Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., eidama UAB ,,Baltic Bet‘‘ (toliau ir – bendrovė) operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas (2019 m. gegužės 10 d. darbo sutartis Nr. 572, toliau darbo sutartis), veikdama pagal 2017 m. vasario 7 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 00-00 patvirtintus Operatoriaus - lažybų tarpininko pareiginius nuostatus (toliau - pareiginiai nuostatai), su kuriais A. M. pasirašytinai susipažino 2019 m. gegužės 10 d., todėl turėdama pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas), turėdama teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą (pareiginių nuostatų 5.1 punktas), būdama atsakinga už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (pareiginių nuostatų 6.3 punktas), o taip pat turėdama pareigą laikytis pareigybės aprašymo <...> bei Lietuvos įstatymų norminių aktų (darbo sutarties 3.3 punktas) 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12:35 val. iki 14:00 val. įleido R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bendrovės lažybų punktą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilniuje, nors R. L. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje A. M. nepripažino kaltės, nurodė, jog su pareigybės aprašymu susipažinusi, dirbo tik kelias dienas. Mano, jog atsakinga N. K..

A. M. 2019 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. LPT-ANR_P-17-2019 nurodė, jog su padarytu nusižengimu nesutinka, nes 2019 m. gegužės 15 d. buvo pirmoji jos darbo diena, kai ji pradėjo dirbti prie kompiuterio (t.y. be statymų priėmimo taip pat tikrino asmenis ar jie nėra pateikę prašymų neleisti lošti) ir ją apmokiusi vyriausioji darbuotoja N. K. turėjo ją prižiūrėti, tačiau ji tepasakė: sėsk prie kompiuterio ir dirbk. Nurodo, jog R. L. atvykus į lažybų punktą ji paklausė N. K. ar tikrinti jo tapatybę paprašant dokumento, tačiau ji atsakė, kad ne, kadangi jie statymus atlieka be patikros (b. l. 4-5).

Iš R. L. (toliau ir – Pareiškėjas) 2019 m. gegužės 15 d. pranešimo Lošimų priežiūros tarnybai matyti, jog priežiūros tarnyboje buvo gautas R. L. pranešimas dėl jo įleidimo į UAB „Baltic Bet“ lažybų punktą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilnius (toliau ir - lažybų punktas). Pareiškėjas savo pranešime nurodė, jog yra pateikęs prašymą Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui (toliau - Registras), tačiau į lažybų punktą jis buvo įleistas 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12:30 val. iki 14:30 val. ir jo nebuvo prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Be to, pareiškėjas nurodė, jog į minėtą lažybų punktą yra įleidžiamas pastaruosius 2 mėnesius, nors lažybų punkte yra minėjęs, kad jam yra draudžiama lošti. Savo pranešime pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2019 m. gegužės 15 d. dėl jo įleidimo į lažybų punktą, esant pateikus prašymą neleisti lošti, jis išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko į lažybų punktą. Atvykusiems policijos pareigūnams pareiškėjas pateikė savo asmens duomenis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad lankymosi lažybų punkte metu lažybų tarpininkė tik paklausdavo, ar jam galima lošti, tačiau asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jo pateikti neprašė. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo įleidimo į lažybų punktą patyrė moralinę žalą bei pralošė 1 200 eurų, o tai gali paliudyti asmuo, kuris tai matė. Taip pat pareiškėjas savo pranešime nurodė, kad telefonu susisiekė su bendrove (valdančia prekės ženklą „Optibet“) dėl jo praloštų pinigų grąžinimo, tačiau, pasak pareiškėjo, bendrovė nepateikė aiškaus atsakymo dėl praloštų pinigų grąžinimo (b. l. 11). Pareiškėjas prie savo pranešimo pridėjo šiuos kaip jo lankymąsi bendrovės lažybų punkte 2019 m. gegužės 15 d. patvirtinančius įrodymus: 2019 m. gegužės 15 d. lažybų kortelių kopijas, 2019 m. gegužės 15 d. 14.31 val. banko išrašo kopiją, asmens tapatybės kortelės kopiją (b. l. 12-34).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą (terminas per kurį neleidžiama lošti iki 2039 m. vasario 27 d.) (b. l. 37).

Iš 2019 m. gegužės 22 d. UAB ,,Baltic Bet‘‘ pinigų gražinimo akto matyti, kad buvo atliktas pralaimėtos sumos 719, 62 eurų grąžinimas R. L. (b. l. 74).

Iš 2019 m. gegužės 27 d. UAB ,,Baltic Bet‘‘ atsakymo į 2019 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 2-600 ir bendrovės darbuotojų kartu su raštu pateiktų A. M., N. K. bei M. Š. rašytinių paaiškinimų ir kitų duomenų nustatyta, kad 2019 metų gegužės 15d. 12:35 val. į ,,Optibet‘‘ lažybų punktą, Sodų g.22 Vilniuje atėjo R. L.. Tuo metu dirbo dvi lažybų tarpininkės - N. K. ir A. M.. A. M. priėmė pirmąjį R. L. 0,50 Eur statymą ir dėl patirties trūkumo nepatikrino R. L. asmens kodo Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Antrąjį, 100 eurų vertės statymą R. L. atliko, ragindamas A. M. tai padaryti greičiau. R. L. atlikinėjo statymus nuo 12.37 iki 14:22 val. A. M. dirbo savo pamainoje iki 14val. kai ją pakeitė kitas lažybų tarpininkas M. Š.. Video medžiagos ir išrašų iš sistemos pagalba buvo nustatyta, kad R. L. per buvimo lažybų punkte laiką pralaimėjo 719,62 eurų. Bendrovėje Baltic Bet yra nustatyta praktika, pagal kurią lažybų tarpininkai, turėdami prisijungimus prie Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų bazės tikrina joje ar minėtas asmuo yra pateikęs prašymą neleisti lošti. Esant informacijai apie asmenį, kad jis turi galiojantį prašymą neleisti lošti, asmuo mandagiai paprašomas išeiti iš lažybų punkto. Galimybę patikrinti ir prisijungti prie duomenų bazės, lažybų tarpininkės turi prie kompiuterio kasos patalpoje. Lažybų tarpininkai yra apmokomi ir supažindinami su minėtu reikalavimu ir kiekvienas turi asmeninį prisijungimą prie minėtos duomenų bazės (b. l. 67-95).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. darbo sutarties Nr. 572 matyti, kad A. M. priimta dirbti į operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas (b. l. 75-79).

Iš operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginių nuostatų matyti, jog asmuo turi pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas), turi teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą (pareiginių nuostatų 5.1 punktas), asmuo atsakingas už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (pareiginių nuostatų 6.3 punktas) (b. l. 80-81).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto matyti, jog buvo konstatuota, kad pareiškėjas R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12 val. 35 min. iki 14 val. 24 min. buvo įleistas į UAB „Baltic Bet“ lažybų punktą, adresu Sodų g. 22, Vilniuje. Remiantis patikrinimo metu surinkta informacija bei įrodymais, nustatyta, jog UAB „Baltic Bet“ neužtikrino, kad R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)), kuris yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. 8 val. 8 min. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, 2019 m. gegužės 15 d. nebūtų įleistas į UAB „Baltic Bet“ lažybų punktą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilniuje ir minėtame lažybų punkte jam nebūtų leista lošti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Baltic Bet“ darbuotojai - A. M., N. K. ir M. Š. 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12 val. 35 min. iki 14 val. 24 min. įleisdami R. L. ((duomenys neskelbtini)) į bendrovės lažybų punktą, adresu Sodų g. 22, Vilniuje ir jam prašant atlikdami statymus (leisdami dalyvauti lažybose), pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas (b. l. 110-114).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Dėl atlikto UAB ,,Baltic Bet‘‘ neplaninio specialaus patikrinimo pagal 2019 m. gegužės 17 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-28 matyti, jog buvo nutarta UAB „Baltic Bet“ atsakingiems asmenims - lažybų salono operatoriams — lažybų tarpininkams A. M., N. K. ir M. Š. surašyti administracinio nusižengimo protokolus už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 4 dalies pažeidimą (Azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimas arba lošimo reglamento pažeidimas) dėl šio įsakymo 2 punkte konstatuoto azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo (b. l. 5-9).

Teismo motyvai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą.

Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. A. M. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.

Operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginius nuostatų 4.9 punkte nustatyta, jog asmuo turi pareigą aptarnauti klientus. Nuostatų 5.1 punkte nustatyta, kad turi teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą. Be to, pagal nuostatų 6.3 punktą asmuo yra atsakingas už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus. Vadovaujantis darbo sutarties 3.3 punktu darbuotojas turi pareigą laikytis pareigybės aprašymo ir Lietuvos įstatymų norminių aktų. Taigi aptartų teisės normų nuostatos patvirtina, jog A. M., atlikdama savo darbines funkcijas, privalėjo tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę ar kitaip užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad asmuo, kuris yra pateikęs prašymą neįleisti jo į lažybų punktus ir lošimo automatų salonus, nepatektų į lošimo saloną ir negalėtų jame lošti.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. paaiškinimų matyti, jog ji savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytą bylos medžiagą darytina išvada, kad A. M. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinėje byloje esančiais įrodymais. Be to, iš byloje esančio surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. LPT-ANR_P-17-2019 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 4,5).

Teismas pažymi, kad A. M. teisme patvirtino, kad ji yra supažindinta su įmonės direktoriaus įsakymu, pagal kurį nustatyta tvarka, kaip turi būti tikrinami į lošimų automatų saloną ateinantys asmenys, ji tą tvarką žino, jos privalo laikytis, buvo apmokyta kaip dirbti su asmens tikrinimo sistema. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. M. pasirašytinai buvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais. Taigi teismui nekyla abejonių, kad A. M. buvo gerai žinoma asmenų įleidimo į lažybų punktą tvarka, kurios ji tinkamai nevykdė.

Teismas konstatuoja, kad Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas įpareigojimas lošimų organizatoriams garantuoti, kad asmeniui, išreiškusiam valią nebūti įleistam į lošimų vietas, nenumatant tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, įpareigoja lošimo organizatorius vidaus teisės aktuose nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius prašymus, draudimo lošti kontrolės būdus. Taigi Bendrovė minėto aprašo nustatyta tvarka pati pasirinko būdus ir priemones kaip įgyvendinti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimą, t. y. įpareigojo darbuotoją atlikti lošėjo tikrinimą Registruose pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. M. eidama UAB ,,Baltic Bet‘‘ operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas, veikdama pagal 2017 m. vasario 7 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 00-00 patvirtintus Operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginius nuostatus, su kuriais A. M. pasirašytinai susipažindinta 2018 m. balandžio 17 d., todėl turėdama pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas), turėdama teisę reikalauti iš kliento ar kito asmens dokumento, patvirtinančio jo asmenybės tapatumą (pareiginių nuostatų 5.1 punktas), būdama atsakinga už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (pareiginių nuostatų 6.3 punktas), o taip pat turėdama pareigą laikytis pareigybės aprašymo <...> bei Lietuvos įstatymų norminių aktų (darbo sutarties 3.3 punktas) 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12.35 val. iki 14.24 val. įleido R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bendrovės lažybų punktą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilniuje nors R. L. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas ir šie A. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas A. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus (20 metų), byloje nėra duomenų apie jos baustumą administracine tvarka ar teistumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus įstatymo sankcijoje numatytos baudos minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 134 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

A. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104525233.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ANK 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.