Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl apmokėjimo už paslaugą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovės prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys – L. A. ir A. R. sudarė žodinę Bendros pagalbos buityje, priežiūros ir pagrindinės slaugos namuose paslaugų sutartį (Sutartis), kurią vėliau įformino raštu, pagal kurią paslaugų teikėjai L. A. A. R. pavedė teikti, o L. A. įsipareigojo atlikti pagalbos buityje, priežiūros ir pagrindinės slaugos namuose paslaugas užsakovei T. W., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Sutartimi A. R. įsipareigojo L. A. už suteiktas paslaugas mokėti per mėnesį 2600,00 Eur atlyginimą, mokesčius, taip pat sumokėti 280,00 Eur už kelionę. Sutarties sąlygos nustatė galimybę mažinti atlyginimo įkainį 45 procentais tuo atveju, jei paslaugų teikėja negalėtų atlikti darbo, meluotų apie gebėjimus atlikti darbą bei apie išsilavinimą bei klientui pareiškus pretenziją.

Tarp šalių kilo ginčas dėl suteiktos tarpininkavimo paslaugos kokybės ir tinkamo apmokėjimo.

Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.716 straipsnio 3 dalį XXXV skyriaus normos taikomos teikiant jame išvardintas paslaugas ir, be kita ko, kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus CK šeštosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.

Šios paslaugų teikėjo pareigos iš esmės atitinka CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį prievolės ir CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąjį sutarčių vykdymo principą, kad kai vienai iš šalių prievolės (sutarties) vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę (sutartį) taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Be to, bendrieji sutarčių teisės principai įpareigoja abi sutarties šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Šio civilinio ginčo atveju taikomos pirmiau aptartos CK nuostatos.

Kadangi byloje nustatyta, kad šalys dėl sutarties sąlygų pirmiausia tarėsi žodžiu ir susirašinėdamos SMS, derybų eigoje susitarimų variantai nežymiai kito, kas matyti iš pateiktų į bylą net trijų sutarties rašytinų variantų, teismas remiasi ta sutarties versija, kuri yra abiejų šalių pasirašyta (DOK 12935), nors ieškovė ir neigia, kad pasirašydama sutartį sutiko su jos 6.1 punktu, numatančiu galimybę mažinti atlyginimą. Kadangi procese ieškovė nekelia reikalavimo dėl 6.1 Sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu, teismas sprendžia, jog būtent šis abiejų šalių parašais patvirtintas Sutarties variantas atspindi tarpusavyje suderintą šalių valią ir šalių ginčą sprendžia pagal Sutartyje nustatytas sąlygas.

Dėl galimybės mažinti atlyginimą už paslaugas

Sutarties 6.1 punktas „Darbuotojo atsakomybė“ numato: „Darbuotojui negalint atlikti paslaugų, meluojant apie gebėjimus atlikti esamą darbą bei apie išsilavinimą arba klientui pareiškiant pretenziją, paslaugų įkainis sumažėja keturiasdešimt penkiais procentais“.

Taigi, siekdamas teisėtai sumažinti paslaugos teikėjai Sutartimi sulygtą atlyginimą, atsakovas privalo įrodyti buvus bent vieną iš Sutarties 6.1 numatytų sąlygų.

Atsakovo teiginys dėl ieškovės negebėjimo kalbėti vokiškai ir vairuoti transporto priemonę atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė tokių faktų nepripažino, o atsakovas jų neįrodė. Nevaržomą galimybę patikrinti asmens kalbos žinias atsakovas turėjo dar iki Sutarties sudarymo su ieškove, ai galėjo atlikti tiesioginio kalbinio kontakto su ieškove metu ir taip įsitikinti, ar ieškovės vokiečių kalbos žinios jo vertinimu yra pakankamos teikiamai paslaugai atlikti, ar ne. Pastebėtina, kad Sutartis ieškovei nenumatė pareigos pateikti kalbos žinojimą patvirtinančio diplomo, pažymėjimo ar panašaus dokumento. Teismas sprendžia, kad teikti slaugymo ir pagalbos buityje paslaugas yra pakankamos ne specialios, bet elementarių kalbinių įgūdžių žinios, ieškovės paaiškinimu kalbos įgūdžius ji turėjo, dirbo Šveicarijoje mėnesį, todėl mažai tikėtina, kad ji nesusikalbėjo su jos paslaugas gaunančiais asmenimis.

Faktą, jog ieškovė nemoka vairuoti automobilio, atsakovas įrodinėjo liudytojos J. G. (ją W. šeimoje kaip prižiūrintį asmenį tam tikram laikui pakeitė atvykusi L. A.) parodymais. Ši liudytoja parodė, kad A. R. jai parašė žinutę, jog L. A. nemoka vairuoti, tokią pat informaciją ji gavusi iš prižiūrimų asmenų marčios S., ir ji žino faktą, kad ieškovės vairuojamo automobilio variklis įkalnėje užgeso. Automobilio variklio užgesimo faktą ieškovė pripažino, tačiau tai paaiškino kaip jai neįprastų vairavimo sąlygų išdavą. Teismo vertinimu ši atskira aplinkybė nepatvirtina fakto, kad ieškovė negeba tinkamai vairuoti automobilio. Ieškovės paaiškinimu, ji turi ilgametę vairavimo patirtį, per darbo Šveicarijoje laiką jai daug kartų teko vežioti paslaugų gavėją T. W. ir jos sutuoktinį į baseiną, parduotuves, pas manikiūrininkę ir pan., vairuoti jai gerai sekėsi, o automobilio variklis užgeso dėl jai neįprastos įkalnėje pasitaikiusios kelio sankryžos. Tačiau vėliau ji daugybę kartų važiavo per tą pačią sankryžą ir panašių atsitikimų nepasitaikė. Esant nepaneigtoms ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos automobilio vairavimo teikiant paslaugas W. šeimai sprendžiama, kad atsakovas neįrodė fakto dėl ieškovės nesugebėjimo vairuoti, to nepatvirtina vienkartinis variklio užgesimo faktas, nes sprendžiama, kad jis įvyko dėl neįprastų ieškovei vairavimo sąlygų kalnuotoje vietovėje bei nespėjus priprasti prie automobilio variklio veikimo savybių. Ieškovė kaip įrodymą apie sugebėjimą vairuoti automobilį pateikė į bylą vairuotojo pažymėjimą (DPK 15343).

Atsakovas taip pat siekė įrodyti, kad asmenys, kuriems ieškovė teikė buities ir slaugos bei priežiūros paslaugas, pareiškė pretenziją dėl ieškovės darbo, šiam faktui patvirtinti pateikė esą šių asmenų atsakovui surašytą pretenziją (DOK 12935). Ieškovė prašė šios pretenzijos nevertinti kaip įrodymo, kadangi ji niekada nesusilaukė iš prižiūrimų sutuoktinių W. jokių priekaištų, bendravo su jais normaliai, sąžiningai ir rūpestingai juos prižiūrėjo, o išvykdama į Lietuvą iš šių asmenų gavo dovanų, jie draugiškai su ja atsisveikino. Atsakovo atstovas negalėjo nurodyti konkrečių pretenzijos, esą surašytos sutuoktinių W., sukūrimo, surašymo ir perdavimo A. R. aplinkybių. Nesant atsakovo prašymo kitais būdais įsitikinti pretenzijoje nurodytais faktais bei jos autentiškumu, pačiam dokumentui neatitinkant jo formos reikalavimų, keliamų privatiems rašytiniams įrodymams, teismo vertinimu ši pretenzija negali būti vertinama kaip įrodomąją reikšmę turintis privatus rašytinis įrodymas (CPK 114 str., 197 str., 198 str.). Dėl šio dokumento dar didesnių abejonių kelia faktas, kad pretenzijos surašymo data nurodyta 2021-12-17, o atsakovas susipažino su ja tik 2021-01-22, Kai jau buvo atykęs į Šveicariją. Taigi, visiškai neaišku, kodėl paslaugas gaunantys asmenys tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo ieškovės darbo pradžios išreiškė pretenzijas esą dėl ieškovės nekalbėjimo vokiškai ir automobilio nevairavimo, pretenziją surašė raštu, kai tuo tarpu atsakovas su ja susipažino Šveicarijoje jau būdamas akivaizdoje su ją esą rašiusiais asmenimis. Be to, pretenzijoje nurodyti nusiskundimai dėl kalbos nemokėjimo ir nesugebėjimo vairuoti automobilį jau aptarti šiame sprendime, kiti pretenzijoje išdėstyti nusiskundimai nekonkretūs, todėl nėra galimybės jų įvertinti Sutarties 6.1 kontekste. Kaip matyti iš bylos duomenų, abu sutuoktiniai W. yra garbingo amžiaus, teisme jie nebuvo apklausti, nei jų parašų tikrumas, nei tekste nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos kitais įrodymais, todėl darytina išvada, jog faktas apie paslaugas gavusių asmenų nusiskundimus dėl L. A. suteiktų paslaugų blogos kokybės neįrodytas.

Taip pat pastebėtina, kad Sutarties 3 punktas nustato 2 savaičių išbandymo laikotarpį ieškovei. Šiuo laikotarpiu jokių nusiskundimų dėl jos gebėjimo dirbti nebuvo, atsakovas neteikė ieškovei jokių nusiskundimų ar pretenzijų dėl jos teikiamų paslaugų kokybės, kas patvirtina apie ieškovės sugebėjimą tinkamai atlikti jai pavestas pareigas.

Ieškovė prašo priteisti užmokestį už jos suteiktas paslaugas, kurias ji teikė visą 2021 m. gruodžio mėnesį, o taip pat už dar tris dienas - 2021 .lapkričio 30, 2022 m. sausio 1d. ir 2 d., t. y. prašo priteisti darbo užmokestį už 1 mėnesį ir 3 darbo dienas. Byloje nebuvo paneigta, kad ieškovė atvyko į Šveicariją ir susipažino su darbo vieta, aplinka bei kai kuriuos darbus dirbo jau lapkričio 30 d., tačiau kaip matyti iš rašytinės Sutarties, ieškovės darbo laiko pradžia nustatyta 2021-12-01, todėl iki sutartiniu punktu nustatytos darbo pradžios atlikto darbo apmokėjimui nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu darbas, kurį ieškovė atliko 2022 m. sausio 1 ir 2 d., įvertinus aplinkybę, kad tarp šalių sudaryta Sutartis nėra terminuota, privalo būti apmokėtas. Ieškovė teisingai nurodo, kad išvedus darbo užmokesčio vidurkį už 1 darbo dieną, jis sudaro 83,00 Eur. Taigi ieškovei, vadovaujantis Sutarties sąlyga dėl apmokėjimo, priteistinas nesumokėtas 1560,00 Eur atlyginimas už 2021 m. gruodžio mėnesį ir 166,00 Eur atlyginamas už 2 paslaugos teikimo darbo dienas (2022m. sausio 1,2 dienos) ir 55,00 Eur kelionės išlaidų (nakvynė Kauno viešbutyje).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus pagrindinį reikalavimą iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė byloje patyrė 1733,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK44485). Jos ieškinys patenkintas 93 procentais (reikalavimas sudarė 1864,00 Eur, priteista 1726,00 Eur , t. y. 1726 x 100 : 1864= 93).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 1611,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (93 procentai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270, straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1726,00 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1611,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,15 Eur pašto išlaidų(mokama į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.