Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-581-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03386-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.3; 18.5.4; 55.2(S)

2018 m. kovo 30 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. J. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 30- 2285 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-07-05 įsakymo Nr. 30-1697 „Dėl nuosavybės teisių I. K. atkūrimo “papildymo“ (toliau – 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymas).

2) Įpareigoti Administraciją per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos priimti papildomą sprendimą atkurti nuosavybės teises I. K. į dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėto Nr. lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - į kurią nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, priimant 2017 m. liepos mėn. 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1697, sudarančią 121,69 kv. m. ploto, išmokant kompensaciją pinigais.

Paaiškina, kad 2017 m. liepos 5 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1697 „Dėl nuosavybės teisių I. K. atkūrimo“ (toliau – 2017 m. liepos 5 d. įsakymas), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės I. K. į 155,28 kv. m. ploto dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėto Nr. lAlp, unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Gyvenamasis namas).

Prieš priimant 2017 m. liepos 5 d. įsakymą, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 17/337 NT (toliau – Ataskaita), kurios 2 puslapyje nurodytas toks pats kaip ir minėtame įsakyme vertintas plotas - 155,28 kv. m., o Ataskaitos 37 puslapyje Administracijos Turto departamentas taip pat nurodė vertinti dalį Gyvenamojo namo. 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio pasitarimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. K. metu nutarta tenkinti I. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. ir 1991 m. spalio 2 d. prašymus ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išmokant už jį piniginę kompensaciją, tačiau konkretaus nacionalizuoto plotas nenurodė.

Pažymi, kad pagal pateiktus nacionalizavimo dokumentus yra nacionalizuotas visas Gyvenamasis namas, kurio plotas 285,58 kv. m., tačiau buvo vertintas tik 155,28 kv. m. plotas. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai neteisingai suformulavo užduotį turto vertintojams, prašydami įvertinti ne visą Gyvenamojo namo plotą, o tik jo dalį, todėl vertinant plotą nebuvo įtrauktos tam tikros patalpos ir nebuvo įvertinta 121,69 kv. m. Gyvenamojo namo ploto.

Nurodo, kad pirminė gyvenamojo namo inventorizacija buvo atlikta 1949 m. vasario 21 d. Išanalizavus pirminės inventorizacijos dokumentus - pastatų vidaus ploto eksplikaciją (Ataskaitos 44 lapas) ir planus (Ataskaitos 46-48 lapai), matyti, kad nebuvo vertintos šios patalpos: virtuvės patalpa, plotas 11,16 kv. m., žymėjimas plane „3-1“, virtuvės patalpa, plotas 11,55 kv. m., žymėjimas plane „4-2“, virtuvės patalpa, plotas 11,20 kv. m., žymėjimas plane „2-1“, virtuvės patalpa, plotas 14,01 kv. m., žymėjimas plane „1-1“, sandėlis, plotas 17,98 kv. m., žymėjimas plane „8-1“, virtuvės patalpa, plotas 7,53 kv. m., žymėjimas plane „6-3“. Iš viso išvardintos patalpos sudaro 73,43 kv. m. ploto.

Taip pat į vertinamą plotą nebuvo įtrauktos šios pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais „2-3“, plotas 10,19 kv. m., „2-4“, plotas 7,57 kv. m., „1-3“, plotas 10,20 kv. m., „3-3“, plotas 4,05 kv. m., „3- 4“, plotas 1,43 kv. m., „4-5“, plotas 8,67 kv. m., „5-3“, plotas 6,15 kv. m. Iš viso šių patalpų plotas sudaro 48,26 kv. m.

Teigia, kad ginčijamas įsakymas yra nemotyvuotas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Administracija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2017 m. liepos 5 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės I. K. į 155,28 kv. m. Gyvenamojo namo dalį. Ginčijamu įsakymu buvo papildytas minėtas 2017 m. liepos 5 d. įsakymas, suformuluojant papildomą 4 punktą, kuriuo į likusią (130,30 kv. m.) dalį iš bendro Gyvenamojo namo ploto (285,58 kv. m.) atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Pažymi, kad toks sprendimas priimtas, nesant teisinio pagrindo dėl nuosavybės teisių į likusią 130,30 kv. m. Gyvenamojo namo dalį atkūrimo. 2017 m. liepos 5 d. įsakymas nebuvo apskųstas.

Pažymi, kad Administracija užduotį turto vertintojams suformulavo, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes ir išanalizavusi surinktus dokumentus, ir tik dėl tos Gyvenamojo namo dalies, dėl kurios buvo nustatytas teisinis pagrindas nuosavybės teisėms atkurti. 2017 m. sausio 26 d. Administracija raštu Nr. A51- 3874/17(2.13.1.3-TD6) „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Šiuo raštu prašė pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantį pastatą (pastatus, jei jų yra ne vienas). 2017 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-5858 informavo, kad atlikus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro ir registro duomenų analizę, buvo nustatyta, kad šių statinių kadastriniai matavimai pirmą kartą buvo atlikti 1949 m. vasario 21 d. ir jų metu užfiksuoti šie statiniai: gyvenamasis namas plane pažymėtas lAlp, kurio bendras plotas 250,62 kv. m, su jame esančiais 5 butais; gyvenamasis namas plane pažymėtas 2Alm, kurio bendras plotas 114,58 kv. m, su jame esančiais 3 butais ir ūkio pastatai, plane pažymėti 1I1m, 211 m, 3I1 m, 4I1 m, 5I1 m, bei išvietė.

Vienintelis išlikęs pastatas iš 1941 m. balandžio 7 d. nacionalizavimo akte Nr. 2660 minimų pastatų yra Gyvenamasis namas (statybos metai 1940 m., bendras plotas 285,58 kv. m, plane pažymėtas 1 Al p). Atsižvelgiant į tai, kad pastato plotas yra pakitęs, o 1941 m. balandžio 7 d. Nacionalizavimo akte Nr. 2660 nurodytas nacionalizuoto pastato plotas yra 155,28 kv. m, buvo užsakytas turto vertinimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio pastato 155,28 kv. m ploto daliai įvertinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo, kuriuo papildytas Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymas, nurodant papildomą punktą atsisakyti atkurti nuosavybės teises I. K. į likusį 130,30 kv. m. dalį iš 285,58 kv. m. bendro Gyvenamojo namo ploto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris yra turto savininkas. Nuosavybės teisės atkuriamos į gyvenamuosius namus bei jų priklausinius (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą šio straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Pagal 9 straipsnio 1 dalį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. K. su 1991 m. rugpjūčio 14 d. ir 1991 m. spalio 2 d. prašymais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 1991 m. rugpjūčio 14 d. prašyme pretendentė kreipėsi dėl kompensacijos už sudegusį butą, 1991 m. spalio 2 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – du namus ir 0,5 ha žemės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), 1991 m. gegužės 23 d. surašė pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namą ir 0,5 ha žemės.

1999 m. gegužės 27 d. I. K. mirė. Vilniaus miesto penkioliktojo notarų biuro notarės M. L. 1998 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintu testamentu I. K. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui V. J.. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. priėmė I. K. palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti.

Vilniaus miesto savivaldybėje 2017 m. balandžio 11 d. vykusiame posėdyje nutarta tenkinti I. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. ir 1991 m. spalio 2 d. prašymus ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ploto, išmokant už jį piniginę kompensaciją.

Administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo atitinkamais straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos atitinkamais punktais, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5627-171/2016, atsižvelgdamas į Lietuvos valstybinio archyvo 1991 m. gegužės 17 d. pažymėjimą Nr. 115-K, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. sausio 28 d. pažymėjimą Nr. 25-K, Vilniaus regiono valstybės archyvo pateiktą Vilniaus miesto liaudies (iki 1977 m. spalio 6 d. – darbo žmonių) deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančios 1941 m. pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nacionalizavimo byloje esančio Vilniaus miesto komunalinio ūkio namų nacionalizavimo komisijos raporto kopiją, 1941 m. balandžio 7 d. namo nacionalizavimo aktą Nr. 2600 ir pridedamas Nacionalizuojamo namo žinias, Lietuvos TSR prokuratūros 1990 m. kovo 13 d. pažymėjimą apie reabilitavimą Nr. 13/1070-90, 1992 m. rugpjūčio 21 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą, I. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. ir 1991 m. spalio 2 d. prašymus Vilniaus miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2017 m. kovo 2 d. valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei Raštą, Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės M. L. 1998 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintą testamentą, 1999 m. gegužės 28 d. išduotą mirties liudijimą AE Nr. 028899, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-663-608/07, 2017 m. balandžio 11 d. pasitarimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. K. posėdžio protokolą Nr. A17-639/17(2.13.3-TD6), uždarosios akcinės bendrovės „Apus turtas“ 2017 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17/337 NT, 2017 m. liepos 5 d. įsakymu I. K. atkūrė nuosavybės teisės į 155,28 kv. m. ploto dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėto Nr. 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. rugpjūčio 10 d. V. J., atstovaujamas advokato Oskaro Silevičiaus, kreipėsi į Administracijos Teisės departamentą su prašymu priimti papildomą sprendimą atkurti nuosavybės teises I. K. į 121,69 kv. m. Gyvenamojo namo ploto dalį, į kurią nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, priimant 2017 m. liepos 5 d. įsakymą.

Administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu papildė minėtą 2017 m. liepos 5 d. įsakymą 4 punktu, kuriuo atsisakė atkurti nuosavybės teises I. K. į likusią 130,30 kv. m. dalį iš 285,58 kv. m. bendro Gyvenamojo namo ploto.

Taigi, Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymas laikytinas minėto 2017 m. liepos 5 d. įsakymo sudėtine dalimi.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, minėto straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1274-12).

Individualaus administracinio akto (sprendimo) suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sprendimas turi būti vienodai suprantamas tiek asmenims su atitinkamu išsilavinimu tiek ir be jo. Taigi, atsakovės sprendimo adresatas, visų pirma, yra asmuo, kuris nėra teisininkas ir neprivalo atlikti jokios papildomos sprendimo teisinės analizės, kad sprendimą suprastų, todėl sprendime nepakanka tik išdėstyti teisės normas ir faktus, jie turi būti išdėstyti taip, kad sprendimo motyvai būtų aiškiai suprasti ir asmens be teisinio išsilavinimo.

Teismas, vertindamas 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl atkurtos nuosavybės teisių dalies į Gyvenamąjį namą, o ginčas kilęs į neatkurtą likusią Gyvenamojo namo dalį iš 285,58 kv. m. bendro ploto), todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas I. K. atkurti nuosavybės teises į likusią namo dalį.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pirminė gyvenamojo namo inventorizacija buvo atlikta 1949 m. vasario 21 d. Išanalizavęs pirminės inventorizacijos dokumentus - pastatų vidaus ploto eksplikaciją (Ataskaitos 44 lapas) ir planus (Ataskaitos 46-48 lapai), pareiškėjas nurodo, kad nebuvo vertintos šios patalpos: virtuvės patalpa, plotas 11,16 kv. m., žymėjimas plane „3-1“, virtuvės patalpa, plotas 11,55 kv. m., žymėjimas plane „4-2“, virtuvės patalpa, plotas 11,20 kv. m., žymėjimas plane „2-1“, virtuvės patalpa, plotas 14,01 kv. m., žymėjimas plane „1-1“, sandėlis, plotas 17,98 kv. m., žymėjimas plane „8-1“, virtuvės patalpa, plotas 7,53 kv. m., žymėjimas plane „6-3“. Iš viso išvardintos patalpos sudaro 73,43 kv. m. ploto.

Taip pat į vertinamą plotą nebuvo įtrauktos šios pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais „2-3“, plotas 10,19 kv. m., „2-4“, plotas 7,57 kv. m., „1-3“, plotas 10,20 kv. m., „3-3“, plotas 4,05 kv. m., „3- 4“, plotas 1,43 kv. m., „4-5“, plotas 8,67 kv. m., „5-3“, plotas 6,15 kv. m. Iš viso šių patalpų plotas sudaro 48,26 kv. m.

Taigi, pareiškėjas savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą į likusią Gyvenamojo namo dalį, t. y. 121,69 kv. m., kildina iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių inventorizacijos duomenų, kurie buvo užfiksuoti 1949 m., ir kurie, remiantis minėtomis teisės normomis, nėra įtraukti į dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko nuosavybės teises sąrašą, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl ploto atmestini.

Byloje yra pateiktas nacionalizuojamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio savininke nurodyta I. K., nacionalizavimo aktas Nr.2660 ir 1941 m. balandžio 7 d. nutarimas apie namo nacionalizavimą. Iš Nutarimo priedų, kurie buvo pasirašyti 1941 m. balandžio 5 d., matyti, kad nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti du namai, kurie įvardinti vasarnamiais, o trečiojo namo paskirtis neįvardinta. Pažymėtina, kad namo nacionalizavimo akto Nr. 2660 priedo (nacionalizuojamo namo žinios) 5 punkte „kokius turi savininkas nuosavybės dokumentus“ yra įrašas „nėra“. Taigi, darytina išvada, kad I. K. asmenims, vykdantiems nacionalizaciją, nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į nacionalizuojamą turtą. Nacionalizuojamo namo žinių 10 punkte visų trijų pastatų, iš kurių du įvardinti kaip vasarnamiai, o trečias neįvardintas, nacionalizuojamas naudingas plotas nurodytas 241,79 kv. m. (155,28 kv. m., 26,27 kv. m., 60,24 kv. m.), gyventojų skaičius 6, kambarių skaičius 16, gaunama nuoma iš trečio namo 8 buto nuomininko J. M. sudarė 10 rublių.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Gyvenamojo namo, kurio adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudingas plotas yra 279,58 kv. m.

Kadangi buvo nacionalizuota 241,79 kv. m. namo naudingo ploto, o nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos į 155,28 kv. m. ploto, todėl darytina išvada, kad liko neaptartas klausimas dėl likusio naudingo ploto dalies, kuri buvo nacionalizuota.

Kaip minėta, nuosavybės teisės atkuriamos į nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Priimant sprendimą, atsakovas turi išanalizuoti ir 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvusią situaciją, t. y., ar turtas buvo išlikęs. Pažymėtina, kad ginčijamame 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakyme nenurodytas nei faktinis nei teisinis pagrindas priimti sprendimą atsisakyti atkurti nuosavybės teises I. K. į Gyvenamojo namo dalį, o 2017 m. liepos 5 d. įsakyme, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Gyvenamojo namo dalį, taip pat nenurodyti argumentai ir nepateiktas teisinis vertinimas, iš kurių būtų galima suprasti 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo priėmimo motyvus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų ir yra pagrindas jį panaikinti.

Remiantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymas, kuris laikytinas Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo sudėtine dalimi, naikintinas, o Administracija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo, atstovaujamo advokato Oskaro Silevičiaus, 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymą Administracijos Teisės departamentui iš naujo ir priimti motyvuotą sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 30- 2285 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-07-05 įsakymo Nr. 30-1697 „Dėl nuosavybės teisių I. K. atkūrimo “papildymo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo, atstovaujamo advokato Oskaro Silevičiaus, 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.