Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
1-105-185/2014
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00355-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kaltinamasis
Š. T.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Baudžiamoji byla Nr. 1-105-185-2014Proceso Nr. 1-59-1-00355-2013-5

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,kaltinamajam Š. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-01-10 Ignalinoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Š. T. 2013 m. lapkričio 4 d., apie 2 val. 30 min., G. J. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl pykčio spyrė ne mažiau kaip du kartus savo močiutei G. J. į kairės kojos blauzdą, taip nubrozdino jai koją ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. tyčia nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – močiutės G. J. sveikatą.

Be to, jis 2013 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis pastūmė R. J., dėl ko šis griuvo ir susižalojo veidą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus Š. T. kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, šonus bei pilvą, dėl ko nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio plonžarnės ir mažosios taukinės sužalojimais, kurie komplikavosi pilvaplėvės ir plaučių uždegimu, nukentėjusysis 2013 m. lapkričio 10 d. 6 val. ligoninėje mirė, t. y. tyčia nužudė R. J..

K. Š. T. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo močiutės nežymaus sveikatos sutrikdymo parodė, kad jis su savo močiute G. J. gyvena viename name, kuris yra dviejų galų. 2013 m. lapkričio 4 d. apie 2.30 val. girtavo su savo dėde R. J. (gyvenančiu ten pat), buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam ėmė labai skaudėti galvą, jis negalėjo užmigti, todėl nuėjo pas močiutę G. J. į kambarį paprašyti vaistų. Dėl girtumo nelabai gerai viską atsimena, tačiau pripažįsta, kad atėjęs pas močiutę spyrė jai ne mažiau kaip 2 kartus į kairės kojos blauzdą ir taip sužalojo jos koją. Po to užmigo močiutės kambaryje, ir tuo metu močiutė iškvietė policiją. Dėl R. J. nužudymo kaltinamasis parodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., G. J. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs ant dėdės už tai, kad jis kaimynui meluoja, teigdamas, jog jis (kaltinamasis) jį buvo išvijęs iš namų, bei būdamas piktas po ką tik praėjusių senelio laidotuvių (senelį palaidojo 2013 m. lapkričio 2 d.), rankomis tyčia pastūmė savo dėdę R. J. prieangyje, po ko jis nukrito ant ten buvusių kibirų bei medinių pliauskų ir susižalojo galvą. Po to su dėde toliau vartojo alkoholinius gėrimus kambaryje. Stipriai apsvaigęs dėdė iš lovos išvirto ant žemės. Kaltinamasis jį kėlė, bet dėdė nesileido keliamas, t. y. specialiai nesikėlė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai dėdė tai daro, ir jis tai žinojo. Tada supykęs sudavė dėdei smūgius kojomis ir kumščiais. Jam gulinčiam trenkė ties pilvo ertme, o kai dėdė pasivertė, kumščiu trenkė į šoną. Trenkė ne daugiau kaip tris kartus į pilvo ertmę ir ne daugiau kaip tris kartus kumščiu į šoną, iš viso ne daugiau kaip šešis kartus. Nors jeigu ikiteisminio tyrimo metu parodžiau, kad nukentėjusiajam galėjau suduoti apie aštuonis smūgius, tai taip ir galėjo būti. Dėdė prašė liautis. Jis nustojo mušęs dėdę ir padėjo jam atsisėsti ant lovos, paklausė jo, kodėl jis specialiai taip daro – nesikelia, voliojasi ant žemės. Dėdė nieko nesakė. Jis dėdės atsiprašė. R. J. jam pasakė, kad viskas gerai, kad jis pats kaltas. Tada su dėde baigė gerti alkoholinius gėrimus, R. J. nuėjo miegoti, jį apklojo antklode. Ryte dėdė pradėjo skųstis pilvo ertmės skausmais, iškvietė jam greitąją, kuri R. J. išvežė į ligoninę, kur jis po kelių dienų mirė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu Š. T. paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r., vietas, kur pastūmė R. J. bei kur R. J. kojomis ir rankomis sudavė smūgius; savo veiksmus, atliktus R. J. atžvilgiu, pademonstravo ant manekeno (2 t., b. l. 23-26).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Dėl G. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintų nukentėjusiosios G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena viename name su anūku Š. T. Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. 2013 m. lapkričio 4 d., apie 2 val. 30 min., į jos kambarį atėjęs neblaivus anūkas be jokios priežasties jai spyrė 2 kartus į kairės kojos blauzdą. Mušdamas nubrozdino koją, sukėlė fizinį skausmą. Po to išmėtė kambaryje jos vaistus, nugriuvo ant grindų ir užmigo. Vėliau sumušta koja ištino. Tą pačią dieną išsikvietė policijos pareigūnus ir buvo išvežta į ligoninę (1 t., b. l. 69, 71).

Iš 2013-11-04 asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuotų duomenų matyti, kad išoriškai apžiūrėjus nukentėjusiosios G. J. koją, priekinės kairės blauzdos dalyje buvo matyti kraujosruva, blauzda buvo pamėlynavusi (1 t., b. l. 73-74,75).

Ignalinos rajono PK vyresniosios tyrėjos J. Š. 2013-11-04 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo nurodyta, kad 2013-11-04 04.00 val. atvykus pas G. J. į namus, esančius Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) k., nukentėjusioji G. J., 75 m. amžiaus, pranešė, kad jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis ir psichinis smurtas, namie išvartyti daiktai, nukentėjusioji nurodė, kad anūkas Š. T. jai spyrė, stumdė ją, ji šaukė (1 t., b. l. 11-12).

Asmens blaivumo teste Nr. 3931 nurodyta, kad 2013-11-04 04.41 val. Š. T. girtumas – 1,95 promilės (2 t., b. l. 6)

Liudytoja M. T. teisme parodė, kad šiuo metu ji prižiūri savo motiną G. J.. Motina dėl amžiaus yra silpnos sveikatos, nevaikšto. G. J. negalima judėti, kadangi kitaip gali kraujagyslėse susidaryti krešuliai, kurie keltų pavojų jos gyvybei.

Liudytoja V. D. teisme parodė, kad dirba vyresn. tyrėja ir Š. T. byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiąją G. J. 2013-11-04 apklausė tyrėja J. Š., kuri tuo metu budėjo operatyvinėje grupėje, kai buvo gautas iškvietimas bei tą pačią dieną nukentėjusiąją dar kartą apklausė tyrėja I. Ž.. Kai ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje ir R. J. nužudymo buvo sujungti į vieną bylą, šios bylos tyrimą perėmė ji. Pati G. J. apklausė 2013-12-10 ir po to dar du kartus. Apklausa dėl smurto prieš ją vyko ligoninėje, slaugos skyriuje, ir močiutė, rodydama savo koją, sakė, kad jos anūkas Š. T. taip agresyviai elgėsi pirmą kartą. Pasak nukentėjusiosios, anūkas atėjęs neblaivus naktį apie 2 valandą reikalavo vaistų, išmėtė daiktus, spyrė jai du kartus į kairę koją. Minėjo, kad galimai Š. T. buvo išgėręs vaistų, nes neseniai buvo miręs jo senelis, dėl to jis labai pergyveno, todėl jis galėjo būti tokios būsenos. Apklausos protokole viską surašė teisingai, t. y. taip, kaip jai sakė nukentėjusioji. Ji sakė, kad anūkas anksčiau taip nesielgė. G. J. buvo išvežta į terapinį skyrių, o ne į traumatologinį, nes Ignalinoje nėra traumatologinio skyriaus, tik bendras terapinis skyrius, todėl ji ir buvo ten patalpinta bei stebima. Civilinio ieškinio G. J. nereiškė, sakė, kad ji pretenzijų savo anūkui neturi, kad už viską jam atleidžia. Apklausos metu ji (liudytoja) matė, kad buvo nubrozdinta nukentėjusiosios koja. Tačiau apie tai nieko pasakyti negali, nes po sužalojimo buvo praėjęs mėnuo laiko. Specialistui paskyrė užduotį įvertinti šį sužalojimą. Ką G. J. pasakojo apie R. J. sužalojimą, tiksliai neatsimena, bet apklausos protokole jos parodymai užrašyti teisingai.

Iš specialisto išvados Nr. G 809/14(01) matyti, kad G. J. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės blauzdos srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai įspiriant. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 129 – 132).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis Š. T. teisme pripažino, kad girtas atėjęs į močiutės kambarį spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į koją, po to užmigo močiutės kambaryje ir tuo metu močiutė iškvietė policiją. Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė (vyresnioji tyrėja) V. D. parodė, kad nagrinėjamoje byloje (po bylų sujungimo į vieną) ji atliko ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiąją G. J. ji iš viso apklausė tris kartus. Policijos pareigūnė patvirtino, kad šių apklausų metu nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad kaltinamasis jos anūkas tyčia jai spyrė ne mažiau kaip du kartus į koją. Teisiamajame posėdyje paskelbus nukentėjusiosios parodymus matyti, kad jie atitinka policijos pareigūnės paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji dėl 2014-11-03 įvykio buvo apklausta ne vieną kartą ir visų apklausų metu vienodai aiškino, kad kaltinamasis kelis kartus, bet ne mažiau kaip 2 kartus, spyrė jai į kairę koją. Nuketėjusioji analogiškas jos sužalojimo aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie šias aplinkybes užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo. Minėtame oficialiame dokumente nurodyta, kad 2013-11-04 04.00 val. atvykus pas nukentėjusiąją į namus, ji pranešė apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį ir psichinį smurtą, nurodė, kad kaltinamasis jai smūgiavo koja, stumdė ją, ji šaukė. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad namie išvartyti daiktai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ir savo prašyme nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės blauzdos srityje, sužalojimas padarytas galimai įspiriant, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi šių aptartų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam Š. T. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 str. 2 d. pasitvirtino, t. y. byloje neginčytinai įrodyta, kad Š. T. tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė G. J. į kairės kojos blauzdą, taip nubrozdino jai koją ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiškinami įvykio metu buvusiu jo girtumu, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales, praėjusiu laiko tarpu. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi, be to jie pašalinti.

Kaltinamasis Š. T. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo močiutei, t. y. savo artimai giminaitei. Dėl to jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl R. J. nužudymo

Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintų nukentėjusiosios G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kartu su ja (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r., be anūko kaltinamojo Š. T., gyveno ir jos nužudytasis sūnus R. J.. Jos gyvenamasis namas yra dviejų galų, vienoje namo pusėje gyveno ji, kitoje jos anūkas Š. T. su sūnumi R. J.. Š. T. jai buvo geras, tačiau paskutiniu metu dažnai vartojo alkoholį. Š. T. su R. J. kartu girtaudavo, o išgėrę susimušdavo. 2013 m. lapkričio 4 d. ji išvyko į VšĮ Ignalinos ligoninę. Kas galėjo įvykti tarp Š. T. bei R. J., ji nežino. Apie tai, kad Š. T. nužudė jos sūnų R. J., ji sužinojo iš savo dukros M. T.. Anūkui Š. T. reikšti civilinį ieškinį atsisako (1 t., b. l. 76).

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. po pietų jis su M. R. nuėjo pas R. J. į namus. Ten jie su R. J. ir Š. T. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jokių konfliktų nekilo, sutarė draugiškai. Vakare su M. R. išėjo į namus. Kitos dienos ryte jis su M. R. vėl užsuko į svečius pas R. J.. Vėl su Š. T. gėrė alų. R. J. negėrė, sakė, kad negali gerti, nes svaigsta galva. Pastebėjo R. J. kaktoje žaizdą, tačiau, kas atsitiko neklausė, o R. J. pats nieko nepasakojo. Dėl praskeltos galvos Š. T. taip pat nieko nesakė. Š. T. prie jų perrengė R. J., nuplovė nuo veido kraują. Kraujo matė ir kambaryje prie lovos. Kaltinamasis vis kartojo „ką aš padariau, ką aš padariau“, atsiprašinėjo R. J.. R. J. buvo sąmoningas, ramino Š. T.. Prieš tai yra buvęs toks atvejis, kai R. J. buvo atėjęs pas juos prašyti pernakvoti. Niekas jo iš namų nevarė, tikriausiai jis su kaltinamuoju susipyko ir išbėgo iš namų. Tą lapkričio 7 d., kai išgėrinėjo, Š. T. neklausė, kodėl jis išvijo R. J., apie tai jokios kalbos nebuvo. Jis tik pasakė, kad R. J. pas jį nakvojo.

Liudytoja M. R. teisme parodė, kad kaltinamasis Š. T. yra jos kaimynas. Jis labai geras žmogus. 2013-11-07 su J. K. turėjo 2 pakuotes (12 butelių) 7,5 % stiprumo alaus, kurį ji, J. K., Š. T. ir R. J. gėrė pas kaltinamąjį namuose. Vakare su J. K. išėjo namo. Jokio konflikto tarp R. J. ir Š. T. nebuvo. Kitą dieną vėl su J. K. nuėjo pas Š. T., rado R. J. praskelta, kruvina galva. Š. T. pasakė, kad tai jis padarė, bet nesakė dėl ko. Tik pasakė, kad jis sutvarkys, apipraus, perrengs ir kvies greitąją. Bet greitosios pagalbos tuo metu nekvietė. Išgėrę alaus su J. K. išėjo namo. Anksčiau R. J. yra pas juos nakvojęs. Niekas jo iš namų nevarė, tikriausiai jis su kaltinamuoju susipyko ir atėjo pas juos, o ryte atsikėlęs išėjo namo. Tą lapkričio 7 d., kai išgėrinėjo, tarp Š. T. ir R. J. jokios kalbos dėl R. J. išvarymo iš namų prie jos nebuvo, nebent ji nepamena.

Liudytojas K. T. parodė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. jis su savo drauge L. Ž. atvyko pas brolį Š. T., kuris gyveno kartu su dėde R. J. ir senele, kuri tuo metu buvo ligoninėje. R. J. jis rado gulintį lovoje, jam buvo praskelta kakta, matėsi sukrešėjęs kraujas. Brolis Š. T. jam jau telefonu buvo sakęs, kad dėdė yra labai sumuštas. M. R. jam ir jo draugei sakė, kad R. J. sumušė Š. T.. R. J. pasakė, kad nenori nei greitosios pagalbos, nei policijos. Tada jis paskambino kitam broliui E., kuris liepė iškviesti greitąją, ką jis ir padarė. Vėliau tyrėja jam patvirtino, jog R. J. sužalojo Š. T..

Liudytoja M. T. teisme parodė, kad kaltinamasis Š. T. yra jos sūnus, kuris nuo 2009 metų gyveno pas jos motiną G. J. (duomenys neskelbtini) k. Tuose namuose taip pat gyveno ir jos brolis R. J.. Sūnus Š. T. su R. J. mėgo vartoti alkoholį. Sūnus yra ramaus gero būdo, padėdavo seneliams ūkio darbuose, juos prižiūrėdavo. Priešingai, brolis R. J. išgėręs būdavo agresyvus, kaprizingas, jis kelis kartus buvo teistas. Kad brolis R. J. yra sumuštas ir nuvežtas į ligoninę sužinojo iš sūnaus K. T.. Kad brolis mirė pranešė policijos darbuotojai. Šiuo metu G. J. rūpinasi ji, motina dėl amžiaus yra silpnos sveikatos, nevaikšto. G. J. negalima judėti, kadangi kitaip gali kraujagyslėse susidaryti krešuliai, kurie keltų pavojų jos gyvybei. Po sulaikymo sūnus Š. T. rašė jai laiškus, labai gailėjosi dėl to įvykio, bet jo priežasties ir aplinkybių nenurodė. B. R. J. palaidojo ji, bet civilinio ieškinio nereiškia.

Iš 2012-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų, daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose nurodytų duomenų matyti, kad įvykio vieta yra Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. esančiame gyvenamajame name. Gyvenamojo namo prieangio kairėje pusėje matyti stovintys kibirai, krepšiai bei kiti įvarūs puodai. Kambaryje netvarkingai išmėtyti drabužiai, ant sofos–lovos suversta nešvari patalynė su netaisyklingos formos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant grindų ties lova matyti netaisyklingos formos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos nuo sofos-lovos paimta marga antklodė, pagalvės užvalkalas, iš kito kambario paimti marškiniai su dėmėmis, panašiomis į kraują. Šie objektai buvo apžiūrėti ir kartu su iš įvykio vietos paimta nuoplova perduoti saugoti Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariatui (1 t., b. l. 19-34; 2 t., b. l. 31,32).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1533/13(01)( 05) nurodyta, kad R. J. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio plonžarnės ir mažosios taukinės sužalojimais, tai komplikavosi pilvaplėvės uždegimu, plaučių uždegimu. R. J. mirė 2013-11-10 6 val. VšĮ Visagino ligoninėje. R. J. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais kelių parų laikotarpiu iki mirties. Pilvo sumušimas, pasireiškė plonžarnės ir mažosios taukinės sužalojimais, padarytais ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į pilvą. Šis trauminis poveikis yra būdingas sužalojimams, padaromiems suduodant smūgį ar smūgius į pilvą. Pilvo sumušimas dėl plonžarnės ir taukinės sužalojimų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Muštinės žaizdos kaktoje, su aplinkine plačia poodine kraujosruva, nusitęsusia į veidą, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kairiojo smilkinio srityje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje padaryti kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiajam nukritus ar nugriuvus. Dėl muštinių žaizdų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau kaip 10 dienų, todėl tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 45-51).

Teismo medicinos specialisto J. P. paaiškinime nurodyta, kad toks pilvo sumušimas, kuris nustatytas R. J. ir buvo jo mirties priežastimi, negalėjo būti padarytas keliolikos parų laikotarpiu iki mirties, nes po tokių sužalojimų nukentėjusiajam keleto – keliolikos valandų laikotarpiu pasireikštų pilvo pilvaplėvės uždegimas, kuris sukeltų skausmą, apsunkinantį jo judesius. Taip pat kliniškai operacijos metu nustatytas pilvaplėvės uždegimas rodo, kad jis buvo padarytas prieš keletą parų iki mirties. Nustatytas R. J. pilvo sumušimas negalėjo būti padarytas jam nugriūnant. VšĮ Ignalinos ligoninėje 2013-11-08 atliktoje tomogramoje nenustatyti šonkaulių lūžiai, kurie aptikti palaikų tyrimo metu. Tokio pobūdžio lūžiai paprastai padaromi gaivinant, mirštančiajam spaudžiant krūtinę, todėl šie lūžiai negalėjo būti padaryti iki nukentėjusiojo pristatymo į ligoninę 2013-11-08 18 val. 15 min. (1 t., b. l. 54-55).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Specialisto išvada ir specialisto J. P. paaiškinimu nustatyta, kad kaltinamojo Š. T. pavartotas fizinis smurtas – smūgių sudavimas nukentėjusiajam į pilvo sritį ir dėl to kilusios komplikacijos buvo tiesioginė R. J. mirties priežastis. Kaltinamasis prisipažino R. J. sudavęs kelis smūgius ir į pilvo sritį. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimą vietoje kaltinamasis parodė vietas, kur stūmė, mušė nukentėjusįjį, savo atliktus nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus pademonstravo ant manekeno. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir liudytojų J. K. ir M. R. parodymais. Minėti liudytojai įvykio dieną buvo G. J. namuose, kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, iki jų išėjimo R. J. buvo sveikas, jokių konfliktų tuo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Kitą dieną, t. y. 2013-11-08 ryte liudytojai J. K. ir M. R. vėl atėjo pas R. J.. Tada pamatė jį sužalotą, R. J. skundėsi, kad svaigsta galva ir blogai jaučiasi. Kaltinamasis atsiprašinėjo dėdės. M. R. papildomai parodė, jog Š. T. jai iš karto prisipažino sumušęs R. J.. Liudytojas K. T. taip pat parodė lapkričio 8 dieną matęs sužalotą nukentėjusįjį, tuo metu jo brolis kaltinamasis Š. T. buvo neblaivus. Dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jo sveikatos būsenos liudytojas K. T. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. K. T. patvirtino, kad liudytoja M. R. jam sakė, jog būtent kaltinamasis sumušė R. J..

Teismui nekyla abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvo sritį, suprato, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė pasekmes, tačiau jų savo sąmonėje veikos metu nedetalizavo, todėl jo vei­ka kva­li­fi­kuotina pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip tyčinis nu­žu­dy­mas. Taigi iš pirmiau aptartų įrodymų seka, kad kaltinamasis Š. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (šios aplinkybės jis ir pats neginčija), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia nužudė R. J.. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam Š. T., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių ir vienas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra nepataisomos. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Kaltinamasis Š. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, t. y. pripažino nusikaltimų objektyviosios pusės esmines aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir atsižvelgia į jau nurodytas bei kitas bylos aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis Š. T. anksčiau nebuvo teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, (2 t., b. l. 53-66). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės kaltinamasis charakterizuojamas kaip turintis polinkį vartoti alkoholį, nesugebantis valdyti emocijų, tačiau darbštus, dažnai dirbdavo seniūnijoje visuomenei naudingus darbus, buvo registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 72 -73). Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybes, jog nusikaltimai padaryti artimų asmenų konflikto metu, nusikaltimai nebuvo iš anksto suplanuoti, padaryti spontaniškai, nukentėjusioji G. J. kaltinamajam atleido, pretenzijų jam neturi, reikšti civilinį ieškinį atsisakė (1 t., b. l. 67 – 68). Kaltinamasis psichikos sveikatos centre neregistruotas, jam skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (2 t., b. l.75, 85). Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamajam Š. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymą skirtina artimesnė sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių jam taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, nėra.

Už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgus į veikos pavojingumą ir į kitas paminėtas aplinkybes, už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu neviršija šiai bausmės rūšiai įstatymu nustatytos trukmės vidurkio (BK 49 str. 3 d.).

Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai), todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Į bausmės atlikimo laiką įskaitomas laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. birželio 19 d., kurį kaltinamasis išbuvo sulaikyme ir suėmime.

Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1603,71 Lt sumai už suteiktas medicinines paslaugas nukentėjusiajam R. J.. Ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis pagrįstas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažymomis apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 61-64). Sužalojimus R. J. neteisėtais veiksmais padarė Š. T., todėl jis privalo atlyginti gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str.).

Liudytojai M. T. išmokėtas atvykimo į teismą kelionės išlaidų atlyginimas – 83,01 Lt. Šis atlyginimas laikytinas proceso išlaidomis ir išieškotinas iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje (2 t., b. l. 133) nurodyta, kad išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam Š. T. sudaro 240 Lt. Šias išlaidas teismas taip pat pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai: iš įvykio vietos paimta marga antklodė, pagalvės užvalkas, marškinėliai, nuoplova su biologiniu pėdsaku ir Š. T. pateiktas sportinis megztukas, sportinės kelnės, batai sunaikintini (2 t., b. l. 32 ), nukentėjusiojo R. J. ligos istorija grąžintina VšĮ Ignalinos rajono ligoninei, kaltinamojo Š. T. asmens tapatybės kortelė persiųstina į bausmės atlikimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 - 305, 307 str.,

NUSPRENDŽIA:

Š. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 129 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 140 str. 2 d. areštu penkiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę Š. T. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. birželio mėn. 19 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką Š. T. įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. birželio 19 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą Š. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš Š. T.:

Valstybinei ligonių kasai 1603,71 (vieną tūkstantį šešis šimtus tris litus 71 centą) už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam R. J.;

valstybei 83,01 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 1 centą) proceso išlaidų;

valstybei 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus - antklodę, pagalvės užvalkalą, marškinėlius, nuoplovą su biologiniu pėdsaku, Š. T. sportinį megztuką, sportines kelnes, batus sunaikinti, R. J. ligos istorija gražinti VšĮ Ignalinos rajono ligoninei, Š. T. asmens tapatybės kortelę persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Pranas Šimkus