Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algimanto Smolsko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas 2009-11-05 Jaeren apygardos teismo pagal Norvegijos Karalystės Bendrojo civilinio kodekso 162 str. 1 paragr. ir 2 paragr. cf 5 paragr. pažeidimo, vieną Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 ir 2 paragr. cf. 5 paragr., cf. Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 49 str. pažeidimą, vieną Įstatymo dėl vaistų ir t.t. 31 paragr. 2cf, 24 str. 1 paragr. pažeidimą – 7 metams laisvės atėmimo. 2011-02-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi 2009-11-05 Jaeren apygardos teismo nuosprendis suderintas su BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., 260 str. 3 d., 259 str. 1 d. ir palikta paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia - 2009-11-05. Bausmės pabaiga - 2016-03-04.

Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 18 d. priimtu nutarimu Nr. 95-285 nutarta taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą neatlikus 2 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės,skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2013 m. birželio 13 d.) pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 11 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir siūlo teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. 2 d.: pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių Pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje 2013 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 95-285 taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad nuteistasis M. Ž. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už nusikalstamas veikas pagal LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., 260 str. 3 d. ir 259 str. 1 d., t.y. nesunkų, labai sunkų ir pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą – su narkotinių medžiagų platinimu, neatlikta laisvės atėmimo dalis dar labai didelė – 2 metai 8 mėnesiai 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo dieną, t.y. 2013 m. birželio 13 d.). Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį, stropų mokymąsi tris kartus skatintas. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, M. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema -11 balų (socialinio tyrimo išvada Nr. 63-1784). Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (pažyma Nr.63-1785). Psichologinės tarnybos išvadoje Nr. 73(3)-307 nurodyta, kad nuteistojo pakartotinių nusikaltimų rizika yra žema, tačiau nuteistajam reikia siekti labiau kvalifikuoto darbo, kuris tenkintų jo materialinius poreikius.Tai, jog nuteistasis nusiteikęs pozityviems pokyčiams, imasi atsakomybės už veiksmus ateityje, leidžia daryti prielaidą, jog jis daro atitinkamas išvadas ir siekia pasitaisyti, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (socialinio tyrimo išvada Nr.63-1784), jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaltę pripažįsta, teikia materialinį išlaikymą šeimai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nuteistojo M. Ž. likusi neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, dar didelė - 2 metai 8 mėnesiai 20 dienų (skaičiuojant nuo įvykusio komisijos posėdžio –2013 m. birželio 13d.).

Skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje 2013 m. birželio 18 d. priimtą nutarimą Nr. 95-285, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą neatlikus 2 metų 8 mėnesių bausmės, kaip atlikus būtinąją bausmės dalį. Skunde nurodo, kad teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, o nutarties motyvus grindė spėlionėmis. Mano, kad teismas turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Teigia, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, neturi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą. Nurodo, kad lygtinio paleidimo jam netaikymas remiantis viešojo intereso savoka yra negalimas.

Skundas atmestinas.

Konstatuojama, jog BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnis nustato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kolegijos nuomone, nuteistasis M. Ž. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko. Tačiau vertinamos kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės), kurios šiuo metu dar neduoda pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, teistumus, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį, nusikalstamo elgesio riziką.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Konstatuotina, kad dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra itin didelė, 2 metai, 8 mėnesiai 20 dienų. Paleidus nuteistąjį M. Ž. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir būtų pažeistas teisingumo principas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai komisijos nutarimo nepatvirtino. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo M. Ž. skundo, todėl jis atmetamas. Teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.