- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2-477-191/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09881-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovo V. K. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, nedalyvaujant atsakovui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo laidojimo išlaidas (patirtus nuostolius) dėl atsakovo tėvo laidotuvių organizavimo – 2442,00 Lt, išlaidas už teisinę pagalbą surašant ieškinį – 200,00 Lt, sumokėtą žyminį mokestį – 82,00 Lt, kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė (b.l. 2-3) ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas yra ieškovo mirusio brolio V. K. sūnus. 2011-05-18 mirė ieškovo brolis V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) Vienintelis mirusio V. K. įpėdinis ir turto paveldėtojas yra jo sūnus atsakovas V. K.. Ieškovas nurodė, kad su įpėdiniu atsakovu V. K. nusprendė, kad brolio laidotuves organizuos ir apmokės ieškovas, o V. K., priėmęs palikimą, atsiskaitys už laidojimo paslaugas. V. K. palaidotas 2011-05-21. Atsakovas V. K. sutiko su laidotuvių organizavimu ir išlaidomis. Atsakovas V. K. paveldėjo turto piniginėmis lėšomis. Gavęs palikimą, atsakovas V. K. pradėjo vengti atsiskaityti su ieškovu. Laidojant atsakovo tėvą ieškovas turėjo šias išlaidas: laidojimo firmai UAB „Anapus ribos“ – 1559,00 Lt (neskaičiuojant 1040,00 Lt sumos, kurią gavo kaip laidojimo pašalpą), už gėlęs – 183,00 Lt, giedojimas – 100,00 Lt, mišios už mirusįjį (duomenys neskelbtini) bažnyčioje – 300,00 Lt, gedulingi pietūs 15 žmonių – 300,00 Lt, iš viso: 2442,00 Lt.
Ieškovo atstovė advokatė J. B. paaiškino, jog prašomos priteisti laidojimo išlaidos yra nedidelės ir protingos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Vaikų pareiga užtikrinti, kad tėvai būtų tinkamai palaidoti. Paveldėjimo teisės liudijimą gavo sūnus, tačiau prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Mano, jog ieškinys pagrįstas, prašo jį tenkinti, Taip pat prašo priteisti 180,00 Lt valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė (b.l. 33-34), kad su ieškovu laidojimo klausimai nebuvo aptariami, ieškovas pats savo nuožiūra patyrė visas su laidojimu susijusias išlaidas, atsakovas su mirusiu tėvu ryšių nepalaikė, mirusysis jam išlaikymo neteikė ir alimentų nemokėjo, dėl to atsisakė jį laidoti. Tą pareiškė prokuratūroje, kai buvo apklausimas kaip liudytojas. Atsakovas pripažįsta, kad palikimą - piniginę išmoką, po tėvo mirties priėmė, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėta suma sudarė 2365,37 Lt, t.y. palikimo mastas nėra didelis, o kadangi tėvas būdamas gyvas neteikė atsakovui išlaikymo, atsakovas mano, jog palikimas bent iš dalies kompensuoja tėvo skolą. Ieškovas tinkamai nepagrindė išlaidų dydžio, o kadangi ieškovas su mirusiuoju artimų ryšių nepalaikė, išlaidos už gėles, gedulingus pietus ir mišias nelaikytinos būtinomis nagrinėjamu atveju, protingomis ir pagrįstomis. Ieškovo pateiktas kvitas už ieškinio parengimą nesant pateiktos atstovavimo sutarties su advokatu ar advokato padėjėju, t.y. nesant tinkamai įformintam atstovavimui pagal CPK 56 str., nesant duomenų ar asmuo, išrašęs šį kvitą, turi teisę verstis teisine veikla, nėra pagrindžiantis bylinėjimosi išlaidas įrodymas. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog su atsakovu tėvas nebendravo, nedalyvavo vaiką auklėjant, nevykdė prievolės mokėti išlaikymą – visiškai neišlaikė savo vaiko nuo 1986 m. Priimant palikimą notarė paaiškino, jog atsakovui nekyla prievolė palaidoti tėvą. Mano, kad minimaliai palaidoti būtų pakakę ir valstybės suteiktų 1040,00 Lt. Ieškovas išlaidas prisiėmė savo rizika. Ieškovas atsakovo nėra matęs dvidešimt metų, atsakovas niekad nesiderėjo dėl tėvo palaidojimo. Mano, kad atsakovas neprivalo prisidėti prie tėvo laidotuvių, nes su tėvu nebendravo.
Liudytoja M. K. paaiškino, jog yra ieškovo sutuoktinė, atsakovo motina sakė, kad atsakovas tėvo nelaidos, nes neturi pinigų, ir sutiko, kad laidotų mirusiojo brolis.
Liudytoja I. B. paaiškino, jog su atsakovo motina gyveno vienam name ir žino, kad tėvas nesirūpino vaiku, motina labai vargo, naktimis dirbdavo, ateidavo pasiskolinti pinigų.
Liudytoja L. P. Š. paaiškino, jog yra atsakovo motinos draugė, atsakovas pasakojo, kad tėvo nepažinojo ir nebendravo, todėl atsisakė laidoti. Žino, kad palikimo gavo apie du tūkstančius litų.
Liudytojas V. K. paaiškino, jog yra atsakovo motinos sutuoktinis, atsakovui buvo kaip tėvas, jį augino. Patarė atsakovui atsisakyti palikimo. Atsakovas pinigais prie laidotuvių neprisidėjo, kažką pasirašė, kad atsisako laidoti. Atsakovas manė, kad jam laidoti tėvo nereikia, nes jo mažo neišlaikė. Gėlių atsakovas nuvežė ir dalyvavo gedulinguose pietuose.
Liudytoja S. K. paaiškino, jog yra atsakovo motina, su sūnaus tėvu išsiskyrė, kai sūnui buvo trys mėnesiai, V. K. išlaikymo vaikui nemokėjo, neatvažiuodavo. Buvo galima palaidoti už valstybės skirtą 1040,00 Lt sumą. Sūnus kategoriškai atsisakė laidoti. Sūnus paveldėjo 2365,00 Lt. Notarė atsakovui paaiškino, kad paveldėtojas perima skolas, o laidotuvės su palikimu nesusiję.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, apklausus teismo posėdyje liudytojus, susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2011-05-18 mirė ieškovo J. K. brolis ir atsakovo V. K. tėvas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po V. K. mirties palikimą priėmė jo sūnus, įpėdinis pagal įstatymą V. K., jam 2011-08-24 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 23), atsakovas gavo piniginę išmoką – 2365,37 Lt (b.l. 36, 37, 38). Atsakovas V. K., 2011-05-20 apklausiamas kaip liudytojas, nurodė, jog su tėvu ryšių nepalaikė, jo laidotuvėmis neužsiims (b.l. 42). Ieškovas J. K. palaidojo mirusį brolį savo lėšomis, atsakovas V. K. atsisakė padengti mirusio tėvo laidojimo išlaidas. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodo pareikšto ieškinio dydį: UAB „Anapus ribos“ paslaugų sąskaitą 2599,00 Lt sumai (su pažymėta pastaba, jog gauta pašalpa yra 1040,00 Lt, primokėta 1559,00 Lt) už V. K. palaidojimo paslaugas, išrašytą 2011-05-23 užsakovo J. K. vardu (b.l. 8) bei 2012-08-16 pažymą, patvirtinančią, kad minėtas išlaidas apmokėjo J. K. (b.l. 24); sąskaitą, išrašytą už gedulingus pietus 15 žmonių 300,00 Lt sumai (b.l. 7), ir E. R. įmonės 2012-08-08 pažymą Nr. 37, kuri patvirtina, jog 2011-05-21 buvo ruošiami gedulingi pietūs, už kuriuos 300,00 Lt sumokėjo J. K. (b.l. 29); A. N., dirbančios su verslo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą raštą (pažymą), patvirtinantį, jog 2011-05-23 pardavė J. K. puokštes ir vainiką už 183,00 Lt sumą (b.l. 25, 26); V. S. 2012-08-30 išrašytą raštą (pažymą), patvirtinantį, jog 2011-05-21 laidojant V. K. už giedojimą ir skambinimą bažnyčioje J. K. sumokėjo 100,00 Lt (b.l. 27); Kauno arkivyskupijos (duomenys neskelbtini) parapijos 2012-08-30 išrašytą pažymą, kuri patvirtina, jog 2011-05-21 (duomenys neskelbtini) kapinėse buvo laidojamas velionis V. K., jo laidotuvėmis rūpinosi J. K., kuris už Šv. Mišias ir palydėjimą į kapines paaukojo 300,00 Lt (b.l. 7, 28).
Šių išlaidų dydį ieškovas įrodinėjo dokumentais, kurie išduoti nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, t.y. šie dokumentai buvo išrašyti vėliau negu buvo suteiktos paslaugos. Tačiau teismo nuomone padaryti minėti įstatymo pažeidimai išrašant buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų raštus nereiškia, jog šių dokumentų turinys neatitinka tikrovės ir nepaneigia ieškovo patirtų išlaidų fakto. Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose turi būti atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Ieškovo patirtos laidojimo išlaidos, kurių dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, nurodytus kriterijus atitinka. Atsakovas teigdamas, jog šios išlaidos yra neprotingai didelės ir jo mirusį tėvą buvo galima palaidoti už valstybės išmokėtą pašalpą, jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė, o rėmėsi tik savo gyvenimiška patirtimi (CPK 178 str.).
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktų, jog ieškovas organizavo laidotuves, o po laidotuvių buvo surengti gedulingi pietūs. Tokiu atveju, nesant ginčo dėl paties laidotuvių organizavimo ir gedulingų pietų buvimo fakto, ieškovui net ir nepateikus išlaidas patvirtinančių įrodymų, turėtų būti priteisiama vidutiniška, protinga išlaidų suma CPK 185 str.).
Pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse priimta užsakyti Šv. Mišias, tačiau už jas aukojama suma yra aukojančiojo pasirenkama, todėl, atsižvelgiant į kaimo vietovėse nusistovėjusią praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), prašoma priteisi 300,00 Lt suma už Šv. Mišių aukojimą mažintina 100,00 Lt ir ieškovui iš atsakovo priteistina 2342,00 Lt suma už ieškovo patirtas V. K. laidojimo išlaidas.
Nors atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes V. K. nesirūpino savo sūnumi, nebendravo ir neteikė jam išlaikymo, tačiau tokie argumentai nelaikytini pagrįstais ir atmestini.
Liudytojų I. B., L. P. Š., V. K. ir S. K. parodymai, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 50-61) patvirtina faktą, kad V. K. netinkamai atliko savo, kaip tėvo pareigas atsakovo atžvilgiu, tačiau šios bylos dalykas yra ne tinkamas ar netinkamas tėvo pareigų atlikimas, o palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimas, t.y. paveldėtojo pareiga atlyginti šias išlaidas.
Įstatyme nėra tiesiogiai numatyta asmens, gavusio mirusiojo palikimą, pareiga atlyginti jo laidojimo išlaidas, tačiau tam tikrais atvejais, esant teisinio reglamentavimo spragai, civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami pagal papročius (CK 1.4 str.). Paprotys nurodo pareigą, palikimą gavusiam asmeniui vykdyti prievoles (šios bylos atveju ir moralines sūnaus – mirusiam tėvui). Ši elgesio taisyklė teisinga, sąžininga ir protinga, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo, geros etikos ir moralės normoms. Visi laidojimo reikmenys, bei paslaugos (drabužiai, karstas, gedulingi pietūs, kapo ir duobės sutvarkymas, žvakės, gėlės ir pan.) yra naudojami bet kuriose pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse, atitinka minimalų laidotuvių atributiką ir kainą. Valstybės skirtos sumos laidojimui, t.y. 1040,00 Lt, nepakanka suorganizuoti papročius atitinkančias laidotuves. Paveldėtojas, savo lėšomis neprisidėjęs prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui (ar kitam asmeniui), ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija (CK 1.8 str.). Nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją.
Aukščiausiasis Teismas 2012-04-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K3-171/2012 yra pasisakęs, jog jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t.y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje atsakovui esant vieninteliu paveldėtoju, kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui palikėjo laidojimo išlaidas, nes atsakovas prie palikėjo palaidojimo neprisidėjo ir to neginčija (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1 str., 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 73,00 Lt žyminis mokestis, t.y. šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma (b.l. 5); 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą, t.y. ieškinio surašymą (b.l. 6) – šios išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 9 p. (LAT 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, Teismų praktika Nr. 23); 180,00 Lt bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 72). Nurodytos ieškovo išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovui priteistina proporcingai jo atžvilgiu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (96 proc. pareikšto ieškinio): 70,00 Lt žyminio mokesčio, 192,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Valstybei iš atsakovo V. K. priteistina bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dalis – 173,00 Lt (b.l. 72) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 4 d., 96 str., 99 str.).
Taip pat atsižvelgiant į ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 11,34 Lt pašto išlaidų, tačiau procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos kiekvienai šaliai neviršija minimalios 10,00 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Sprendimui įsiteisėjus ieškovui grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 9,00 Lt (b.l. 5).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2342,00 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du litus) laidojimo išlaidų, 70,00 Lt (septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 192,00 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą surašant ieškinį.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 173,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tris litus) ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 9,00 Lt (devynis litus) permokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2012-07-24 AB „Lietuvos paštas“, LG00404594 01). Mokėjimo nurodymo pervesti įmoką originalą palikti byloje.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.