Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-13 · Byla Nr. Iv-388-561/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
Iv-388-561/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02505-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-388-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-02505-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 16.6.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministrės įgalioto viceministro 2010-07-22 įsakymą Nr. P-1033 „Dėl vrš. A. K. išleidimo į atsargą” (toliau – Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti A. K. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

Skunde A. K. nurodė, kad ginčijamu Įsakymu KAM nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį į atsargą. Profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis KAM Administracijos departamento 2010-05-05 raštu Nr. 12-IS-48 „Dėl veiksmų specialiajai personalo ekspertų komisijai priėmus sprendimą” ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 str. 2 d. 10 punktu.

Nesutikimą su Įsakymu A. K. pagrindė keletu motyvų. Visų pirma, pabrėžė, jog atrenkant jį į profesinę karo tarnybą, faktas, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla, netrukdė. Šį faktą jis buvo nurodęs ir klausimyne, todėl teiginys, kad tai kelia nepasitikėjimą juo, yra nepagrįstas. Tarnybos eigoje nuo 1995-07-17 iki 2010-05-03 A. K. buvo skatintas 14 kartų, o tai rodo aukštą jo moralės ir atsidavimo tarnybai lygį. Nepagrįsti yra kaltinimai, kad A. K. nuslėpė informaciją pildydamas klausimyną, nes 2009 m. rugsėjo mėnesį pildydamas klausimyną gauti slaptumo kategoriją „Konfidencialiai”, minėtas aplinkybes jis nurodė, todėl po kelių mėnesių pildydamas klausimyną gauti slaptumo kategoriją „Slaptai” nebesikartojo. Pabrėžė, kad niekas jo neinformavo apie būtinybę surašyti pasikartojančią informaciją, be to, mano, kad žmogiška yra bėgant laikui kai kurias detales pamiršti. Pareiškėjo manymu, nepagrįstai jo atžvilgiu buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 str. 2 d. 17 punktas, nes jam nebuvo diagnozuotas alkoholizmas ar asmens savybės, kurios trukdytų turėti leidimą susipažinti su slapta informacija. Tai, kad du kartus per visą savo gyvenimą buvo policijos sustabdytas neblaivus prie vairo, nereiškia jo nesąžiningumo ar silpnavališkumo. Tokie krašto apsaugos ministrės ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (toliau – AOTD) argumentai vertintini kaip subjektyvi vadovybės nuomonė, o ne faktai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 15 metų sėkmingai tarnavo, neturėdamas jokios slaptumo kategorijos ir tai jam netrukdė puikiai atlikti savo pareigas. KASOKTĮ taip pat nėra numatytas apribojimas kariui tarnauti krašto apsaugos sistemoje, privalomai turint slaptumo kategorijas.

A. K. atkreipė dėmesį, kad 2010-05-25 jis pateikė skundą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAKK) dėl KAM 2010-05-03 įsakymo Nr. P-481, tačiau iki šiol nėra gavęs jokio sprendimo, todėl ministrė negalėjo priimti Įsakymo ir atleisti jį iš profesinės karo tarnybos. Įsakyme nurodyta, kad A. K. atleidžiamas pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punktą, tačiau, nesant PAKK išvados, kuri privaloma vykdyti, atleidimo pagrindas nėra įrodytas. Remiantis tuo, Įsakymas turi būti panaikintas, o A. K. turi būti grąžintas į darbą.

A. K. įsitikinimu, KAM pažeidė jo, kaip kario, teises į tarnybą ir krašto apsaugos sistemą reglamentuojančius įstatymus, nes prieš priimant Įsakymą net nebuvo mėginta aiškintis, ar iš tikrųjų nesama pareiškėjo išsilavinimą, karinį laipsnį ir patirtį atitinkančių vyresniojo seržanto, viršilos ar jaunesniojo puskarininkio pareigų. Be to, KASOKTĮ numato galimybę, nesant kariniam laipsniui atitinkančių pareigų, karį ne ilgiau nei metams paskirti į laipsniu žemesnes pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovė KAM atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, jame nurodyti teisingi profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindai, o A. K. neįrodė, kad esama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas.

KAM nurodė, kad 2006-12-05 su A. K. buvo sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis, pagal kurią KAM priėmė pareiškėją į profesinę karo tarnybą iki 2011-12-20. Ginčijamu Įsakymu A. K. profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta ir jis išleistas į atsargą, vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punktu, kuriame nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, KAM ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti.

KAM paaiškino, jog A. K., tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – Algirdo batalionas) Štabo kuopos Ryšių būrio II ryšio skyriaus ryšių sistemų specialisto pareigose, privalėjo gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai”, todėl nustatyta tvarka buvo tikrinamas. AOTD nustatyta tvarka atliko A. K. patikrinimą ir 2009-05-06 rašte Nr. S-010-1619 RN „Dėl vrš. A. K.” išdėstė išvadą, jog atliekant A. K. kandidatūros tikrinimą, buvo nustatyta Įstatymo 16 str. 2 d. 1 punkte nurodyta aplinkybė, t. y., kad tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (Įstatymo 16 str. 1 d. 4 p.). Todėl AOTD, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 5 dalimi, pasiūlė nutraukti A. K. kandidatūros tikrinimą. KAM Specialioji personalo ekspertų komisija (toliau – KAM Specialioji komisija), atsižvelgdama į AOTD 2009-05-06 rašte išdėstytus faktus, nutarė pritarti šiame rašte išdėstytai išvadai ir siūlymui, todėl 2010-03-24 protokolu Nr. SPEK-1 krašto apsaugos ministrui pasiūlė nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 5 dalimi ir atsižvelgdamas į minėtuose dokumentuose išdėstytus faktus bei pasiūlymus, 2010-05-03 įsakymu Nr. P-481 nutraukė A. K., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją, kandidatūros tikrinimą. Vadovaujantis KASOKTĮ 42 str. 8 dalimi ir 43 straipsniu bei Algirdo bataliono vado 2010-05-06 įsakymu Nr. P-256, A. K. nuo 2010-05-06 buvo perkeltas į Algirdo bataliono laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Kadangi pareiškėjo perkėlimo į minėtą laikinąjį rezervą ir išleidimo į atsargą metu A. K. kvalifikacijos, specialybės, laipsnio ir kitų karinėms pareigybėms keliamų reikalavimų bei su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų nebuvo, ginčijamu Įsakymu jis buvo atleistas iš tarnybos.

KAM įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. nėra atsakingas ir sąžiningas, ir dėl šių asmeninių, dalykinių savybių yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Todėl A. K. negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu, ir jam negali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Mano, kad aplinkybė, jog A. K. tarnybos metu buvo skatinamas, perkeliamas į aukštesnes pareigas, nepaneigia abejonių dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių (neatsakingumo ir nesąžiningumo).

KAM taip pat pažymėjo, jog KASOKTĮ nenustato kriterijų, kokių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai turi pirmumo teisę būti palikti profesinėje karo tarnyboje. Be to, KASOKTĮ 21 str. 2 dalyje nustatyta, kad darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Todėl A. K. neturėjo pirmenybės teisės prieš kitus profesinės karo tarnybos karius būti paliktas karo tarnyboje. KAM manymu, nutraukiant A. K. kandidatūros tikrinimą, buvo vadovaujamasi Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, o atleidžiant – laikomasi KASOKTĮ numatytų procedūrų ir tvarkos. Taip pat pabrėžė, jog atleidžiant profesinės karo tarnybos karį KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punkto pagrindu, šio įstatymo profesinės karo tarnybos kario atleidimo iš tarnybos sąlygų ir tvarkos nuostatos nereikalauja, kad tokiu atveju būtų priimtas PAKK sprendimas.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės KAM atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, jog atleistas A. K. buvo dėl to, kad neturėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta įnformacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai”. Kitų pareigų pasiūlyti nebuvo galimybės, nes visoms tuo metu buvusioms laisvoms A. K. išsilavinimą, karinį laipsnį ir kitus reikalavimus atitinkančioms pareigybėms buvo reikalinga turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija.

Byloje kilęs ginčas dėl krašto apsaugos ministro Įsakymo, kuriuo nutarta nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su A. K. ir išleisti A. K. į atsargą, teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimai grąžinti A. K. į profesinę karo tarnybą ir priteisti jam iš KAM tarnybinį atlyginimą, maistpinigius bei butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006-12-05 KAM sudarė profesinės karo tarnybos sutartį su A. K., pagal kurią KAM priėmė A. K. į profesinę karo tarnybą iki 2011-12-20 (b. l. 27-28). Šia sutartimi karys įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutarties šalys susitarė, jog KASOKTĮ nustatytais atvejais ir tvarka ši sutartis gali būti nutraukta, nepasibaigus jos galiojimo laikotarpiui.

AOTD, kuris atlieka dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje asmenų patikrinimą, atliko A. K. kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta Įstatymo 16 str. 1 d. 4 punkte nurodyta aplinkybė, t. y., kad tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. AOTD 2009-05-06 raštu Nr. S-010-1619 RN Lietuvos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos Personalo administravimo skyrių informavo apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pasiūlė, vadovaujantis Įstatymo 17 str. 5 dalimi, nutraukti A. K. kandidatūros patikrinimą.

KAM Specialioji komisija, vadovaudamasi Įstatymo 17 str. 5 dalimi, 16 str. 2 d. 1 punktu ir atsižvelgdama į AOTD 2009-05-06 rašte išdėstytus faktus, pritarė AOTD išvadai ir siūlymui nutraukti A. K. kandidatūros leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti tikrinimą (2010-03-24 protokolas Nr. SPEK-1, b. l. 23-24).

Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Įstatymo 16 str. 2 d. 17 punktu bei 17 str. 5 dalimi, atsižvelgdamas į KAM Specialiosios komisijos išvadą ir į AOTD 2009-05-06 raštą, 2010-05-03 įsakymu Nr. P-481 (toliau – 2010-05-03 įsakymas) įsakė nutraukti A. K. kandidatūros tikrinimą (b. l. 22). Nesutikdamas su šiuo įsakymu, A. K. kreipėsi į PAKK, kuri 2010-09-09 (posėdžio protokolas Nr. 56-4) pripažino 2010-05-03 krašto apsaugos ministro įsakymą pagrįstu (administracinė byla Nr. III-3680-331/2010, b. l. 48-49). Nesutikdamas su krašto apsaugos ministro 2010-05-03 įsakymu Nr. P-481 bei PAKK 2010-09-09 protokolo Nr. 56-4 rezoliucinės dalies 1 punktu, dėl šių aktų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo svarstyti jo tinkamumą gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT). VAAT, išnagrinėjęs A. K. skundą, 2010-12-17 spredimu administracinėje byloje Nr. III-3680-331/2010 skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. III-3680-331/2010, b. l. 109-113). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2011-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2623/2011 pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. III-3680-331/2010, b. l. 153-160).

ABTĮ 14 str. 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aiškinant šią įstatymo nuostatą, svarbu pažymėti, jog įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotos išvados pakartotinai neanalizuojamos ir neįrodinėjamos nagrinėjant kitas bylas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavus A. K. kandidatūros tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Slaptai“, nutraukimą buvus teisėtu ir pagrįstu, šios bylos nagrinėjimo dalykas apsiriboja A. K. atleidimu iš profesinės karo tarnybos, t. y. paties atleidimo proceso teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, nevertinant atleidimo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismui pateikti įrodymai liudija, jog krašto apsaugos ministrei 2010-05-03 įsakymu nutraukus A. K. kandidatūros leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti tikrinimą, Algirdo bataliono vadas 2010-05-06 įsakymu Nr. P-256, vadovaudamasis KASOKTĮ 42 str. 8 dalimi ir 43 straipsniu, nušalino A. K. nuo Algirdo bataliono Štabo kuopos Ryšių būrio II radijo ryšio skyriaus ryšių sistemų specialisto pareigų ir perkelė jį į Algirdo bataliono laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą (b. l. 26). Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punktu, ginčijamu Įsakymu nuo 2010-07-22 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su A. K. ir išleido jį į atsargą (b. l. 17).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KASOKTĮ ir Įstatymas. Vadovaujantis KASOKTĮ 21 str. 2 dalimi, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.

Įstatymo 15 str. 1 dalis nustato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 str. 1 dalyje nurodytas sąlygas. Pagal Įstatymo 17 str. 5 dalį, tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino AOTD, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 str. 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas.

Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus nustato KASOKTĮ 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 d. 10 punktą, profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti. Vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 4 dalimi, teisę nutraukti profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartį šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą ir atsižvelgdamas į šioje bei LVAT pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą išnagrinėtoje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pagrįstai ir teisėtai nutraukus A. K. kandidatūros leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti tikrinimą, atsirado KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punkte numatytas pagrindas ir sąlygos nutraukti profesinės karo tarnybos su A. K. sutartį, t. y. A. K. neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliota institucija, šiuo atveju, KAM Administracijos departamentas 2010-05-05 raštu Nr. 12 IS-48 (b. l. 25), motyvuotai reikalavo inicijuoti kario išleidimą į atsargą, o jei nebūtų pareigų, kurioms nėra reikalavimo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, reikalavo atleisti A. K. iš pareigų. Nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad profesinė karo tarnybos sutartis su A. K. buvo nutraukta, turint tam teisinį ir faktinį pagrindą.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta A. K. skundo argumentus, jog KAM, nutraukdama su juo profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisdama jį į atsargą, nesilaikė procedūrų ir jas pažeidė. A. K. laikosi pozicijos, kad krašto apsaugos ministrė išleido jį į atsargą neišsiaiškinusi, ar iš tikrųjų nesama jo išsilavinimą, karinį laipsnį ir patirtį atitinkančių seržanto, viršilos ar jaunesniojo puskarininkio pareigų ir tokiu būdu pažeidė A. K., kaip kario, teises į tarnybą.

KASOKTĮ 42 str. 1 dalis nustato, kad į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. To paties įstatymo 43 straipsnis nustato, kad nušalintas nuo pareigų karys gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio kario tolesnės tarnybos. Šiuo atveju, perkelti į laikinąjį rezervą galima ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o jeigu pažeidimui ar kitoms tarnybos aplinkybėms ištirti reikia ilgesnio laiko, – iki ištyrimo pabaigos ir dviems savaitėms po jo. Pagal KASOKTĮ 42 str. 8 dalį, kai karys netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija bei ja naudotis ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jeigu iki pasibaigiant šio straipsnio 2 d. 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

KASOKTĮ 41 str. 1 dalis nustato, kad krašto apsaugos ministras, atsžvelgdamas į kariuomenės vado pasiūlymus, nustato krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašus ir kokius karinius laipsnius turintys kariai gali būti paskirti į pareigybių sąrašuose nustatytas atitinkamas pareigas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kariai skiriami į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas, o kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, krašto apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Algirdo bataliono vado 2010-05-06 įsakymu Nr. P-256 nušalinus A. K. nuo einamų pareigų, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis KASOKTĮ 43 straipsniu, jis buvo perkeltas į Algirdo bataliono laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą (b. l. 26). Teismui pateikti įrodymai liudija, kad A. K., jo perkėlimo į profesinės karo tarnybos rezervą metu, turėjo viršilos karinį laipsnį, buvo įgijęs vidurinį ir profesinį išsilavinimą, mokėjo anglų kalbą pagal ALCPT 52 lygiu (b. l. 82). Šiuo aspektu esminę reikšmę turi tai, kad A. K. perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą metu jo laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančius reikalavimus laisvų pareigų, kurioms nebūtų reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nebuvo (b. l. 52-54; 62-80). A. K. nepateikė šias teismo išvadas paneigiančių ir savo skundo teiginius dėl galimybės tuo metu paskirti jį eiti kitas pareigas patvirtinančių įrodymų. Be to, svarbu pažymėti, kad įstatymas įpareigoja karius skirti į jų laipsnį atitinkančias pareigas, o skirti eiti vienu laipsniu aukštesenes ar žemesnes pareigas galima tik atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais, kas reiškia, kad įstatymas suteikia krašto apsaugos ministrui diskrecijos teisę spręsti, ar skirti karį eiti vienu laipsniu aukštesnes ar vienu laipsniu žemesnes kario pareigas.

Atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su A. K. ir išleisti jį į atsargą buvo priimtas tik 2010-07-22, t. y. praėjus netgi daugiau nei KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 punkte nustatytas maksimalus dviejų mėnesių perkėlimo į profesinės karo tarnybos rezervą iki kol bus paskirtas į kitas pareigas terminui, teismas daro išvadą, jog Algirdo bataliono vadui nušalinus A. K. nuo einamų pareigų ir perkėlus jį į profesinės karo tarnybos rezervą, kuriame A. K. išbuvo daugiau nei du mėnesius, ir per tą laiką neatsiradus su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, krašto apsaugos ministro įgaliotas viceministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punkto pagrindu ir remdamasi KASOKTĮ 42 str. 8 dalis nuostata, teisėtai ir pagrįstai, neviršydamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ir nepažeisdamas imperatyvaus pobūdžio procedūrų ir nustatytos tvarkos, nusprendė išleisti A. K. į atsargą.

Atsakydama į A. K. argumentą, kad ginčijamas Įsakymas negali būti teisėtas ir pagrįstas, nes buvo priimtas PAKK dar nepriėmus sprendimo pagal A. K. 2010-05-25 jai pateiktą skundą dėl 2010-05-03 įsakymo ir, kad tokiu būdu neteisėtai buvo apribotos A. K. teisės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 punkte numatytas profesinės karo tarnybos nutraukimo pagrindas neįpareigoja nutraukti profesinę kario tarnybą tik po to, kai PAKK priima sprendimą pagal kario skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu PAKK būtų priėmusi sprendimą nepripažinti 2010-05-03 įsakymo pagrįstu, o krašto apsaugos ministras, neatsižvelgdamas į tokią PAKK išvadą, būtų priėmęs įsakymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su A. K., PAKK sprendimo išvada, A. K. apskundus įsakymą, kuriuo jis išleistas į atsargą, galėtų būti tokio įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindu, tačiau, šiuo atveju, jos nebuvimas, krašto apaugos ministro atstovui priimant ginčijamą Įsakymą, nepažeidžia ir neapriboja A. K. teisių ir savaime nedaro Įsakymo negaliojančiu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad krašto apsaugos ministro 2010-07-22 įsakymas Nr. P-1033, kuriuo įsakyta nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su A. K. ir išleisti jį į atsargą, yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nustačius, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir A. K. reikalavimų grąžinti jį į profesinę karo tarnybą, priteisti jam iš KAM tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, nes šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, kuris nebuvo tenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas