Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1141/2007 m.

Vilnius, 2007 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 10 03 nuosprendžio, kuriuo A. G. išteisintas nesant nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. požymiu.

I. S. išteisinta, nesant baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d. požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. G. buvo kaltinamas psichotropiniu medžiagu platinimu, o I. S. – neteisetu, šiu nedidelio kiekio psichotropiniu medžiagu igijimu be tikslo platinti, t.y. tuo, kad 2007 05 11, apie 18.40 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto stoteleje „Stotis“, A. G. neteisetai, neatlygintinai perdave I. S. 0,0075 psichotropines medžiagos – lorazepamo, o pastaroji neteisetai igijo ši nedideli kieki psichotropines medžiagos savo vartojimui.

Pripažinti A. G. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. del neteiseto psichotropiniu medžiagu platinimo 2007 05 11 ir paskirti 2 metu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma, jog nepagrista apylinkes teismo išvada apie tai, kad I. S. ir A. G. nežinojo, jog preparatas „Lorafen“ yra psichotropinis vaistas. Todel buvo neteisingai nustatyta, kad ju veiksmuose nera tiesiogines tycios. Prokuroras teigia, kad iš byloje esanciu I. S. parodymu galima daryti išvada, jog ji žinojo apie vaistu raminamaji poveiki ir šiuo atveju nera butinas I. S. suvokimas, kad preparatas yra itrauktas i Sveikatos apsaugos ministro 2003 04 23 isakymu Nr. V-239 patvirtinta narkotiniu bei psichotropiniu medžiagu saraša.

Taip pat nurodoma, kad A. G., duodamas parodymus, nurode, jog žinojo, kad vaistai yra raminamojo ir migdomojo poveikio ir parduodami tik esant gydytojo receptui. Todel, prokuroro nuomone, iš tokiu A. G. parodymu galima daryti išvada, jog jis suprato, kad platina psichotropini preparata. Nusikalstamos veikos, kuriomis buvo kaltinami I. S. ir A. G., yra padaromos esant kaltininko tiesioginei tyciai. Už tokiu veiku padaryma asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvoke, kad medžiagos, su kuriomis susije jo veiksmais, yra psichotropines ar narkotines.

Taipogi apeliantas nurodo, kad ištyrus bylos medžiaga, nustatyta, jog I. S. vartoja psichotropines medžiagas, todel ji, duodama melagingus parodymus, siekia palengvinti savo teisine padeti.

Taip pat skunde teigiama, jog apylinkes teismas nepagristai konstatavo, kad tas faktas, kad A. G. išplatino psichotropine medžiaga I. S. viešoje vietoje, neatlygintinai patvirtina tycios nebuvima. Kadangi istatymo leidejas BK 260 str. dispozicijoje nustate keleta alternatyviu nusikalstamos veikos objektyviuju požymiu, todel pažymetina, kad neatlygintinas psichotropines medžiagos išplatinimas yra tik viena iš galimu narkotiniu psichotropiniu medžiagu platinimo formu. Teismo posedžio metu išteisintieji ir ju gynejai praše atmesti prokuroro skunda ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, prokurore praše tenkinti apeliacini skunda.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybe už neteiseta narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu gaminima, perdirbima, igijima, laikyma, gabenima ar siuntima turint tiksla jas parduoti ar kitaip platinti. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyviu šio nusikaltimo sudeties objektyviuju (veikos) požymiu. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dali, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytu alternatyviu požymiu ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu pardavimas suprantamas kaip tokiu medžiagu perdavimas kitam asmeniui už tam tikra suma. Tai – vienas iš platinimo budu. Narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu kitokiu platinimu laikomas ju perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas, dovanojant, atlyginant už darba ir pan. Šis nusikaltimas gali buti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyciai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad jo gaminamos, igyjamos (grobiamos), laikomos, gabenamos, siunciamos, parduodamos ar kitaip platinamos medžiagos yra narkotines ar psichotropines, ir nori tai daryti. Neatlygintinis psichotropines medžiagos išplatinimas yra tik viena iš galimu narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu platinimo formu. Kvalifikuojant veika pagal BK 260 str. 1 d. , nera jokio skirtumo kokiu keslu vedamas asmuo neatlygintinai išplatino psichotropines ar narkotines medžiagas, kurioje vietoje narkotines ar psichotropines medžiagos buvo platinamos.

Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsni gali buti kvalifikuojama tik irodžius, kad kaltininkas turejo tiksla parduoti ar kitaip platinti minetas medžiagas.

Ivertinus byloje surinktus irodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagristai nuosprendyje nurode, jog faktas, kad A. G. išplatino psichotropine medžiaga I. S. viešoje vietoje neatlygintinai patvirtina pastaruju veiksmuose tycios nebuvima.

Taipogi teismas nepagristai padare išvada, kad I. S. ir A. G. nežinojo, kad preparatas „Lorafen“ yra psichotropinis vaistas, todel neteisingai konstatavo, jog ju veiksmuose nera tiesiogines tycios.

Iš byloje esanciu I. S. parodymu matyti, kad ji apklausta kaip itariamoji ir teismo posedžio metu duodama parodymus, teige, jog žinojo, kad preparatas „Lorafen“ parduodamas esant gydytojo paskyrimui. Ji žinojo apie vaistu raminamaji bei migdomaji poveiki (b.l. 39-41, 121). Taciau I. S. i gydytoja del vaistu paskyrimo nesikreipe. Todel, ivertinus I. S. duotus parodymus, darytina išvada, kad ji suprato, jog igijo psichotropini preparata ir šiuo atveju nera butinas I. S. suvokimas, kad preparatas „Lorafen“ yra itrauktas i Sveikatos apsaugos ministro 2003 04 23 isakymu Nr. V-239 patvirtinta narkotiniu bei psichotropiniu medžiagu saraša.

Iš A. G. ikiteisminio tyrimo bei teismo posedžio metu duotu parodymu aišku, kad jis suprato, jog platina psichotropini preparata, kuris parduodamas esant gydytojo paskyrimui, nes vaistus jis igijo pagal gydancio gydytojo recepta (b.l. 121). Kaip matyti iš byloje esanciu A. G. parodymu, jis, ivykio metu, priejus pareigunams, išsigando, todel išmete vaistus ant žemes. Šis jo elgesys rodo A. G. suvokima, kad jis daro nusikalstama veika ir patvirtina aplinkybe, jog žinojo, kad platina psichotropine medžiaga.

2002 06 21 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 37 „Del teismu praktikos nagrinejant psichotropiniu ar narkotiniu medžiagu grobimo, neteiseto šiu medžiagu ir ju pirmos kategorijos pirmtaku (prekursoriu) gaminimo, igijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamasias bylas, 17 punkte pažymeta, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu gaminimu, igijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu, padaromi esant kaltininko tiesioginei tyciai. Už minetu veiksmu padaryma asmuo atsako, jeigu jis bendrais bruožais suvoke, kad medžiagos, su kuriomis susije jo veiksmai, yra psichotropines ar narkotines. Ivertinus baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, matyti, kad tiek A. G., tiek I. S. suvoke, jog preparatas „Lorafen“ yra parduodamas tik esant gydytojo receptui, nes yra psichotropine medžiaga.

Apklausta I. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posedžio metu tvirtino, jog jau senai nevartoja narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu, taciau tokie jos parodymai vertinti kritiškai, kadangi atlikus I. S. šlapimo tyrima, jos šlapime buvo surasta psichotropines medžiagos - metamfetamino. Todel ši aplinkybe patvirtina, jog I. S. šiuo metu vartoja psichotropines medžiagas. I. S. teigimas, kad psichotropiniu medžiagu ji nebevartoja, vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika atsako tas, kas neteisetai gamino, perdirbo, igijo, laike, gabeno ar siunte nedideli kieki narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu neturedamas tikslo ju parduoti ar kitaip platinti.

Kadangi I. S., žinodama, kad A. G. jai perduoda psichotropine medžiaga, igijo nedideli kieki „Lorafen“ tableciu savo vartojimui, jos veika turetu buti kvalifikuojama pagal BK 259 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas.

Ivertinus minetus byloje surinktus irodymus apie A. G. ir I. S. veiksmus disponuojant psichotropine medžiaga „Lorafen“, darytina išvada, kad A. G. nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dali, o I. S. veiksmams pagal BK 259 str. 2 d. irodymu pakanka, todel šiu asmenu atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 10 03 nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. del neteiseto psichotropiniu medžiagu platinimo ir paskirti jam 2 metu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

I. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. del neteiseto psichotropiniu medžiagu igijimo ir paskirti jai 10 MGL – 1300 Lt dydžio bauda.