- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- PK-1584-923/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- A. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. M., kaltinamajam A. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Kauno r. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (Suaugusiųjų vidurinio ugdymo) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2012-10-06, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., įvykus konfliktui su E. M., tyčia išdaužė plastikinį langą su stiklo paketu, sugadino kito lango rėmą, sugadino durų spyną bei sugadino du plastmasinius bakelius, padarydamas nukentėjusiajam A. M. 1241,08 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-10-06 su broliu D. nuėjo pas nukentėjusiojo A. M. sūnų E., gyvenantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. Ten išgėrė, pritrūkus alkoholio, jis su E. draugu išėjo nupirkti butelį, tačiau jiems grįžus, E. jų į namus nebeįsileido. Jis dėl to supyko, todėl į rūsio langą metė medinę kaladę, į kito kambario langą metė lauke buvusią plastikinę vonelę. Ar sugadino durų spyną, nepamena nes buvo išgėręs, bet neneigia, kad galėjo ją sugadinti mesdamas medinę kaladę. Kitą dieną po įvykio ėjo pas nukentėjusįjį tartis dėl žalos atlyginimo. Kadangi jis niekur nedirba, mokosi vakarinėje mokykloje, tai neturėjo galimybės iš karto atlyginti visos nukentėjusiojo prašomos sumos, iki šios dienos žalos neatlygino.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2012-10-06, namuose (duomenys neskelbtini), Kauno r. buvo jo 91 metų mama ir sūnus E.. Jam žinoma, kad pas sūnų susirinko draugai ir kad tarp jo sūnaus ir A. T. įvyko konfliktas. Kitą dieną grįžęs į namus, pamatė išdaužytą rūsio langą, sugadintą sūnaus kambario lango rėmą, sugadintą durų spyną ir sugadintus du plastikinius bakelius, naudojamus buityje vandeniui laikyti, raugti agurkus, kopūstus. Dėl to jam padaryta 1355,08 litų turtinė žala. Kaltinamasis po įvyko buvo atėjęs tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau iki šiol nei dalies neatlygino.
Motyvuojamoji dalis
Garliavos policijos nuovados surinktoje medžiagoje Nr. 20-65-8-AP-439 yra 2012-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kauno r. Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad išdaužtas rūsio lango stiklo paketas, pirmo aukšto lango stiklo rėmas išlaužtas, išplėšta lango tarpinė, langas nesandarus. Prie lauko durų spynos matosi apgadinimo žymės (medžiagos b.l. 4-10).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo skunde nurodytu laiku ir vietoje, A. T., įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo sūnaus E. M., tyčia išdaužė rūsio stiklo paketą, sugadino pirmo aukšto plastikinio lango rėmą, durų spyną bei du plastmasinius bakelius, padarydamas nukentėjusiajam A. M. 1241,08 litų turtinę žalą. Nekyla abejonių, jog svetimą turtą kaltinamasis sugadino veikdamas tiesiogine tyčia, nes tai jis padarė iš keršto nukentėjusiojo A. M. sūnui, neįsileidusiam jo į savo namus, jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad tie padariniai kiltų. Atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri yra didesnė negu 3 MGL, bet mažesnė negu 250 MGL, A. T. veiksmai kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 1 d.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis privataus kaltinimo skunde nurodė, jog dėl lauko durų spynos sugadinimo jam padaryta 200 litų turtinė žala, tačiau teisiamajame posėdyje parodė, kad spyna buvo sugadinta nepataisomai, todėl jis pirko naują spyną, kuri kainavo 86 litus. Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo skunde nukentėjusysis netiksliai nurodė sugadintos spynos vertę, kaltinimas tikslinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
A. T. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos motyvus (kerštavo E. M., jog šis jo neįsileido į savo namus), į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant A. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, Priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas, nedirba, mokosi pagal Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.
LR BK 187 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nesant kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus ir atsižvelgiant į tai, kad A. T. nedirba, yra moksleivis, teismo įsitikinimu bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus LR BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose (LR BK 48 str. 6 d. 1 p.).
Nukentėjusysis A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1355,08 litų turtinei ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus tai, kad A. M. žalą patyrė dėl nusikalstamų A. T. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.).
Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, jog išdaužtą rūsio langą pasikeitė pats, dėl sugadinto sūnaus kambario lango rėmo kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini), kuri pateikė komercinį pasiūlymą dėl lango pakeitimo 955,08 Lt sumai. Nors lango stiklas išdaužtas nebuvo, tačiau dėl sugadintos plastikinės dalies ir atšokusios izoliacinės gumos, langas tapo nesandarus, praleidžia vandenį, todėl būtina keisti visą langą. Dėl sugadintų dviejų plastikinių bakelių, kurie buvo įtrūkę, įskilę ir nebetinkami naudojimui, nukentėjusysis nurodė patyręs 200 Lt žalą. Sugadintą lauko durų spyną nukentėjusysis nurodė pirkęs už 86 litus, ją pats pasikeitė per pusdienį, todėl savo darbą įvertina 100 litų, be to padėjo ir kaimynas, kuriam už 20 litų pirko butelį brendžio. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik pagrįstą reikalavimą atlyginti turtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusiojo nurodytas 100 litų savo paties darbo įvertinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o 20 litų išlaidos perkant kaimynui butelį brendžio, iš viso atmetamos kaip turtinis reikalavimas, nes prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusysis parodė, kad dėl šio įvykio išsigando nukentėjusiojo garbaus amžiaus motina, bet to, dar reikės remontuoti sūnaus kambarį, nes dėl sugadinto lango rėmo nuo drėgmės pajuodo kambario kampai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo motinos išgyvenimai, šiuo atveju neįpareigoja teismo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Būsimi kambario remonto darbai taip pat neatitinka neturtinei žalai keliamų kriterijų, tačiau teismui nekyla abejonių, jog grįžęs į namus ir pamatęs sugadintą savo turtą, nukentėjusysis patyrė sukrėtimą, nepatogumus, buvo sutrikdytas jo kasdienio gyvenimo ritmas, atsirado papildomi rūpesčiai. Atsižvelgiant į kaltinamojo kaltės tyčinę formą, jo turtinę padėtį, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. T. priteisti 1241,08 litą (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt vieną Lt 8 ct) turtinei ir 200 (du šimtus) litus neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, medžiagą Nr. 20-65-8-AP-439 grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovadai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.