corolla Verso, išgirdo (o ne pamatė) nedidelį smūgį, kurio metu niekas nekontaktavo su A. G. transporto priemone. Po to dėl paskutinės transporto priemonės į A. G. automobilį atsitrenkė už jo stovėjusi transporto priemonė. Teismas pažymi, kad šis liudytojas teismo posėdžio metu suabejojo jo rašytiniame paaiškinime nurodyta aplinkybe dėl automobilio Audi A3 savarankiško atsitrenkimo į automobilį Toyota Corolla Verso ir kategoriškai nepatvirtino, kad jis matė, kaip transporto priemonės (automobiliai Audi A3 ir Toyota Corolla Verso) kontaktavo tarpusavyje iki visų keturių automobilių susidūrimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. G., būdamas automobilyje, per galinį vaizdo veidrodėlį matė, kaip automobilis Audi A3 atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso. Vien tai, kad pasak A. G., jis išgirdo smūgį už vairuojamo automobilio, savaime nepatvirtina, kad būtent automobilis Audi A3 kontaktavo su automobiliu Toyota Corolla Verso, juolab kad byloje nustatyta, jog iki visų keturių transporto priemonių susidūrimo automobilis Volkswagen Passat kontaktavo su automobiliu Audi A3.

Byloje buvo apklaustas ir automobilio Volkswagen Passat vairuotojas S. V., kuris teigė, kad, važiuodamas automobiliu, pastebėjo, jog priešais važiavęs automobilis Audi A3 staiga sustojo, transporto priemonės galiniai žibintai nedegė. Šio asmens rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog, viena vertus, jis pamatė, kad automobilis Audi A3 pradėjo stabdyti, kita vertus, sustojo staiga nestabdydamas (b. l. 33). Taigi S. V. savo surašytame dokumente nebuvo nuoseklus, ar R. A. transporto priemonė pradėjo stabdyti ar staiga sustojo. Jeigu, pasak S. V., jis pastebėjo, kad automobilis Audi A3 pradėjo stabdyti, jis matė, kad automobilio Audi A3 stabdymo žibintai degė. Be to, S. V. teismo posėdžio metu teigė, kad, staiga sustojus automobiliui Audi A3, jis išgirdo keistą garsą, kita vertus, to negalima pripažinti kaip priekyje važiavusių automobilių susidūrimo garsą. Teismas pažymi, kad šis asmuo rašytiniame paaiškinime nenurodė girdėjęs kokį nors transporto priemonių kontakto garsą. Tokios išvados nepaneigia S. V. rašytinio paaiškinimo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad jis „išgirdo–pamatė, kad Audi A3 automobilis sustojo staiga nestabdydamas“. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad S. V. pripažino, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už savo veiksmus prieš eismo įvykį. Taigi S. V. nurodytos aplinkybės vertintinos itin atsargiai.

Kiti byloje surinkti įrodymai (2019 m. balandžio 4 d. eismo įvykio vietos planas, papildomi duomenys apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimus, byloje esančios nuotraukos) patvirtina tik patį eismo įvykio faktą, tačiau jie savaime neįrodo skundžiamame nutarime nustatytų R. A. neteisėtų veiksmų, kad jos vairuojamas automobilis Audi A3, prieš susiduriant visoms keturioms transporto priemonėms, atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso. Teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad byloje neužfiksuotos neabejotinos automobilio Audi A3 stabdymo žymės eismo įvykio vietoje, taip pat tai, kad nenustatyta, jog buvo išsiskleidusios pareiškėjos transporto priemonės oro pagalvės. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be kita ko, pasakytina, kad pagal byloje apklaustų asmenų parodymus, nuo pirmo automobilio Opel Vectra sustojimo iki automobilio Volkswagen Passat atsitrenkimo į automobilį Audi A3 ir vėlesnių transporto priemonių susidūrimų praėjo trumpas laiko tarpas, todėl pagal anksčiau aptartus įrodymus patikimai nustatyti, ar automobilis Audi A3 iš tiesų pažeidžiant KET taisykles atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso, nėra galimybės.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

Teismas įvertino J. O., A. G. ir S. V. nurodytas aplinkybes, tačiau dėl minėtų priežasčių jų nepakanka pripažinti, kad R. A. pažeidė KET 126 punktą ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Kiti byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina pareiškėjos kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. R. A. keliama versija, kad ji šiuo atveju nepažeidė KET reikalavimų, nepaneigta. Nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. A., vairuodama automobilį Audi A3, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso, visos nepašalintos abejonės vertinamos jos naudai.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Komisariato vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. birželio 20 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje R. A. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų R. A. skundo argumentų detaliau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12176-2019, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes R. A. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis