- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 1-51-490/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01225-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nukentėjusiajam T. M., gynėjai Laimai Razvickienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Milagainių k., Šilų sen., Jonavos r., Latvijos Respublikos pilietis, be tautybės, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini). šaltkalviu, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini). anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2017 m. sausio 9 d. apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini)., laiptinėje, prie buto Nr. 16 durų, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas policijos pareigūno - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio T. M. teisėtų reikalavimų – nesikeikti, nusiraminti ir išjungti bute garsiai grojančią muziką, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui T. M., tai yra tyčia kumščiu sudavė smūgį į dešinio peties sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, priešingai - pats nukentėjo nuo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Bute (duomenys neskelbtini).. gyvena trejus metus ir mėgsta garsiai klausytis muzikos. Kaimynai dėl triukšmo jo bute virš dešimt kartų yra kvietę policiją, jis yra už tai baustas administracine tvarka. Įvykio vakarą jis susitiko su pusbroliu E. P. ir nutarė išgerti alkoholinių gėrimų. Pas save į namus pasikvietė merginas, nusipirko gėrimų. Visi keturi vakarojo, klausėsi muzikos. Per langą pamatė, kad atvažiavo policija ir iš karto pritildė muziką. Pareigūnas T. M., kuris dėl keliamo triukšmo pas jį jau buvo atvykęs ir anksčiau, su juo bendravo agresyviai. Pareigūnas užsirašė jo paso duomenis ir pasakė, kad „kitą kartą važiuosi“. Kai policija išvažiavo, jis vėl kiek pagarsino muziką ir visi vakarojo toliau. Po kurio laiko vėl atvažiavo policija. Kai jis atidarė duris, pareigūnas T. M. iš karto jį ištempė į laiptinę ir paguldė ant žemės, kažkuris pareigūnas spyrė jam į koją, surakino rankas. Kai jį sulaikinėjo, jis gal ir priešinosi gindamasis, mojavo rankomis, tačiau tyčia pareigūnui jokių smūgių nesudavė. Paskui jį iš karto į laiptinę
išėjo ir E. P., kuris jam vėliau pasakojo, kad jį taip pat pareigūnai ištraukė iš buto koridoriaus į laiptinę ir paguldė ant žemės. Juos abu neapsirengusius, basus dviem pareigūnų automobiliais išvežė į policiją. Tik vėliau jam perdavė rūbus apsirengti. Jį pareigūnai buvo nuvežę į ligoninę, kur gydytojas jį tik apžiūrėjo, pagalbos nesuteikė. Sulaikymo metu jis buvo policijos pareigūnų sužalotas, jam dar ilgai skaudėjo sumuštą koją. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad merginų nepažįsta, nes nenorėjo jų velti į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, ji įrodoma šiais įrodymais:
Nukentėjusysis T. M. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK vyr. patruliu. Kaltinamąjį iki įvykio jis pažinojo pagal tarnybą, nes yra tekę važiuoti į įvykį dėl triukšmo jo bute. Įvykio vakarą jis patruliavo su kolega A. Š.. Iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į butą dėl garsios muzikos. Privažiavus prie nurodyto namo, jau lauke girdėjosi triukšmas, lange matėsi mirksinčios šviesos. Užlipę į ketvirtą aukštą, jie ilgokai beldė į kaltinamojo buto duris. Galiausiai muzika pritilo ir kaltinamasis atidarė duris. Jis buvo išgėręs ir su jais kalbėjo įžūliai. Jie jį įspėjo, kad netriukšmautų ir paprašė asmens dokumento. Bute girdėjosi šurmulys, jie suprato, kad bute yra daugiau asmenų, bet jų nematė. Jie užsirašė kaltinamojo asmens duomenis ir išvyko. Po kokio pusvalandžio budėtojas vėl pranešė, kad gautas pranešimas dėl pakartotino triukšmo. Jie informavo budėtoją, kad dėl pirmo įvykio surašė tarnybinius pranešimus apie pasitvirtinusį triukšmą. Budėtojas nurodė pakartotinai į butą nevykti, šiuos du įvykius sujungė į vieną. Po kažkurio laiko buvo gautas trečias pranešimas dėl triukšmo tame pačiame bute. Atsižvelgę į tai, kad bute pagal girdėtą triukšmą galėjo būti daugiau neblaivių agresyvių asmenų, apsidrausdami jie į pagalbą pasikvietė budėjusius kolegas S. B. ir L. D.. Jie keturiese nuvyko į vietą. Duris atidarė piktas kaltinamasis. Jie jam pasakė: „ar išjungsite muziką, ar ne. Žmonės skundžiasi, gautas trečias pranešimas gautas dėl triukšmo“. Kaltinamasi atkirto, kad čia jo namai, jis ką nori, tą ir daro. Jie įspėjo jį liautis. Kaltinamasis atkirto, kad jie jam neaiškintų ir nevadovautų, išvadino juos „gaidžiais“, „piderastais“. Jie dar kartą perspėjo kaltinamąjį liautis. Tada kaltinamasis žengė žingsnį pro duris jo link su suspaustu kumščiu. Jis, supratęs, kad kaltinamasis jam smogs, staigiai pasisuko į kairę ir gavo smūgį kumščiu į dešinį petį, pajuto skausmą. Nedelsdami su S. B. jie sulaikė kaltinamąjį, kadangi šis muistėsi ir priešinosi, pargriovė jį ir uždėjo antrankius. Tuo metu į laiptinę iš buto išėjo E. P., kaip vėliau jis pats paaiškino, gelbėti draugo. Su E. P. bendravo jo kolega. Po to jam teko eiti į butą ieškoti raktų, kad galėtų užrakinti butą. Bute rado dvi merginas, joms liepė išeiti. Kaltinamąjį ir S. P. jie pristatė į policijos komisariatą, surašė tarnybinius pranešimus.
Liudytojai S. B., L. D. ir E. Š. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir nukentėjusysis T. M.. Papildomai liudytojai S. B. ir L. D. parodė, kad kaltinamąjį, prieš veždami į areštinę, nuvežė gydytojo apžiūrai į gydymo įstaigą, nes jis šlubavo ir skundėsi kojos skausmu, o be gydytojo pažymos jo nebūtų priėmę į areštinę.
Liudytojas E. P. parodė, kad yra kaltinamojo pusbrolis. Įvykio dieną apie 18-19 val. jis nuėjo pas pusbrolį , kur klausėsi muzikos ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu buvo ir dvi panelės. Jis jau buvo gerokai išgėręs, kai atvažiavo policija, kaip jis suprato, tikriausiai dėl to, kad gal jie muzikos klausėsi per garsiai, nors jiems patiems garsas buvo normalus. A. K. vienas nuėjo atidaryti durų. Pareigūnai jo paprašė pateikti asmens dokumentus. A. K. grįžo į butą, pasiėmė dokumentus ir pateikė. Tam tikrą laiko tarpą jie patildė muziką, bet po to kažkas vėl ją pagarsino. Po kurio laiko policija atvyko antrą kartą. A. K. nuėjo prie durų. Po kažkurio laiko, gal už minutės, poros, jis išgirdo triukšmą laiptinėje, lyg kas griuvo ir nuėjo pažiūrėti. Pastebėjo, kad A. K. jau surakintas guli ant žemės. Jį policijos pareigūnai išmetė iš buto ir paguldė ant žemės ir surakino, nieko nepaaiškinę. Juos su A. K. neapsirengusius išvežė į komisariatą skirtingais automobiliais. Jam surašė protokolą už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Jis šios nuobaudos neginčijo, nors į laiptinę iš buto jį išmetė patys pareigūnai. A. K. pamatė po dviejų parų, kai jį paleido iš areštinės. Jis skundėsi, kad jį sumušė, sužeidė jam koją. Pasakojo, kad griuvo, po to atsitrenkė į atitvarą laiptinėje.
Liudytoja M. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie pusę metų, E – dar seniau. Įvykio dieną ji su drauge E. E., apie 20-21 val. gavusios iš vaikinų žinute pakvietimą išgerti arbatos, nuėjo pas kaltinamąjį namo, ten buvo ir E. Vaikinai gėrė alkoholį, jos su E. E. –
arbatą. Jos manymu, muzikos garsas buvo normalus. Per langą ji pamatė, kad atvažiavo policija. Su pareigūnais bendravo kaltinamasis. Pareigūnai jo paprašė pateikti dokumentus ir pareikalavo pritildyti muziką. Jis juos pateikė ir pareigūnai išvažiavo. Muzikos nepritildė. Jai rodos, muzika taip ir grojo. Jau buvo naktis, kai pareigūnai atvažiavo antrą kartą. Kaltinamasis atidarė duris. Per koridoriuje kampu stovėjusį veidrodį ji su E. E., sėdėdamos prie stalo virtuvėje, matė, kaip vienas ar du pareigūnai, nieko nesakę, iš karto griebė kaltinamąjį, jį parklupdė ir surakino. Jos išsigando ir iš karto pasislėpė tualete. E. P. po poros minučių irgi išėjo į koridorių, tai ir jį pareigūnai paėmė. Pareigūnai įėjo į butą, atidarė tualeto duris ir jas rado. Pareigūnas dar prašė jų padėti surasti buto raktus, bet jos nerado, pareigūnas pats rado. Jos išeidinėjo iš buto ir koridoriuje matė ant grindų gulinčius surakintomis rankomis kaltinamąjį ir E. Lipdamos žemyn, matė, kaip pareigūnas parklupdė gražiai ėjusį kaltinamąjį, o po to išgirdo triukšmą ir pamatė, kad tai griuvo kaltinamasis su jį vedusiu pareigūnu.
Liudytoja E. E. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir M. P..
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2017-01-09 apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini). namo Nr. (duomenys neskelbtini)., pirmosios laiptinės ketvirto aukšto aikštelėje prie buto Nr. 16 durų, pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Apžiūros metu fotografuota (t.1, b.l. 17-20).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2017m. sausio 8 - 9 d. buvo gauti trys pranešimai dėl triukšmo bute adresu (duomenys neskelbtini).: 2017-01-08 22 val. 59 min. - dėl labai garsios muzikos ir šūkavimo; 2017-01-08 23 val. 31 min. - dėl sustiprėjusio triukšmo ir garsiai grojančios muzikos, išvykus policijos pareigūnams; 2017-01-09 01 val. 19 min. - dėl dar didesnio triukšmo ( t.1, b.l. 7-16).
Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017-01-09 01.50 val. A. K. nustatytas 1,05 promilių girtumas (t.1, b.l. 45).
Vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2017-05-03 teismui nuvykus ir apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)., rasta buto koridoriuje stovinti komoda, ant jos kampu pastatytas veidrodis. Virtuvėje prie lango stovi stačiakampis stalas. Sėdintis prie stalo arčiau spintelių, koridoriuje stovinčio veidrodžio nemato. Sėdintis priešais kitoje stalo pusėje – gali per veidrodį matyti lauko duris. Sudaryta vietos schema (t.2, b.l. 2-4).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė, padaręs nusikaltimą, jo parodymus paneigia nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiojo T. M. ir liudytojų S. B., L. D. ir E. Š. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Motyvų, dėl kurių nukentėjusysis galėtų jį apkalbėti, nenurodė ir pats kaltinamasis. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo ir jo gynėjos iniciatyva apklaustos liudytojos M. P. ir E. E. parodė, kad įvykio metu per koridoriuje ant spintelės kampu stovėjusį veidrodį mačiusios, kaip policijos pareigūnai, nieko nesakę, pagriebė jiems duris atidariusį kaltinamąjį, paguldė jį ant žemės ir surakino. Vienok, šie šių liudytojų parodymai paneigiami ne tik aukščiau ištirtais nukentėjusiojo ir liudytojų S. B., L. D. ir E. Š. parodymais, bet jų patikimumą griauna ir prieštaravimai, esantys šių liudytojų ir liudytojo E. P. parodymuose : M. P. ir E. E. teisme teigė, kad kaltinamajam atidarius duris, policijos pareigūnai, nieko nesakę, iš karto griebė jį ir paguldė ant žemės, gi E. P. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad, kaltinamajam nuėjus atidaryti duris pareigūnams, jis pats į laiptinę išėjo tik po minutės kitos, išgirdęs triukšmą, lyg kas būtų griuvęs, kas visiškai sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų S. B., L. D. ir E. Š. parodymais. Be to pažymėtina, kad teismui atlikus vietos apžiūrą, buvo nustatyta, kad per veidrodį, stovintį ant komodos buto koridoriuje, lauko duris gali matyti tik tas asmuo, kuris sėdi virtuvėje prie stalo arčiau sienos, sėdinčiajam prie stalo spintelių pusėje, veidrodžio nesimato (t.2, b.l. 2-4). Tad , net ir darant prielaidą, kad įvykio metu veidrodis ir stovėjo taip, kaip buvo rastas 2017-05-03 vietos apžiūros metu (nors abejones dėl šio fakto stiprina liudytojų M. P. ir E. E. nurodytos kiek skirtingos veidrodžio buvimo vietos : E. E. parodė, kad veidrodis stovėjo prie pat lauko durų, kas iš dalies sutampa ir su nukentėjusiojo
parodymais vietos apžiūros metu, kad, jo manymu, komoda buto koridoriuje įvykio metu stovėjo arčiau durų, nei ji rasta stovinti vietos apžiūros metu), įvykį per veidrodį galėjo pamatyti tik viena iš šių liudytojų, jų teigimu įvykio metu sėdėjusių prie stalo viena priešais kitą. Dėl paminėto teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų M. P. ir E. E. parodymus vertina, kaip mėginimą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Aukščiau ištirtais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis aktyviais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas nukentėjusiajam kumščiu vieną smūgį į dešinį petį ir tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, pasipriešino policijos pareigūnui T. M. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą ir yra baustinas.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba (b.l. 74-77). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamasis baustinas bauda, žymiai mažesne, nei bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Į bausmės atlikimą įskaitytinas A. K. išbūtas laikas laikinam sulaikyme nuo 2017-01-09 iki 2017-01-10 (BK 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir jį nubausti 20 (dvidešimt) MGL dydžio - 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) bauda.
Į bausmės atlikimą įskaityti A. K. išbūtą laiką laikinam sulaikyme nuo 2017-01-09 iki 2017-01-10 (dvi paros) ir laikyti, kad jis atliko 4 (keturių) MGL, t.y. 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 64 ct) baudos bausmę (BK 66 straipsnis).
Iki bausmės vykdymo pradžios A. K. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po to – ją baigti taikyti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti A. K., jog jis baudą privalo sumokėti į VMI sąskaitą (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.