Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Baltijos maisto organizacija (toliau – ir Organizacija) teismo prašo: 1) panaikinti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ginčijamu Sprendimu atsakovė nusprendė pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų: 1) visą Periodinėje finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 43 023,82 Eur; 2) Galutinėje finansinėje ataskaitoje VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ gavėjo 2018-03-01 – 2019-02-28 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje ir antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas 18 reklaminių skydelių, kurie nebuvo transliuojami antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu, sukūrimui – 4 462,1 Eur ir susigrąžinti iš pareiškėjos likusią 13 066,86 Eur neigiamą likučio dalį.

2.2. Pabrėžia, kad Programos priemonių pilnai neįgyvendino būtent dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta pareiškėjos veikla, nes atsakovė neteisėtai nusavino dideles kitoms pareiškėjos vykdytoms programoms, finansuojamoms pagal kitas sutartis skirtas piniginių lėšų sumas, agitavo pareiškėjos narius nedalyvauti pareiškėjos vykdytose programose. Atsakovė 2019 m. priėmė sprendimus dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjos vykdytas programas, t. y. 2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr. 2 ir Nr. 3, apie kuriuos atsakovė pareiškėjai nepranešė, jai šiuos sprendimus pateikė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA). Dėl minėtų trijų atsakovės 2019 metais priimtų sprendimų bendra pareiškėjos kitoms programoms išleistų ir neatgautų lėšų suma sudarė 489 240,52 Eur, kas labai sutrikdė ir faktiškai paralyžiavo pareiškėjos veiklą.

Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja inicijavo Programos įgyvendinimo sustabdymą ir apie finansinius sunkumus, t. y. apie narių nenorą finansuoti projektą 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 19/09/11-2 pranešė atsakovei, tačiau ji nesutiko stabdyti Programos įgyvendinimo.

Mano, kad atsakovė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) jau 2019 metais buvo iš anksto nusistačiusios prieš pareiškėją, veikė prieš jos vykdytų programų įgyvendinimą, prisidėjo prie to, kad Programos dalyviai suabejotų šios Programos sėkme ir joje nedalyvautų.

2.3. Vykdydama programas, pareiškėja reguliariai teikė ataskaitas ir informaciją tuo metu veikusiai LŽŪMPRRA, kasmet pareiškėjos veiklą, susijusią su kai kurių programų įgyvendinimu, tikrindavo atsakovė ir kitos institucijos ir jokių trūkumų ar ES teisę pažeidžiančių veiksmų neįžvelgė (patikrinimų išvados visada buvo teigiamos). Visi pareiškėjos mokėjimo prašymai iki 2019 m. vidurio buvo patenkinti, o lėšos išmokėtos. Anot pareiškėjos, priešiška valstybės institucijų politika ir negatyvus išankstinis VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ vertinimas prasidėjo po to, kai programų priežiūrą ir vertinimą iš LŽŪMPRRA perėmė Agentūra, pradėjusi veiklą 2018 m. pabaigoje. Agentūra pradėjo vykdyti naują politiką, ėmė taikyti naują praktiką ne tik naujai pradėtoms, bet ir anksčiau jau įvykdytoms programų priemonėms.

2.4. Pasisakydama dėl atskirų Sprendimo punktų, pareiškėja paaiškina, kad:

2.4.1. Nesutinkanti su skundžiamo Sprendimo 1 punkto išvada, kad buvo pažeistas Susitarimo 7.1. papunktis, ir kad už tai atsakinga pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, 2019 m. kovo mėn. vykdyti interneto svetainių Kinijos ir Korėjos rinkai administravimo (palaikymo) darbai ir reklaminių skydelių („banerių“) transliavimas buvo antraisiais Programos metais vykdytų veiksmų užbaigimas ir visų priemonių visuma buvo logiška baigiamoji intensyvios vykdytos kampanijos dalis.

2.4.2. Taip pat pareiškėja nesuprantanti ir formaliu laikanti Sprendimo 2 punktą, jog nebuvo įvykdytas Susitarimo 15.3 (b) (i) papunktyje numatytas reikalavimas, kad „Paskutinio ataskaitinio laikotarpio atskirose finansinėse ataskaitose turi būti tiksliai nurodytos ir veiklos įplaukos <...>“, kadangi „VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ gavėjo likučio finansinėje ataskaitoje“ (toliau – Galutinė finansinė ataskaita) nurodyta veiklos įplaukų suma – 65 652,98 Eur, tačiau 2019-03-01 – 2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje“ (toliau – Periodinė finansinė ataskaita) veiklos įplaukų suma nėra nurodyta. Tvirtina, kad Galutinėje finansinėje ataskaitoje pareiškėja nurodė bendrą įplaukų sumą, kas atitinka Susitarimo 15.3 (b)(i) papunktį, kuris reikalauja veiklos įplaukas nurodyti paskutinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

2.4.3. Paaiškina, kad Sprendimo 3 punkte nurodyto tyrimo atlikimas, kai programos veiksmai trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu praktiškai nebuvo atliekami ir negalėjo turėti poveikio projekto rezultatams, yra netikslingas, perteklinis ir prieštarautų efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Pareiškėjai akivaizdu, kad toks priemonių įgyvendinimas trečiuoju laikotarpiu negalėjo turėti matomo ir reikšmingo poveikio projekto rezultatams, todėl tokioje situacijoje poveikio vertinimas buvo iš viso netikslingas ir jis būtų reiškęs tik bereikalingą papildomų pareiškėjos lėšų leidimą tokiam vertinimui. Siekdama efektyviai ir racionaliai naudoti lėšas, pareiškėja neužsakė ir neatliko trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio poveikio vertinimo. Programos poveikio tyrimas buvo atliktas po pirmų dviejų etapų ir jis pilnai atspindi Programos poveikį. Mano, kad atsakovė formaliai Sprendime reikalauja, kad toks vertinimas būtų atliktas ir už trečią periodą, o jo neatlikimą nepagrįstai vertina kaip sutartinio įsipareigojimo pažeidimą. Be to, net atlikus tyrimą, jo išlaidas atsakovė galimai pripažintų neatitinkančiomis ekonomiškumo ir efektyvumo principų, todėl beprasmiškai patirtos išlaidos tik dar labiau pablogintų pareiškėjos finansinę situaciją.

Pareiškėja nevykdė Programos paskutiniu (trečiuoju) jos įgyvendinimo laikotarpiu ir šį nevykdymą siekia pateisinti, tvirtindama, jog Agentūra atliko neteisėtus veiksmus, tačiau, atsakovės tvirtinimu, pastarieji neturi jokios sąsajos su Programos nevykdymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendindama Programą pagal 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (toliau – Reglamentas (ES) 2015/1829) 1 straipsnio 3 dalį pareiškėja privalėjo „turėti reikalingų techninių, finansinių ir profesinių išteklių programai veiksmingai įgyvendinti“, tačiau ne tik neįgyvendino Programos paskutiniu (trečiuoju) jos įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir neįgyvendinimą grindžia savo įsipareigojimų pagal Reglamentą neįvykdymu – turėtais finansiniais sunkumais.

4.3. Teigia, kad, neigdama Sprendimo 1 punkte nurodytą įsipareigojimų pagal Susitarimą neįvykdymą, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Agentūros padarytą išvadą. Pareiškėjos teiginys, kad tai „baigiamoji intensyvios vykdytos kampanijos dalis“ yra niekuo nepagrįstas ir niekinis, nes nepateikti vykdytą intensyvią kampaniją patvirtinantys įrodymai. Taip pat nepaneigtas faktas, jog pareiškėja neįgyvendino Susitarimo 1 priede numatytų Programos priemonių trečiuoju įgyvendinimo laikotarpiu (2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d.), pareiškėja skunde patvirtino, kad 2019 m. kovo mėnesį baigė įgyvendinti Programos priemones, kas reiškia, kad prasidėjus Programos trečiajam ataskaitiniam laikotarpiui ir iki Programos įgyvendinimo pabaigos likus beveik metams pareiškėja nevykdė jokių veiklų. Toks neveikimas pagal Susitarimo 7.1 papunktį laikomas pareiškėjos įsipareigojimų neįvykdymu.

4.4. Mano, kad pareiškėja galimai suklydo arba sąmoningai, siekdama paneigti faktinę aplinkybę, klaidingai taiko ar supranta Susitarimo 15.3 (b) (i) ir 15.4 (b) papunkčių nuostatas. Pagal Susitarimo 15.3 (b) (i) papunktį veiklos įplaukas reikia nurodyti paskutinio ataskaitinio laikotarpio (2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d.) finansinėje ataskaitoje, kuri teikiama pasibaigus paskutiniam ataskaitiniam Programos laikotarpiui ir joje atsispindi visos veiklos įplaukos. Susitarimo 15.4 (b) papunktyje įtvirtinti reikalavimai galutinei finansinei ataskaitai, kuri apjungia visas ankstesnes teiktas periodines ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Pareiškėja veiklos įplaukas įrašė į galutinę finansinę ataskaitą, kuri teikiama įgyvendinus visą Programą, o ne į periodiškai teikiamą paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą, kuri buvo pateikta po paskutinio ataskaitinio laikotarpio. Nuo pareiškėjos nurodytų veiklos įplaukų priklauso, ar įgyvendindama Programą pareiškėja gavo pajamų / pelną ir atitinkamai, vadovaujantis Susitarimo 5.3.3 papunkčiu, dėl to pareiškėjai kompensuotina suma turi būti sumažinta taikant ne pelno taisyklę. Taigi, nenurodydama veiklos įplaukų trečiojo ataskaitinio laikotarpio periodinėje finansinėje ataskaitoje, pareiškėja neįvykdė pagal Susitarimą prisiimtų įsipareigojimų teikti ataskaitą pagal nustatytus reikalavimus.

4.5. Dėl Sprendimo 3 punkto nurodo, jog atsakovė nustatė faktą, kad pareiškėja neatliko ir nepateikė Programos poveikio vertinimo, kuris turėjo būti atliktas pasibaigus trečiajam Programos ataskaitiniam laikotarpiui. Toks reikalavimas numatytas Susitarimo 1 priede – Programoje. Pareiškėja neginčija fakto, kad neatliko Programos poveikio vertinimo, tik teigia, jog vertinimas buvo iš viso netikslingas ir jis būtų reiškęs tik bereikalingą papildomų pareiškėjo lėšų išleidimą. Jei pareiškėja siekia, kad būtų kompensuojamos visos Programos įgyvendinimo metu patirtos išlaidos, ji privalo laikytis visų Susitarime nustatytų įsipareigojimų (teikti ataskaitas pagal nustatytus reikalavimus, atlikti vertinimą ir pan.). Pareiškėja privalėjo atlikti Programos ataskaitinio laikotarpio veiklų vertinimą, kuriuo Agentūrai įrodytų Programos įgyvendinimo rezultatus, tačiau, įvykdžiusi Programą minimaliai, pareiškėja siekia, kad būtų kompensuotos visos jos patirtos išlaidos, tačiau tuo pačiu neketina laikytis kitų Susitarime nustatytų įsipareigojimų, kurie privalomi kompensuojant patirtas išlaidas. Pažymi, kad pareiškėja prašo kompensuoti tuo pačiu Programos įgyvendinimo laikotarpiu jos Programos priemonių įgyvendinimui patirtas išlaidas (t. y. „B. Tiesioginės subrangos išlaidos“, „Interneto svetainės P. Korėjos rinkai administravimo darbai“, „Interneto svetainės Kinijos rinkai administravimo darbai“ ir „Reklaminių skydelių (banerių) transliavimas Kinijos rinkoje“ – 5 169,38 Eur), kurios yra daugiau nei du kartus mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. „A. Tiesioginės personalo išlaidos“ – pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; „C. Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos“ – 1 400 Eur; „D. Netiesioginės išlaidos“ – 4 proc. nuo „A. Tiesioginių personalo išlaidų“ – 420,15 Eur; iš viso – 12 323,99 Eur). Atsakovės teigimu, toks pareiškėjos patirtų išlaidų santykis, kai Programos priemonėms skirtos lėšos yra dvigubai mažesnės už išlaidas, skirtas Programos įgyvendinimo netiesioginėms išlaidoms, akivaizdžiai parodo neefektyvų ir neveiksmingą lėšų panaudojimą pareiškėjai įgyvendinant Programą.

Pažymi, kad pagal Reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies f punktą, Susitarimo 6.1 (a) (vii) papunktį sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma, yra ekonomiškos ir veiksmingos. Būtent šis teisinis pagrindas nurodytas Sprendime. Pareiškėjos išlaidos gali būti kompensuojamos tik tuomet, jei jos atitinka visus minėtame reglamente ir Susitarime nurodytus kriterijus, tuo pačiu ir patikimo finansų valdymo principą. Pareiškėjos teiginiai, kad Agentūra ėmėsi aiškinti ES teisės aktą, savo nuožiūra interpretuodama ES teisę, nėra pagrįsti ir atmestini.

4.6. Agentūra teigia Sprendime surašiusi aiškius argumentus, susijusius su pareiškėjos prašomų kompensuoti išlaidų, patirtų trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu, neatitikimo patikimo finansų valdymo principui. Minimalus Programos priemonių įgyvendinimas (iš įsipareigotų 8 priemonių per ataskaitinį laikotarpį ne pilna įvykdytos tik dvi priemonės) nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo (ypač dar ir dėl to, kad pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, neatliktas Programos veiklų vertinimas). Be to, pareiškėjos patirtų išlaidų, skirtų tiesiogiai Programos priemonei, ir netiesioginių (personalo, buhalterinių paslaugų) santykis yra akivaizdžiai neefektyvus.

4.7. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad gali būti kompensuojamas pasirengimas atlikti Programos veiksmus (t. y. reklaminių skydelių sukūrimas). Anot atsakovės, visos Programos priemonės susideda iš kelių netapačių darbų (pvz. reklaminių priemonių / medžiagos gaminimas, reklaminių priemonių / medžiagos transportavimas, reklaminių priemonių / medžiagos panaudojimas, pavyzdžių pirkimas, pavyzdžių transportavimas, ekspertų vykimas į priemonės įgyvendinimo vietą, ekspertų vykdomi susitikimai ir t. t.), tačiau tinkamai įgyvendinta Programos priemonė yra įgyvendinta iki galutinio jos įgyvendinimo rezultato – paskelbimo, publikavimo, t. y. yra kai pasiekiamas galutinis Programos priemonių įgyvendinimo tikslas – viešinimas ir skatinimas. Kompensuojamos išlaidos tik už įgyvendintą Programos priemonę, o ne siekį ją įgyvendinti. Pasirengimas įgyvendinti priemonę nėra kompensuojamas. Reklaminiai skydeliai galėtų būti laikomi tinkamai įgyvendinta priemone tik tokiu atveju, jeigu jie būtų sukurti ir būtų pasiektas jų įgyvendinimo rezultatas, t. y. jie būtų ištransliuoti, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl reklaminių skydelių sukūrimui patirtos išlaidos negali būti laikomomis pagrįstomis, pateisinamomis ir atitinkančiomis patikimą finansų valdymo principą.

4.8. Tuo pačiu pažymi, kad pareiškėja pati rengė Programą anglų kalba, ją anglų kalba derino su Europos Komisija, pasirašant Susitarimą, Programa nebuvo verčiama į lietuvių kalbą, susirašinėjimas ir bendradarbiavimas su Europos Komisijos atstovais taip pat vyksta ne lietuvių kalba. Jei pareiškėjos argumentas būtų laikomas pagrįstu, tokiu atveju – nei pareiškėja, nei Agentūra negalėtų remtis nevalstybine kalba surašyta Programa.

4.9. Paaiškina, kad Sprendimo 6 punktu nėra priimamas naujas sprendimas, tai tik atsakymas – informacija pareiškėjai. Šiame punkte minimos išlaidos yra jau įvertintos Agentūros 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-071 pripažinus jas neatitinkančiomis reikalavimų. Tai, kad prie Sprendimo buvo pridėtas ne tas dokumentas, nelaikytina esmine klaida. Pareiškėja yra gavusi Agentūros 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-071, su juo susipažinusi ir jo neskundė, tačiau suklydusi (arba sąmoningai klaidindama Agentūrą), šias išlaidas įrašė į trečiojo ataskaitinio laikotarpio mokėjimo prašymą, siekdama, kad pastarosios būtų pakartotinai vertinamos ir kompensuotos.

4.10. Pareiškėja neginčija fakto, kad pakeitė (padidino) atlygį buhalterinių paslaugų tiekėjui, tačiau tokie Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties 2017 m. vasario 28 d. Nr. 2017/01 pakeitimai turėjo būti derinami su atsakove (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-509 patvirtintų Perkančiųjų organizacijų, įgyvendinančių informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastąsias programas, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių 56 punktas). Pareiškėja šios sutarties pakeitimo nederino. Atsakovė, įvertinusi Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/01 pakeitimą, nustatė, kad pareiškėja, atlikusi naują apklausą, tam pačiam paslaugų teikėjui padidino tik atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau teikiamų apskaitos paslaugų apimtis nepadidėjo, todėl Agentūra padarė išvadą, kad papildoma išlaidų dalis, kuri viršija ankstesnės sudarytos sutarties įkainį, pripažįstama nekompensuotina.

Agentūra 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos sumos (200 000, 00 Eur), o NMA 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. BR6-7096 „Dėl užstato nusavinimo“ pranešė pareiškėjai, kad ji neįvykdė įsipareigojimų pagal 2017 m. kovo 20 d. garantinį raštą Nr. SĮLD117384, ko pasėkoje, buvo nusavintas užstatas – 200 000,00 Eur, dėl to NMA paprašė pareiškėjos nusavintą užstato sumą pervesti į NMA sąskaitą. Kadangi pareiškėja nesumokėjo nusavintos užstato sumos per nustatytą laiką, NMA 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. BR6-7230 „Dėl užstato nusavinimo“ bei 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. BR6-7813 „Dėl nusavinto užstato grąžinimo“ kreipėsi į garantinį raštą išdavusią instituciją.

Agentūrai priėmus Sprendimą, NMA 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. BR6-423 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“ bei 2021 m. vasario 17 d. patikslintu raštu Nr. BR6-1003 „Dėl 2021 m. sausio 22 d. rašto Nr. BR6-423 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“ patikslinimo“ pranešė pareiškėjai, kad pagal Agentūros skolos sprendimą dalis (8 688,02 Eur) skolos buvo išskaičiuota iš pareiškėjai mokėtinos sumos. Šiuo metu liko nesumokėta 4 378,84 Eur pareiškėjos skolos dalis yra ir iki 2021 m rugpjūčio 31 d. paskaičiuoti 69,06 Eur palūkanų.

6.2. Pažymi, kad ginčijamą Sprendimą priėmė Agentūra, kuri administruoja Priemonę, NMA pagal priskirtas funkcijas užsako ir moka paramos lėšas, todėl nurodo dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nepasisakysianti.

Trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪM atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

10.1. Pareiškėjos ir Agentūros 2017 m. vasario 17 d. sudarytoje Sutartyje nurodyta, kad dotacija skiriama šiai 1 priede aprašytai veiklai – Programai. Veikla bus vykdoma 36 mėnesius nuo pirmos mėnesio, einančio po Sutarties įsigaliojimo datos, dienos. Pagal Sutarties 5.1 ir 5.2 dalis didžiausia dotacijos suma – 2 530 670,59 Eur. Dotacija kompensuojama 80 proc. reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų. Numatoma reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų suma – 3 163 338,24 Eur. Galutinė dotacijos suma priklauso nuo to, kiek pagal Sutarties sąlygas faktiškai įgyvendinta veikla (5.3 dalis).

10.2. Agentūra 2019 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas lėšas (173 085,32 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti už faktinį Programos priemonių įgyvendinimą, vykdančiosios institucijos atlygį, pareiškėjos išlaidas, rezultatų vertinimą ir palūkanas už nepagrįstai išmokėtas lėšas. Agentūra 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ paskaičiavo 42 046,10 Eur palūkanų sumą.

10.3. Agentūra 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069 (toliau – 2020 m. spalio 13 d. sprendimas), kuriame nurodoma, kad išnagrinėjus pareiškėjos pagal Sutartį vykdytos Programos paskutinio ataskaitinio laikotarpio periodinę ir galutinę ataskaitas su visais patikslinimais ir paaiškinimais bei vadovaujantis Sutarties 16.2, 16.4 papunkčiais, Agentūra apskaičiavo, kad išankstiniu ir tarpiniais mokėjimais pareiškėjai išmokėta suma (428 192,88 Eur) viršija galutinę dotacijos sumą (213 807,02 Eur). Taigi, vadovaudamasi Reglamento Nr. 2015/1831 13 straipsnio 5 dalimi, Reglamento Nr. 907/2014 27 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdama į tai, kad minėtų sumų skirtumas (214 385,86 Eur) yra didesnis už išankstinio mokėjimo sumą (200 000,00 Eur), Agentūra priėmė sprendimą negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos sumos (200 000,00 Eur).

10.4. NMA 2020 m. spalio 16 d. raštu pareiškėjai persiuntė Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimą bei informavo, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimų pagal Laidavimo draudimo raštą, todėl Agentūra priėmė sprendimą, kuriuo vadovaujantis, buvo nusavintas 200 000,00 Eur užstatas.

10.5. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimu negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos 200 000,00 Eur sumos, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuri 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimą dėl garantijos negrąžinimo ir įpareigoti Agentūrą iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl garantijos negrąžinimo, o dalyje dėl NMA 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. BR6-7096 „Dėl užstato nusavinimo“ panaikinimo bylą nutraukti.

Atsakovė šį Komisijos sprendimą skundė administraciniams teismams, tačiau pastarieji atsakovės skundus atmetė ir paliko galioti Komisijos sprendimą. Galutinai šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-429-1062/2022.

Po minėtos LVAT nutarties priėmimo atsakovė 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė naują sprendimą Nr. 2A-(8.13)- 011, kuriuo iš naujo nutarė susigrąžinti tą pačią išankstinio mokėjimo sumą 200 000 Eur. Šį atsakovės sprendimą pareiškėja buvo apskundusi Komisijai, o pastarosios priimtą 2023 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). Skundas yra priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-6837-631/2023.

10.6. Agentūra skundžiamu Sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja neįvykdė Susitarimo 7.1, 15.4 (c), 15.3 (b) (i) papunkčiuose numatytų reikalavimų, nesilaikė patikimo finansų valdymo bei prašo kompensuoti reikalavimų neatitinkančias išlaidas, vadovaudamasi Susitarimo 7.2 ir 15.8 papunkčiais, kuriuose numatyta, kad dėl nustatytų pareigų nesilaikymo gali būti taikoma bet kuri Susitarimo 6 skyriuje numatyta priemonė, 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, 4 straipsnio 1 dalies f punktu bei Susitarimo 6.1 (a) (vii) papunkčiu, kuriuose numatyta, kad išlaidos atitinka reikalavimus, jei „<...> yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą <...>“, Susitarimo 6.5 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „deklaruotas reikalavimų neatitinkančias išlaidas bus atsisakyta pripažinti <...>“, Susitarimo 26.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „valstybė narė <...> atsisakys pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas <...>“, pripažino neatitinkančiomis reikalavimų: 1) visą Periodinėje finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 43 023,82 Eur; 2) Galutinėje finansinėje ataskaitoje, VšĮ „Baltijos maisto organizacijos“ gavėjo 2018-03-01 –2019-02-28 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje ir antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas 18 reklaminių skydelių, kurie nebuvo transliuojami antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu, sukūrimui – 4 462,1 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimu nuspręsta negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos sumos (200 000,00 Eur), bei vadovaujantis Susitarimo 28 straipsniu, Taisyklių 7.1.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-750 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitas iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčiu, Agentūra nusprendė susigrąžinti likusią neigiamo likučio dalį – 13 066,86 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo 1 punktu, teigia, kad 2019 m. kovo mėn. vykdyti interneto svetainių Kinijos ir Korėjos rinkai administravimo (palaikymo) darbai ir reklaminių skydelių („banerių“) transliavimas buvo antraisiais Programos metais vykdytų veiksmų užbaigimas ir visų priemonių visuma buvo logiška baigiamoji intensyvios vykdytos kampanijos dalis.

Susitarimo 7.1 papunktyje numatytas reikalavimas, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas.

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja tvirtina, nesutinkanti, kad buvo pažeistas anksčiau minėtas reikalavimas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2019 m. kovo mėn. vykdyti interneto svetainių Kinijos ir Korėjos rinkai administravimo (palaikymo) darbai ir reklaminių skydelių („banerių“) transliavimas, kaip teigia pareiškėja, buvo antraisiais Programos metais vykdytų veiksmų užbaigimas. Už Susitarimo 7.1. papunkčio vykdymą yra atsakinga pati pareiškėja, nepaisant to, pareiškėja, neigdama Įsipareigojimo pagal Susitarimą neįvykdymą, teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Agentūros ginčijamame Sprendime (1 punkte) padarytą išvadą, dėl ko teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog neveikimas, įvertinus tai, kaip ji įsipareigojo veikti pagal Susitarimo 7.1 papunktį, laikomas pareiškėjos įsipareigojimų neįvykdymu, kadangi ji neįgyvendino veiklos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede. Kaip teisingai atsakovė pastebi, iš esmės pati pareiškėja pripažįsta, jog 2019 m. kovo mėnesį tik baigė įgyvendinti Programos priemones. O tai, iš tiesų, patvirtina, kad prasidėjus Programos trečiajam ataskaitiniam laikotarpiui (iki Programos įgyvendinimo pabaigos likus beveik metams), ji nevykdė jokių veiklų, t. y. neįgyvendino Programos priemonių, numatytų Programos (Susitarimo 1 priede) trečiuoju įgyvendinimo laikotarpiu (2019-03-01–2020-02-29). Taigi, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl Sprendimo 1 punkto teisėtumo kaip neįrodytus.

12.2. Skundžiamo Sprendimo 2 punktu konstatuota, kad nebuvo įvykdytas Susitarimo 15.3 (b) (i) papunktyje numatytas reikalavimas, kad „Paskutinio ataskaitinio laikotarpio atskirose finansinėse ataskaitose turi būti tiksliai nurodytos ir veiklos įplaukos <...>“, kadangi „VšĮ „Baltijos maisto organizacijos“ gavėjo likučio Galutinėje finansinėje ataskaitoje nurodyta veiklos įplaukų suma – 65 652,98 Eur, tačiau „VšĮ „Baltijos maisto organizacijos“ gavėjo 2019-03-01 – 2020-02-29 Periodinėje finansinėje ataskaitoje veiklos įplaukų suma nėra nurodyta.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo 2 punktu, teigia, kad Galutinėje finansinėje ataskaitoje pareiškėja nurodė bendrą įplaukų sumą, kas atitinka Susitarimo 15.3 (b) (i) papunktį, kuris reikalauja veiklos įplaukas nurodyti paskutinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Pagal Susitarimo 15.3 papunktį gavėjas turi pateikti periodinę ataskaitą per 60 dienų nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Susitarimo 15.3 (b) (i) papunktyje numatyta, kad periodinė finansinė ataskaita, susidedanti iš: gavėjo atitinkamo ataskaitinio laikotarpio atskiros finansinės ataskaitos (žr. 4 priedą). Atskiroje finansinėje ataskaitoje turi būti tiksliai nurodytos kiekvienos biudžeto kategorijos (žr. 2 priedą) reikalavimus atitinkančios išlaidos (faktinės išlaidos ir fiksuoto dydžio išlaidos, žr. 6 straipsnį). Gavėjas turi deklaruoti visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, net jei faktinės išlaidos ir fiksuoto dydžio išlaidos viršija biudžeto sąmatoje (žr. 2 priedą) nurodytas sumas. Valstybė narė neatsižvelgs į atskiroje finansinėje ataskaitoje nedeklaruotas sumas. Nepateikus tam tikro ataskaitinio laikotarpio atskiros finansinės ataskaitos, ją galima įtraukti į kito ataskaitinio laikotarpio periodinę finansinę ataskaitą. Paskutinio ataskaitinio laikotarpio atskirose finansinėse ataskaitose turi būti tiksliai nurodytos ir veiklos įplaukos (žr. 5.3.3 dalį). Gavėjas turi patvirtinti, kad: pateikta visa informacija, ji patikima ir teisinga; deklaruotos išlaidos atitinka reikalavimus (žr. 6 straipsnį); išlaidos gali būti pagrįstos atitinkamais įrašais ir patvirtinamaisiais dokumentais (žr. 13 straipsnį), kurie bus pateikti paprašius (žr. 12 straipsnį) arba vykstant patikroms, auditui ir tyrimams (žr. 17 straipsnį), ir kad paskutinio ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje: deklaruotos visos įplaukos (žr. 5.3.3 dalį).

Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neatliko ir nepateikė Programos poveikio vertinimo, kuris turėjo būti atliktas pasibaigus trečiajam Programos ataskaitiniam laikotarpiui, nors šis reikalavimas numatytas Susitarimo 1 priede – Programoje. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos pozicijos, ji ir neginčija fakto, kad neatliko Programos poveikio vertinimo, tvirtindama, jog toks vertinimas buvo iš viso netikslingas, pasak pareiškėjos, Programos poveikio tyrimas buvo atliktas po pirmų dviejų etapų ir jis pilnai atspindi Programos poveikį, todėl iš esmės yra perteklinis, bereikalingai papildomai išleidžiant pareiškėjos lėšas.

12.4. Skundžiamo Sprendimo 4 punkte konstatuota, kad Periodinėje finansinėje ataskaitoje, Galutinėje finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme pareiškėjos nurodytos su trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 33 straipsnyje, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kadangi: 4.1) minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos („A. Tiesioginės personalo išlaidos“ – pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; „B. Tiesioginės subrangos išlaidos“, „Interneto svetainės P. Korėjos rinkai administravimo darbai“, „Interneto svetainės Kinijos rinkai administravimo darbai“ ir „Reklaminių skydelių (banerių) transliavimas Kinijos rinkoje“ – 5 169,38 Eur; „C. Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos“ – 1 400 Eur; „D. Netiesioginės išlaidos“ – 4 proc. nuo „A. Tiesioginių personalo išlaidų“ – 420,15 Eur; iš viso – 17 493,37 Eur) negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų; 4.2) išlaidos, patirtos Programos priemonių įgyvendinimui trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (t. y. „B. Tiesioginės subrangos išlaidos“, „Interneto svetainės P. Korėjos rinkai administravimo darbai“, „Interneto svetainės Kinijos rinkai administravimo darbai“ ir „Reklaminių skydelių (banerių) transliavimas Kinijos rinkoje“ – 5 169,38 Eur) yra daugiau nei 2 kartus mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. „A. Tiesioginės personalo išlaidos“ – pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; „C. Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos“ – 1 400 Eur; „D. Netiesioginės išlaidos“ – 4 proc. nuo „A. Tiesioginių personalo išlaidų“ – 420,15 Eur; iš viso – 12 323,99 Eur), todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo 4 punktu ir 4.1 papunkčiu, teigia, kad šioje situacijoje atsakovė viršijo savo kompetenciją, kadangi pati interpretavo ir aiškino Europos Sąjungos institucijų teisės aktus. Nesutinka, kad Programos priemonių įgyvendinimui patirtos išlaidos yra daugiau kaip 2 kartus mažesnės už kitas (administravimo) išlaidas.

13. Pareiškėja teigia, kad Programos priemonių pilnai neįgyvendino dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta pareiškėjos veikla, nes atsakovė neteisėtai nusavino dideles kitoms pareiškėjos vykdytoms programoms, finansuojamoms pagal kitas sutartis skirtas piniginių lėšų sumas, agitavo pareiškėjos narius nedalyvauti pareiškėjos vykdytose programose.