Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-07 · Byla Nr. 2KT-52/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2KT-52/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
E. B., UAB „LIVILA“
Atsakovas
UAB „LIVILA“, E. B.
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-52/2013Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTIS2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo T. V. prašymu civilinėje byloje Nr. 2-23664-912/2013,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. gegužės 24 d. priimtas ieškovo E. B. ieškinys atsakovui UAB „LIVILA“ dėl sutarties kainos sumažinimo (civilinė byla Nr. 2-23664-912/2013). Ieškinyje nurodoma, kad bylos šalys 2010 m. birželio 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovui pardavė kombainą „Vector–420“. Nurodytoje sutartyje nustatyta kombaino kaina 302 500 Lt. Ieškovas nurodo, kad kombainas buvo su trūkumais, todėl žodžiu šalys sulygo dėl mažesnės kainos – 255 000 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo atsakovui. Paduotu ieškiniu prašoma teismo sumažinti šalių sutartyje nustatytą kainą nuo 302 500 Lt iki 255 000 Lt. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2013 m. kovo mėn. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl 47 500 Lt skolos iš ieškovo priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-472-548/2013 patenkino ieškovo UAB „LIVILA“ ieškinį atsakovui E. B. – priteisė ieškovui iš atsakovo 47 500 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 885 Lt žyminio mokesčio. Nurodytu preliminariu sprendimu teismas priteisė skolą už kombainą „Vector–420“ pagal šalių 2010 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Iš „Liteko“ duomenų taip pat matyti, kad E. B. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas padarė išvadą, kad bylos yra susijusios ir jas sujungus į vieną bylą, šalių ginčai kartu būtų išnagrinėti greičiau ir teisingai, todėl, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, perdavė šių bylų sujungimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti šių bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas susijusią bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-472-548/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-23664-912/2013 tarpusavyje yra susijusios ir vienos bylos rezultatas gali turėti prejudicinę reikšmę kitos bylos rezultatui. Abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys; vienoje byloje E. B. prašo pakeisti tarp šalių sudarytos 2010 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties kainą, o kitoje byloje – UAB „LIVILA“ prašo priteisti iš E. B. skolą pagal šią sutartį, kadangi sumokėta ne visa sutartyje nurodyta kaina.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad abu šias bylas nagrinėjantys teismai turi nustatinėti ir vertinti tas pačias sutarties sudarymo ir įsipareigojimų pagal ją vykdymo faktines aplinkybes, o tai neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.). Todėl šias civilines bylas sujungus, tarp šalių kilęs ginčas bus išnagrinėtas greičiau ir teisingai (CPK 136 str. 4 d.). Be to, kadangi bylos susijusios prejudiciniais ryšiais, jas sujungus bus išvengta vienos iš nagrinėjamų bylų sustabdymo ir nereikės laukti kitos bylos nagrinėjimo pabaigos. Tokiu būdu bus užtikrintas ir civilinio proceso operatyvumo principo įgyvendinimas (CPK 2 str.). Pagrindinė byla dėl sutarties kainos sumažinimo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuo šios bylos rezultato priklausys Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos rezultatas. Todėl yra pagrindas spręsti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-23664-912/2013 ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-472-548/2013, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-472-548/2013 prie civilinės bylos Nr. 2-23664-912/2013 ir perduoti jas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas