Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), institucijos surašiusios protokolą atstovui V. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2014 m. liepos 18 d. 20 val. 44 min. Šiauliuose, Tilžės g., ties namu Nr. 133, vairuodama transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis į antrą eismo juostą nepasirinko saugaus atstumo iš dešinės ir kliudė pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

A. T. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad 2014-07-18 d. apie 20 val. grįžtant iš darbo automobiliu ties sankryža norėjo persirikiuoti iš pirmos juostos į antrą juostą ir nepajuto, kad veidrodėliu kliudė kitą automobilį. Važiuojant jokio garso negirdėjo, nes ties sankryža triukšmas, kartu važiavo žmona ir anūkas, būtų ką sakę jei būtų girdėję. Ties „Saulės miestu“ pastebėjo, kad veidrodėlis išsiderino, nesustojo ir nepasižiūrėjo dėl ko jis išsiderino. Kad veidrodėlis truputį įbrėžtas pastebėjo kai policija atvyko į kiemą prie jo automobilio. Jokio pagrindo neturėjo bėgti. Paskui tik pagalvojo, kad gal ir kliudė veidrodėliu kitą automobilį. Ką kliudė sužino kai perskaitė protokole. Nepabėgo piktavališkai iš įvykio vietos. Dirba pas ūkininką Joniškio rajone fermoje ir vežioja maistą, prižiūriu ūkį, važinėja iš Šiaulių savo automobiliu, nes nėra kito susisiekimo, nenorėtų prarasti darbo. Žmoną antros grupės invalidė, ją reikia vežti pas gydytojus, serga depresija, ją visur kartu vežioja, nes negali jos vienos palikti. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojas V. M. teismui parodė, kad 2014-07-18 d., ties Tilžės –Vytauto g. sankryža, jis su automobiliu stovėjo pirmoje juostoje prie šviesoforo degant raudonam signalui, atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir pravažiavo pro šoną ir pajuto lengvą stuktelėjimą, užsidegė jam žalias šviesoforo signalas ir nuvažiavo. Automobilio dešinės pusės veidrodėlis, esantis priešingoje pusėje nei vairuotojas sėdėjo, kliudė jo automobilio kairę vairuotojo pusę. Jis pats liko stovėti, nepastebėjo jo automobilio valstybinių numerių, jį pasivijo ir pasižiūrėjo valstybinius numerius ir tada pranešė policijai. Tiki, kad jis nejuto stuktelėjimo, nes jis buvo nestiprus. Bet ir pats galvojo, kad nieko nebus, bet kai išlipo ir pamatė, kad perbrėžta yra automobilio galinė lempa, sparnas galinis iki durelių. Stuktelėjimas tikrai nebuvo stiprus, kadangi važiavo atsidaręs langus, girdėjo ir juto. Galėjo būti, kad vairuotojas nejuto to garso, nes automobiliai važiavo, eismas buvo iniciatyvus, nebuvo vėlus vakaras. Nemano, kad vairuotojas tyčia pabėgo.

Liudytojas A. S. teismui parodė 2014-07-18 d. tikslaus laiko nežino, vakare, buvo gautas pranešimas, kad prie Saldainių fabriko „Rūtos“ aikštelėje eismo įvykis, nuvykus į minėtą vietą adresu Tilžės g.121, Šiauliuose, pastebėjo automobilį, kurį nurodė, kad dalyvavo eismo įvykyje, prie automobilio buvo vairuotojas, kuris paaiškino, kad stovint Tilžės gatvėje prie degant raudonam šviesoforo signalui, pro šalį važiavęs automobilis veidrodėliu kliudė jo automobilį. Apžiūrėjus Volvo automobilį matėsi apgadintas kairys galinis sparnas, bei žibintas, dažų likučiai, įlenkta nesimatė vizualiai. Vairuotojas paaiškino, kad vijosi tą automobilį, kuris apgadino, telefono nufotografavo jo valstybinius numerius. Nustatė pagal valstybinius numerius automobilio savininką, kuris berods adresu Tilžės g. 37, Šiauliuose, nuvyko į minėto namo kiemą, rado automobilį VW Golf. Apžiūrėjus automobilį pastebėjo, kad veidrodėlis yra apgadintas, dažai nutrinti. Nusistatė kur gyvena savininkas ir išsikvietė savininką, kuris paaiškino, kad buvo toks įvykis, matė, kad veidrodėlis atlinkęs, tačiau nepagalvojo, kad apgadino kitą automobilį, veidrodėlį pasitiesino. Taip pat nustatė vairuotojo girtumą, kuris buvo 0,37 promilių, vairuotojas paaiškino, kad grįžęs namuose vartojo šiek tiek alkoholio. Buvo sudaryta eismo įvykio schema, supažindinti vairuotojai. Volvo automobilio vairuotojas buvo blaivus.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)stovėjimo vieta ir automobilio VW „Golf ”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis (4-6 b. l.).

Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų su fotolentelėmis matyti, jog automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: apgadintas dešinės pusės veidrodėlis; automobiliui „VOLVO XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)nustatyti techniniai defektai : apgadintas kairės pusės galinis žibintas ir kairės pusės sparnas. (8-9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimą, kitą bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, foto nuotraukas, transporto priemonės techninės apžiūros aktus, pažymą apie registruotą transporto priemonę, sprendžia, kad A. T. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t.y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. T. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmė V. M. priklausančio automobilio apgadinimą. Todėl pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal LVAT praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, daryti vienareikšmišką išvadą dėl A. T. suvokimo sukėlus eismo įvykį negalima. Pats A. T. parodė, kad manevravo automobilį minėtame kelyje, tačiau nejuto, jog veidrodėlis susilietė su kitu automobiliu bei jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tik po kurio laiko pastebėjo, jog automobilio dešinės pusės veidrodėlis nusireguliavęs.

A. T. iškart pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad susidūrimo nejuto, todėl nuvažiavo toliau ir neliko įvykio vietoje. Įvykį matę liudytojai taip pat jo neįspėjo apie kito automobilio kliudymą. Visa tai, kas paminėta, taip pat ant automobilių užfiksuotų apgadinimų pobūdis (sužalojimai ant automobilių nežymūs), leidžia daryti išvadą, kad A. T. iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų ir nesuprasti įvykusio eismo įvykio, atitinkamai galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų.

Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl A. T. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad jis būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, A. T. kviečiamas nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. T., persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nemanė kažką sugadinęs, t. y. sukėlęs eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. A. T. galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi (b. l. 17). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. T. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali bauda (ATPK 20, 24, 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą;

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. T. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.