Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje (toliau – Alytaus apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties R. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. gegužės 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnysis tyrėjas V. P. (toliau – ir Institucija) R. Č. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2799-2025 (toliau – ir nutarimas), kuriuo R. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirta 35,00 Eur bauda. Nutarime, išdėstant įvykio aplinkybes nurodyta, kad R. Č., 2025 m. kovo 19 d. 22.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 181 punkto reikalavimus.

2. Institucijos nutarimą R. Č. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jo atžvilgiu administracinės bylos teiseną nutraukti. Nurodė, kad priimant nutarimą Institucija padarė akivaizdžius procesinius pažeidimus, be to, jis nesutinka su Institucijos argumentais, kuriais remiantis jis buvo nubaustas.

3. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. Č. skundas buvo atmestas ir Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Tokį sprendimą apylinkės teismas grindė tuo, kad byloje nebuvo nenustatytas priverstinis transporto priemonės sustojimas, todėl nėra pagrindo teigti ir nagrinėti, kad R. Č. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

4. 2025 m. rugsėjo 30 d. apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. Č. prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2799-2025, panaikinti. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju teisėjas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi apeliantas pateikė prašymą, kad į teismo posėdį būtinai būtų kviečiamas jo atžvilgiu nutarimą priėmęs pareigūnas V. P., tačiau apylinkės teismas šį apelianto prašymą ignoravo ir išnagrinėjo bylą minėtam pareigūnui nedalyvaujant. Pats apeliantas dalyvavo per ZOOM programą, tačiau tai netapatus žodinis procesas, kuris būtų įvykęs apeliantui su V. P. bendraujant gyvai, nes gegužės 15 d apeliantas savo telefone turėjo filmuotą pažeidimo vietos medžiagą, kurioje matomos eismo juostų žymėjimo linijos. Atsižvelgiant į tai, būtų buvę galima sudaryti konkrečią apelianto važiavimo maršrutinio eismo juosta schemą. Toje vietoje, kurioje apeliantas įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą, yra plati brūkšninė linija, numatyta KET 1.22. punkte. Aptariama plati brūkšninė ženklinimo linija 1.22. leidžia įvažiuoti į maršrutinio transporto stotelę (apelianto atveju į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, į kurią jis įvažiavo). R. Č. pabrėžia, kad jis nekirto ištisinės linijos pagal KET 1.2 punktą ir nepiktnaudžiavo važiuodamas maršrutiniam transportui skirta juosta, važiavo ja tik tokią atkarpą, kuri buvo apribota punktyrine linija. Apeliantas pabrėžia, kad tyrėjas V. P. ir teisėjas neteisingai sprendė, kad jis pažeidė KET 182 punkto reikalavimus, kadangi šis punktas numato atvejį, kai dešinėje kelio pusėje yra maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir būtent prieš sankryžas dešinėje pusėje ji yra paženklinama pagal KET 1.22. punkto reikalavimus, kad norinčios sukti į dešinę transporto priemonės galėtų kirsti maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, tačiau apelianto pažeidimo vietoje nėra jokios sankryžos į dešinę ((duomenys neskelbtini) sankryža jau buvo prieš tai), jis siekė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, į kurią leidžia įvažiuoti KET 1.22. punkte nurodyta ženklinimo linija, jei netrukdoma maršrutinio transporto eismui (pagal KET 150.9). Tuo tarpu pareigūno ir apylinkės teismo teisėjo įsitikinimu, nors brūkšninė ženklinimo linija, numatyta 1.22. punkte yra, kitom transporto priemonėm draudžiama įvažiuoti į maršrutinio transporto stoteles, su kuo apeliantas nesutinka.

5. 2025 m. spalio 6 d. atsiliepime į R. Č. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Alytaus apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje R. Č. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės yra aiškios, o byloje surinkti įrodymai, jų visuma leido ne teismo tvarka nagrinėjančiai Institucijai argumentuotai pasisakyti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju R. Č. nesiruošė ir neatliko posūkio į dešinę, neapvažiavo sustojusios sukti į kairę transporto priemonės, o įvažiavo ir važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui savais tikslais – paimti keleivius iš maršrutinio sustojimo stotelės.

R. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, neketindamas sukti į dešinę, taip pat, kad sustojo maršrutiniam transportui skirtoje stotelėje, tačiau, kaip nurodė apklausiamas apylinkės teisme, maršrutiniam transportui skirta juosta jis važiavo tik trumpą atstumą, apie 15 metrų, be to, įvažiavo į ją per plačią brūkšninę ženklinimo liniją, aptariamą KET 1.22. punkte, kuri leidžia įvažiuoti į maršrutinio transporto stotelę, todėl apelianto įsitikinimu, jis administracinio nusižengimo neįvykdė ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu privalo būti nutraukiama. Be to, apeliantas kvestionuoja apylinkės teismo nešališkumą.

8. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai.

9. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus tinkamo teisės normų taikymo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, esminių trūkumų dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, nėra. Pagal bylos duomenis ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (iš esmės analogiškus argumentus apeliantas nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai atmetė) nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.

10. Skundžiamos Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. skundą dėl Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikėsi pirmiau nurodytų ANK reikalavimų ir galimo apylinkės teismo teisėjo šališkumo aukštesnysis teismas neįžvelgia. Aplinkybė, kad į 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdį neatvykus nutarimą apelianto atžvilgiu priėmusiam Institucijos atstovui, teisėjas nusprendė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nesuteikia pagrindo laikyti to galimu teisėjo šališkumu. Pastebėtina, kad minėtas Institucijos atstovas visas jam žinomas aplinkybes jau buvo išsamiai nurodęs tiek surašydamas R. Č. atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tiek ir apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į apelianto skundą, tuo tarpu jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių Institucijos atstovas turėtų pasisakyti, neatsirado, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apylinkės teismas teisingai sprendė bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto skunde nurodomas argumentas, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, apeliantas dalyvavo per ZOOM programą, tačiau tai netapatus žodinis procesas, kuris būtų įvykęs apeliantui su nutarimą apelianto atžvilgiu surašiusiu pareigūnu V. P. bendraujant gyvai, nes gegužės 15 d apeliantas savo telefone turėjo filmuotą pažeidimo vietos medžiagą, kurioje matomos eismo juostų žymėjimo linijos. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats apeliantas 2025 m. birželio 23 d. pateikė apylinkės teismui prašymą dalyvauti 2025 m. rugsėjo 3 d. 9.30 val. vykusiame administracinės bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, kadangi nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. rugsėjo 5 d. nurodė būsiąs pas dukrą Norvegijoje. Taigi, net ir tuo atveju, jei apelianto minimas pareigūnas būtų atvykęs į teismo posėdį, jų bendravimas gyvai, būtų buvęs neįmanomas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodo apeliantas, savo telefone jis 2025 m. gegužės 15 d. turėjo filmuotą pažeidimo vietos medžiagą, kurioje matomos eismo juostų žymėjimo linijos, todėl būtų buvę galima sudaryti konkrečią apelianto važiavimo maršrutinio eismo juosta schemą, byloje nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, kodėl turėdamas interesą pateikti neva jo turimus naujus įrodymus, apeliantas to nepadarė, kaip, kad pateikė apylinkės teismui prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad ne teisėjo pareiga prašyti apelianto pateikti tokio pobūdžio papildomus įrodymus, jeigu bylos aplinkybės yra aiškios, o paties apelianto atsakomybė.

12. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas nustatė svarbias bylai aplinkybes ir savo išvadą, jog įrodyta, kad R. Č. už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nubaustas pagrįstai, pagrindė tai remdamasis įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visuma. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

13. Pažymėtina, kad KET 181 punkte numatytas draudimas ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Pagal KET 181 punkto apibrėžimą, visame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti draudžiama, išskyrus išimtis, nurodytas KET 182 punkte.

14. KET 182 punkte nurodytose išimtyse (jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą). Visais kitais atvejais įvažiavimas ir važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidžia KET reikalavimus ir už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (tas, kas nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, paminėtos išimtys byloje nenustatytos, kadangi nei sukti į dešinę, nei apvažiuoti sukti į kairę sustojusios transporto priemonės apeliantas neketino, ką patvirtino ir jis pats. Atitinkamai, apelianto nurodyta aplinkybė, jog maršrutiniam transportui skirta juosta jis važiavo tik trumpą atstumą, jo teigimu, apie 15 metrų, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikacijai neturi, kadangi teisės aktai, nesant KET 182 punktuose numatytų išimčių, galimybės įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą, kaip jau paminėta, apskritai nenumato.

15. Akivaizdu, kad apeliantas netinkamai interpretuoja aukščiau aptartas išimtis, kadangi kaip priežastį, dėl ko jis įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą, jis aiškiai nurodo ketinimą sustoti maršrutiniam transportui skirtoje stotelėje, kadangi, jo manymu, teisę jam tai padaryti suteikė kelio ženklinimas. Tai yra, jis nurodo, kad plati brūkšninė ženklinimo linija, numatyta KET 1.22. punkte, leidžia įvažiuoti į maršrutinio transporto stotelę (apelianto atveju į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, į kurią jis ir įvažiavo). Taip pat apelianto įsitikinimu, esant minėtai linijai, jis maršrutiniam transportui skirtoje stotelėje, galėjo ir sustoti.

16. Su aukščiau aptartais apelianto teiginiais aukštesnysis teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad pagal KET plati brūkšninė ženklinimo linija 1.22. žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Vis dėl to, į maršrutinio transporto stoteles įvažiuoti ir jose stovėti galima tik maršrutiniam transportui, ką aiškiai numato KET 150.9. punktas, kuriame nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama: maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje. Nors apeliantas nurodo, kad jo sustojimas, niekam netrukdė, pažymėtina, kad iš neteisės teisės atsirasti negali. Vien faktas, kad jis tik dėl minėto sustojimo ir įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą ir ja važiavo, tuo pažeisdamas KET 182 punkto reikalavimus, savaime rodo jo trukdymą eismui, kadangi jeigu apelianto elgesio modeliu vadovautųsi dauguma eismo dalyvių, tai taptų norma ir būtų esmingai trikdoma eismo tvarka ir maršrutinio transporto veikla. Šiuo gi atveju, apeliantas, nevairuodamas maršrutinio transporto priemonės, įvažiuoti ir sustoti maršrutinio transporto stotelėje galėjo tik iškilus priverstinio sustojimo būtinybei. Pabrėžtina, kad priverstinio sustojimo apibrėžimas yra aiškiai įtvirtintas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 59 punkte, kuris numato, kad priverstinis transporto priemonės sustojimas, tai transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Tai reiškia, kad priverstinai sustoti maršrutinio transporto stotelėje apeliantas galėjo tik esant nenumatytiems atvejams, dėl kurio jam pačiam arba kitiems eismo dalyviams kiltų grėsmė saugumui, pavyzdžiui, jei jam arba jo artimam žmogui būtų staiga sutrikusi sveikata, esant automobilio gedimui, dėl kurio tolimesnė kelionė automobiliu būtų negalima. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, apeliantas į maršrutiniam transportui skirtą stotelę įvažiavo ir joje sustojo tiesiog dėl savo asmeninių poreikių patenkinimo, tai yra, nes siekė įlaipinti savo žmoną, dukrą ir anūkę, o po to jis savo kelionę tęsė. Tokia priežastis negali būti laikoma priverstiniu sustojimu.

17. Be to, nors sutiktina su apeliantu, jog jis draudžiamoje vietoje nekirto ištisinės linijos pagal KET 1.2 punktą, kas savo esme yra sunkesnio masto administracinis nusižengimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šios priežasties minėtas administracinis nusižengimas jam ir nėra inkriminuotas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei apeliantas draudžiamoje vietoje būtų kirtęs plačią ištisinę liniją, tuomet jo padarytas administracinis nusižengimas būtų kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam grėstų ne tik bauda nuo 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) iki 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct), tačiau ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 2 (dvejų) metų, taigi, daug griežtesnė sankcija nei numatyta įvykdžius apeliantui inkriminuotą administracinį nusižengimą.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei R. Č. skundo argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją apeliacinio skundo ribose, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą R. Č. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.