Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T., trečiajam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. R. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo R. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. S. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei E. R. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą duodanti institucija, skyrius), trečiasis asmuo R. M..

Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad ieškovas nėra nepilnametės M. S. (toliau – ir nepilnametė, vaikas) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo dukra; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą, kad ieškovas yra M. S. tėvas; 3) pakeisti nepilnamečio vaiko M. S. pavardę iš „S.“ į jos biologinio tėvo / motinos pavardę; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas ieškovo ir atsakovės prašymas ir panaikintas santuokos, apskaitos išrašas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Po šalių santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dar vienas vaikas – M. S., kurios tėvu gimimo įraše įrašytas ieškovas. Ieškovas nėra šio vaiko biologinis tėvas. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau jie kartu negyvena ir santuokinių ryšių nepalaiko daugiau nei 2 metus. Ieškovas visiškai nepažįsta, nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių su atsakovės dukra M. S.. Visu šiuo laikotarpiu šalys bendrauja tik dėl jų bendrų dviejų nepilnamečių vaikų – A. S. ir M. S., kurie pastaruoju metu gyvena išimtinai su ieškovu. M. S. gimimo įraše nurodyti duomenys apie jos tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to privalu nustatyti, kad ieškovas nėra M. S. tėvas, o M. S. nėra jo duktė, atitinkamai panaikintini M. S. vaiko (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie jos tėvą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir motyvus, todėl prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės prašymu nepriteisti iš jos ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos susidarė būtent dėl atsakovės neveikimo, kadangi ji ilgą nesiėmė jokių veiksmų, siekiant panaikinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie vaiko tėvystę. Ieškovui neturint kitos galimybės, jis buvo priverstas kreiptis į teismą, dėl ko ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė taip pat nebuvo linkusi ginčą išspręsti greičiau ir ekonomiškiau.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su tėvystės nuginčijimu sutinka, bet prieštarauja dėl ieškovo siekio prisiteisti jo išlaidas. Niekada ieškovui nebuvo sakyta jog M. S. yra jo dukra. Apie tai ieškovas buvo informuotas žinute, kaip ir apie tai kokiomis aplinkybėmis gimusiam vaikui buvo suteikta ieškovo pavardė. Ieškovas taip pat buvo informuotas apie tai, kad dėl jo teismo sprendimo nevykdymo skyrybų byloje, sąmoningai neišmokant teismo sprendimu skirto turto dalybų dalies, atsakovė pateko į situaciją dėl kurios neturėjo finansinių galimybių kreiptis į teismą dėl tėvystės pakeitimo. Apie tai ieškovas buvo informuotas ne vieną kartą, bet sąmoningai to nevykdė ir ignoravo. Visa tai darė iš savanaudiškų paskatų norėdamas išvengti atsiskaitymo. Ieškovas visą laiką turėjo galimybę su manim bendrauti ir informuoti apie vykstantį procesą teisme, vaiko teisių specialistų procesą, bet sąmoningai apie tai neinformavo siekdamas asmeninės naudos ir principų.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo R. M. pateiktame pranešime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad jis, o ne ieškovas yra nepilnametės M. S. tėvas. Ieškinį tenkinus, nepilnametei M. S. turėtų būti suteikta pavardė – M.

Išvadą duodanti instituciją pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ir patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą ir šalių paaiškinimus, ieškinio patenkinimas atitiks geriausius nepilnamečio šalių vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje įvertinus šalių ir jų atstovų, tiek žodžiu tiek ir raštu duotus paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta santuoka, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas ieškovo ir atsakovės prašymas ir abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo panaikintas santuokos apskaitos išrašas, apie šalių sudarytą santuoką. (Duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dienos nepraėjus 300 dienų, atsakovei gimė dukra – M. S., kurios tėvu, jos gimimo įraše, įrašytas ieškovas D. S.. Atsakovė (vaiko motina) pripažįsta, kad M. S. nėra ieškovo D. S. biologinė dukra. Trečiasis asmuo R. M. patvirtino, kad jis yra biologinis, atsakovės dukters M. S., tėvas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Nepilnametė M. S., gimė (duomenys neskelbtini), po šalių santuokos nutraukimo dar nebuvo praėję 300 dienų po santuokos pabaigos, todėl vaiko gimimo įraše jos tėvu įrašytas ieškovas D. S.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Šias aplinkybes patvirtina tiek atsakovė (vaiko motina) tiek ir biologinis vaiko tėvas trečiasis asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis pripažįsta vaiko tevystę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog D. S. nėra M. S. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, M. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad D. S. yra M. S. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

Panaikinus M. S. tėvystę ieškovo atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti M. S. tėvystę.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo R. M. patvirtino, kad jis yra biologinis, atsakovės dukters M. S., tėvas ir sutiko pripažinti tėvystę. Atsakovė patvirtino, kad jos dukters M. S. biologinis tėvas yra R. M.. Ginčo dėl to byloje nėra.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas nustatyti, kad R. M. yra M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas nurodė, kad patyrė 1 561 Eur (1 452 Eur už teisines paslaugas + 109 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti iš atsakovės, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovė prašė atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad ji niekada neneigė, kad ieškovas nėra jos dukros tėvas ir ji planavo kreiptis dėl tėvystės pakeitimo, tačiau neturėjo finansinių galimybių dėl to, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimu atsakovei kitoje byloje.

Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių pasisakymus bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą tokių paslaugų maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, iš atsakovės, ieškovo naudai, priteistinos 1 561 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis)

Valstybė šioje byloje patyrė 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, procesinių dokumentų išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą – D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 561 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.