- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-10
- Bylos Nr.
- 1-96-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14044-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, anksčiau teistas 5 kartus:
1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. viešaisiais darbais;
2) Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 45 parų areštu;
3) Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3 250,00 Lt) bauda;
4) Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimu, bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bauda, 2018 m. balandžio 6 d. bauda išieškota;
5) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant 6 mėnesius bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmę atlikęs, 2023 m. gegužės 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. K. 2024 m. balandžio 13 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių A. V. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, tokiu būdu nukentėjusiajam A. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu neprisipažino ir parodė, kad viskas prasidėjo 2024 m. balandžio 13 d., kai atvažiavo į savo namą, tiksliau į jo mamai priklausantį namą, kur yra įleidęs gyventi dėdę. Jis atvyko apsižiūrėti ir pamatė, kad išlaužta tvora ir po jų kiemą vaikšto kaimynas S. ir jo žmona. Jis pasakė, kad tai jų kiemas ir kad pro jų kiemą nevaikščiotų. S. jį pasiuntė necenzūriniu žodžiu. S. nuėjo namo, jis dar globoja kaimyną A. V., ir jis jam pasakė, kad kaltinamasis neleido vaikščioti pro jo kiemą. Tada V. paskambino telefonu Z., pasakė, kad pro čia vaikšto ir vaikščios, grasino ir padegimu. Jis tada nuėjo iki V. namų, norėjo jam pasakyti, kad jei grasins, tai kad turės už tai atsakyti. V. rado lovoje ir jam pasakė, kad jei grasins, tai bus parašytas policijoje pareiškimas ir viskas. Paskui kaltinamąjį atėjo jo dėdė Z. ir paskui atėjo S.. Viskas įvyko penkių minučių bėgyje, buvo iškviesta policija ir viskas, kas vyko atvykus policijos pareigūnams, buvo nufilmuota ir užfiksuota. Kai jis atėjo pas V., tai jo ausis jau buvo juoda ir ištinusi. Policijos pareigūnams rodė, kad V. nesumuštas, kad ta jo ausis juoda. Jie ten yra visi vartojantys alkoholį, vartoja pastoviai, policija ten pastoviai važiuoja ir žino, policijos pareigūnų kamerose yra fiksuota ir nori, kad būtų peržiūrėti šitie vaizdo įrašai. V. puikiai viską žino, mano, kad jam eis iš kaltinamojo pinigų išprašyti. Jis tiesiog S. pasakė, kad nevaikščiotų pro jo kiemą, nes tai jo privati valda ir jis nepageidauja. Nori jį tiesiog „sudirbti“, kad iš jo išgautų pinigų, pas V. yra „bomžų“ landynė, pastoviai ten kviečiamos tarnybos: policija, greitoji, gaisrinė. Jis prieš seną ir dar invalidą žmogų niekada nekeltų rankos, jis pats padeda senukams. Jis stengiasi gyventi, statosi namą, vykdo individualią veiklą, o jiems visiems tik reikia gerti, nori iš viso to pasipelnyti pinigų. Jis pas V. atėjo pirmas, paskui jį atėjo jo dėdė Ž. Z.. Jiems bebūnant atėjo S.. Jis išėjo į lauką su S., V. iškvietė policiją. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kad jis lauke kalbasi su S.. Visas įvykis vyko apie 5 min. Jei jis būtų mušęs, tai ausis ne mėlyna būtų, o raudona. Jeigu jis 10 kartų su kumščiu būtų sudavęs, tai jo rankos būtų buvusios sumuštos, jis iš karto pareigūnams parodė savo rankas. Kaltės visiškai nepripažįsta, nemušė. Jis atėjo pirmas, po kokios minutės atėjo Z.. Paskui jį atėjo Z.. Jis turi garso įrašą, kad V. iš jo reikalavo pinigų. Turi mažametį vaiką (duomenys neskelbtini) metukų amžiaus, jį išlaiko, statosi namą. Paskutinį kartą yra teistas už tai, kad šventės metu jį užsipuolė jaunuolis ir jis, pervertinęs savo smūgius, stengėsi tą jaunuolį neutralizuoti, darė tai, kad apsaugotų savo šeimą. 2016 metais teistas už tai, kad jo brolis ant jo parašė pareiškimą. Tai seni faktai, minima, tik ką jis padaręs blogo, bet neminima, ką padarė gero. Jis pasikeitė, dirbo su psichologais, šiai dienai neturi nieko bendro su praeitimi.
3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 18 d. apklaustas kaltinamasis M. K. parodė, kad kaltu dėl padaryto nusikaltimo jis neprisipažįsta, pasilieka prie tų pačių parodymų, kuriuos davė 2024 m. balandžio 17 d. Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 14.00 val., jis atvyko į (duomenys neskelbtini). Atvyko į mamos namus. Mamos namuose įleistas gyventi dėdė Ž. Z.. Apie 16.00 val., jis nuėjo pas A. V., kuris grasino žodžiu sudeginti jo namus. Žodžiu per telefoną grasino jo dėdei Ž. Z.. Jis nuėjo su A. V. pasikalbėti. Tuo momentu atėjo S. pas A. V., kuris viską matė. A. V. jau buvo mėlyna ausis, kuri, negali pasakyti. Prieš tai dieną buvo pas A. V. greitoji ir policija, jam tai sakė dėdė Ž. Z.. Jis kumščiu nesudavė 10 smūgių A. V. į veidą, bei jis jam fizinio skausmo nesukėlė. Jis mano, kad A. V. ant jo parašė pareiškimą, nes nori pasipelnyti pinigų iš jo, mato, kad vairuoja prabangią mašiną, mato jo piniginę. A. V. iš jo ne kartą yra prašęs pinigų pasiskolinti. Jis nėra A. V. paskolinęs pinigų, gal yra davęs porą eurų. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, pareigūnams atvykusiems jis rodė savo rankas, kad jos nesužalotos, pareigūnai jį paleido. Kai atėjo pas A. V., jo ausis jau buvo mėlyna, o nuo jo atėjimo iki policijos atvyko gal buvo praėjęs 10 minučių. Tai A. V. ausis būtų raudona nuo sumušimo, o ne mėlyna. Jis kaip supranta, ausį bus užsigavęs kur kitur, o ne nuo jo veiksmų. Niekada nėra konfliktavęs su A. V., toks įvykis pirmą kartą. Apkaltino jį nebūtai sumušimu, ko jis nepadarė. Viskas vyko A. V. namuose, A. V. tuo metu gulėjo lovoje ir jis jam išsakė savo nuomonę, pasakė, kad jis parašys ant jo pareiškimą jei jis nesiliaus grasinęs. Kambaryje buvo ir jo dėdė Ž. Z. ir tada vėliau atėjo S.. Jis tada išėjo su S. į lauką kalbėtis. Kada A. V. kvietė policiją, jis to negirdėjo. Jokių kraujų ant A. V. ir jo rankų nebuvo, jei tiek kartų būtų sudavęs, tai mano, kraujo turėjo būti, o jo nebuvo. Nori pateikti garso įrašą pokalbį su A. V., kuris buvo darytas 2024 m. balandžio 13 d. A. V. skambino jo dėdei Ž. Z. ir tas pokalbis buvo įrašytas, kurį pateiks prie bylos. Yra buvęs teistas, administracine tvarka baustas. Kaltės nepripažįsta, nes nusikaltimo nepadarė A. V. fizinio skausmo nesukėlė ir jam sveikatos nesutrikdė (1 t., b. l. 123-126).
4. Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną viskas įvyko, kai per kaimyno kiemą ėjo S. ir M. K. užsipuolė ją, kodėl ji vaikšto per jo kiemą, pagrasino, kad paleis ją be „triusikų“. Paskui jis paskambino Ž. Z. ir pasakė, kodėl jis tam savo giminaičiui leidžia taip elgtis. Po to jis namuose gulėjo lovoje, įėjo į kambarį K. ir pradėjo jį mušti. Jis šaukė: „nemuškit“. K. jį mušė per ausį, per ranką. Jis iškvietė policiją. Jis yra 3 grupės invalidas. Pas jį, kaip sako K., nevažinėja policija, kviečiasi kaimynas, o ne jis. Įvykis buvo jo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje jis buvo vienas, kai jam buvo suduoti smūgiai. Atėjęs buvo K., paskui jį atėjo Ž. Z., paskui atbėgo S.. Sudavė nukentėjusiajam, atrodo, į kairę pusę, į ranką ir į žandą. Jis maišo puses, turi nufilmavęs telefone iš kurios pusės buvo sumuštas. Jis buvo vienas, policija atvykusi buvo 2024 m. balandžio 13 d., o kitą dieną irgi atvažiavo policija ir paėmė pareiškimą. Policiją įvykio dieną išsikvietė jis, viską paaiškino, bet jam pasakė, kad atvažiuos tyrimo grupė ir paims iš jo pareiškimą. Kitą dieną policijos pareigūnai atvažiavo patys, buvo blaivus, policija iškvietė greitąją pagalbą. Bausmės klausimą palieka spręsti teismui, bet kaltinamasis atėjo pas jį ir jį mušė. Civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, pinigų jo neprašė. Dabar prašys. Pirmą dieną policija nepriėmė pareiškimo, tada buvo atvažiavę du pareigūnai vyriškiai. Paskui važiavo pas ausų daktarą, nes beveik negirdėjo. Konfliktas kilo su Ž. Z. telefonu, bet su K. jokio konflikto tą dieną neturėjo. Jokių landynių pas jį nėra. Norėjo iš jo paimti telefoną, kad neskambintų policijai. Z. skambino ir prašė, kad nesusipyktų su kaimynais, pokalbis draugiškas buvo, paklausė, kodėl kaimynui neleidi eiti per kiemą. Jis savo namo niekam nėra perrašęs.
5. Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jo gyvena kaimynas Ž. Z. (apie (duomenys neskelbtini) m.), adresu (duomenys neskelbtini). Pas Ž. Z. atvažiuoja jo giminaitis M. (apie (duomenys neskelbtini) m.) iš (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 13 d., maždaug gal 13.00 val., jis paskambino mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaimynui Ž. Z. ir jam pasakė, kad nesipyktų su kaimynu R. S. dėl to, kad per jo žemės sklypą perėjo R. S. žmona V. S.. Ž. Z. jį iškeikė necenzūriniais žodžiais („eik tu nachui, pyderaste, nesikišk, ne tavo reikalas“) ir padėjo ragelį. Apie 14.00 val. pas jį į namus atėjo R. S. ir A. P.. Su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15.00 val. po išgertuvių minėti draugai išėjo namo, o jis nuėjo atsigulti. Apie 16.00 val. pas jį į namus atėjo Ž. Z. su savo giminaičiu M.. Kadangi gyvenamojo namo laukinės durys buvo neužrakintos, todėl jie pateko pas jį į namus. Jis gulėjo lovoje, kai konflikto metu M. priėjo prie jo ir kumščiais pradėjo jį mušti į veido sritį ne mažiau kaip 10 kartų, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis rankomis buvo užsidengęs veidą. Po suduotų smūgių jam skaudėjo veido kairę pusę. Tuo metu, kai jį mušė M., Ž. Z. stovėjo šalia ir nieko nesakė, tik žiūrėjo. Jam pradėjus šaukti, prašyti, kad nustotų mušti jį, jis nesiliovė iki tol, kol atėjo kaimynas R. S.. R. S. atėjus į namus, M. nustojo jį mušti ir kartu su Ž. Z. išėjo į kiemą. R. S. taip pat išėjo į kiemą. Jiems išėjus į kiemą jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Medikų pagalbos atsisakė. Kadangi vakar buvo stipriai neblaivus, todėl pareiškimo nerašė. 2024 m. balandžio 14 d., apie 09.00 val., atsikėlęs jautėsi labai prastai, skaudėjo krūtinę, su sumušta ausimi nieko negirdi, svaigsta galva, todėl išsikvietė dar kartą policiją, nes norėjo parašyti pareiškimą. Atvykęs GMP ekipažas jį apžiūrėjo ir nustatė kairės pusės ausies paviršinį sužalojimą – sumušimą ir kairės rankos plaštakos sumušimą. Į gydymo įstaigą nesivežė. Davė medikamentų nuo skausmo. Su M. ir Ž. Z. sukonfliktavo pirmą kartą. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 12-17).
6. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad A. V. yra kaimynas. Jis tvėrė ganyklą V. teritorijoje ir prieš pietus nuėjau papietauti, o po pietų išgirdo V. šaukiant, padėkit, mane muša. Aš įėjęs į V. namus, pamačiau, kad yra kaltinamasis ir dar vienas. V. buvo susiėmęs galvą, bet jie pasakė, kad niekas jo nemuša. Paskui mes visi trys išėjome į lauką, jie pasakė, kad niekas nieko nemušė ir jis nuėjo prie darbų. Įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini), laikas buvo pavasaris, tikslios datos nepasakys, galėjo būti 2024 m. balandžio 13 d. Kai atėjo, tai įėjo į koridorių iki vidurio virtuvės. Jie ten kažką ginčijosi, M. sakė, kad jo nemuša, negalėjo suprasti, dėl ko jie ten ginčijosi. Pačių smūgių, muštynių, jis nematė. A. V. sakė, kad davė jam į galvą, bet jie sakė, kad nedavė. Negali pasakyti, ar V. buvo blaivus, buvo truputį išsigandęs. Nepasakytų, kad V. dažnai vartoja alkoholį, jam kaip kaimynas jis patikimas. Policija buvo atvykusi, V. sakė, kad pats iškvietė. Jis pats su policija nebendravo, matė tik policijos mašiną. Po viso to, kai išsivažinėjo, V. rodė ausį, tokia buvo mėlyna, didelė. Sakė, kad negirdi su ta ausim, sakė, kad gavo į ausį. Ausis buvo mėlyna, sutinusi. Kitą dieną nežino, ar buvo policija atvažiavusi. Medikai atvažiavo, atrodo, po pareigūnų atvažiavimo, bet jis ten nebuvo. V. nebuvo išvežtas. Jokių aplinkybių negali pakyti, kad kažkas prieš tai būtų jį sumušęs. V. yra neįgalus, bet ar galėjo nukristi ir susižaloti, negali pasakyti. Iš ryto su V. bendravo, sužalojimų ant jo nematė, o paskui jau pastebėjo. Prieš kelias dienas jo žmona ėjo per kiemą, tai jai sakė K., kad nevaikščiotų, neleido praeiti. Taip ir baigėsi tas pokalbis. Apie tai pasakė V., pasakė, kad jau per kiemą negalima bus pereiti. Jis nepažinojo kaltinamojo, nežinojo, kad tai jo kiemas. A. P., kai jis atėjo, nebuvo. Kai jis atėjo, buvo V. ir kaltinamasis. Jis nežino, iš ko tas konfliktas kilo. Jam pasakė, kad nevaikščiotų per kiemą, ir jie nebevaikšto. Tas kiemas kaltinamojo mamos, ji ten atvyksta, maloni moteris.
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). A. V. gyvena tame pačiame kaime, tik (duomenys neskelbtini). Jis A. V. globoja, nes jis jam užrašęs namus, jis yra vienišas, gyvena iš pašalpos, yra neįgalus, vaikšto su lazda. A. V. sodyboje gano avis. 2024 m. balandžio 13 d., iš ryto ir iki pietų jis bendravo su A. V. ir jam jokių sužalojimų ant veido ar ausų nepastebėjo ir jis nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų. Apie 16.00 val., jis A. V. kieme tvėrė tvorą ir išgirdo A. V. namuose triukšmą. Pastebėjo atidarytas duris ir nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Prie A. V. lovos pamatė tupintį jaunuolį, kaip jam dabar žinoma, M. K., garsiai kažką kalbėjo. Už nugaros M. K. stovėjo jo dėdė Ž. Z.. Pamatęs A. V., kad jis įėjo į kambarį, pradėjo sakyti, kad jį muša. A. V. sėdėjo lovoje. Jis pasakė, kad ,,vyrai, neskriauskite žmogaus su negalia“. Tada jie trys išėjo į lauką. A. V. liko kambaryje. M. įsiaudrinęs toliau kažką kalbėjo, rišlaus pasakyti nieko negalėjo. Elgėsi karštakošiškai, ar buvo neblaivus, negali to pasakyti. Jis kaip suprato, A. V. prieš tai paskambino Ž. Z. ir pasakė, kad ko pykstiesi su kaimynais. Tada, kaip supranta, Ž. Z. supasakojo M. K. ir nuėjo aiškintis pas A. V.. Jis nematė, kada atėjo M. K. su Ž. Z. pas A. V. ir kaip jį mušė. Tik išėjus į lauką iki 10 minučių atvyko policija ir jis tada išėjo. Išvykus policijai A. V. išėjo į lauką ir jam pradėjo pasakoti, kad jis negirdi kaire ausimi ir skauda toje pačioje pusėje galvą. Tuo metu A. V. laukė medikų, kuriuos jis pats išsikvietė. Toje pačioje galvos pusėje A. V. matė gumbą, ausis kairė buvo raudonai mėlyna. Dažnai ją lietė, jam skaudėjo. Tokių sužalojimų prieš pietus nebuvo, o po pietų A. V. buvo sužalotas. Atsirado tokie sužalojimai po apsilankymo M. K. su Ž. Z.. Prieš tai dieną buvo atvykusi greitoji pas A. V., nes nurodė kaimynas A. V. adresą, nors A. V. net nekvietė greitosios. A. V. tą vakarą po sumušimo kvietėsi greitąją du kartus, nes pirmą kartą išsikvietęs nevyko su greitąja, o vėliau jam pasidarė blogiau su sveikata, todėl kvietėsi antrą kartą ir vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur po to buvo išleistas. A. V. sekančią dieną po sumušimo jam parodė abi rankas – dilbius, kurie buvo su mėlynėmis, jis gynėsi, buvo užsidengęs galvą. A. V. parodė ir pasakė, kad turbūt dengė galvą ir kliuvo per rankas. Suduota buvo rankomis (1 t., b. l. 74-77).
8. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. Z. parodė, kad tą dieną jie parvežė malkas ir pro kiemą ėjo R. S.. Sūnėnas M. pasakė, kad per kiemą nevaikščiotų. Jis pasiklausė ir išėjo. Po kiek laiko paskambino A. V., grasino, teigė, kad norės ir vaikščios, kad padegs. Liudytojas padeda ragelį, o jis ir vėl skambina. Tada nuėjo kartu su M. K. pas V.. Ant kiemo buvo S.. Įėjus į vidų, jis nieko nematė, paskui jį įėjo S. ir kai tik jis įėjo, V. pradėjo aimanuoti, sakydamas „mane muša“, o jis tai nematė, kad A. V. būtų mušę. Įvykis galėjo būti 2024 m. balandžio 13 d., (duomenys neskelbtini). Ėjo jis pas A. V. aiškintis aplinkybes į (duomenys neskelbtini). Jis ėjo su M.. Gal jis įėjo pirmas pas V. į virtuvę. Virtuvėje buvo vienas V., jis sėdėjo ant sofos-lovos. Buvo jo ausis mėlyna, daugiau nematė nieko. Kadangi V. skambinėjo, įžūliai kalbėjo, todėl ėjo pasiaiškinti. Matė, kad buvo atvažiavusi policija ir greitoji, ten tankiai mato juos atvykstant. V. nebuvo blaivus, mano, policija turėjo tai užfiksuoti. Jis nieko nepastebėjo, kaip V. galėjo susižaloti. Su M. kartu nuėjo, nematė, kad jis muštų V.. Kaimynystėje gyvena S., jie vaikščiodavo pro kiemą. Jis su S. nesipykdavo. V. skambino į jo telefoną. Sakytų, įėjo M., paskui liudytojas, o paskui atėjo S.. M. nesudavė V., jis nematė. Jis alkoholio nebuvo vartojęs, o M., negali pasakyti, ar buvo. Jis įėjo po M., gal kelių sekundžių bėgyje, nes ėjo paskui, sakykime 15 sekundžių skirtumas. S. atėjo gal po poros minučių. Jis nematė, kad V. muštų.
9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. Z. parodė, kad M. K. yra jam sūnėnas, jis sutinka duoti parodymus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena savo sesers namuose, o M. K. yra sesers sūnus, jam jis yra sūnėnas. 2024 m. balandžio 13 d. pas jį į svečius atvyko jo sūnėnas M. K.. Tą pačią dieną apie 15.00 val., kaimynas R. S. ėjo per jo kiemą, o M. išėjęs kaimynui pasakė, kad nevaikščiotų per kiemą. R. S. pasakė, kad gerai, daugiau nevaikščios ir nuėjo į savo namus. Po kokių 10 minučių paskambino jam telefonu kaimynas A. V. ir pasakė, kad ,,ėjom ir vaikščiosim, ką norėsim, tą darysim“. Tada nusprendė su M. nueiti pas kaimyną A. V. pasiaiškinti. Nuėjus į kambarį A. V. sėdėjo ant lovos. Sūnėnas M. K. A. V. nemušė ir jam kumščiu 10 kartų nesudavė į veido ar galvos sritį. Tuoj pat atėjo kaimynas R. S., kuris netoliese tvėrė tvorą ir A. V., pamatęs R. S., iškarto pradėjo šaukti, kad jį muša. A. V. niekas nemušė, o kažkuri ausis jau buvo mėlyna. Iš kur ir kada mėlynė ant ausies, negali pasakyti. R. S. išprašė juos iš kambario. Visi trys išėjo į lauką ir tuoj pat atvyko policija. Policiją tikriausiai pats A. V. išsikvietė. Kodėl A. V. parašė pareiškimą negali pasakyti, mano, kad nori iš sūnėno pinigų. M. K. A. V. nemušė ir jam fizinio skausmo nesukėlė. Atvykus policijai aiškinosi aplinkybes, o jis nuėjo namo (1 t., b. l. 80-83).
10. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad buvo pavasaris. Jis muštynių nematė. Ryte buvo pas V. ir jis buvo nesumuštas. Pas V. išgėrinėjo degtinę, dar buvo kartu S.. Trise išgėrė du butelius degtinės. Pradėjo vartoti apie 10.30 val., o išėjo apie 13.00 val. Tada dar pas V. sužalojimų nebuvo. Pirmas iš V. namo išėjo S., o paskui jis. Po pietų V. paskambino ir pasakė, kad jį sumušė. Kai nuėjo, atrodo, buvo sumušta dešinės pusės ausis ir dešinė ranka. V. sakė, kad sumušė M.. Susipyko, kad R. žmona ėjo per kiemą. Galėjo būti 2024 m. balandžio 13 d., pas V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). V. pasiskundė, kad sumuštas į pavakarę, sakė ateiti pažiūrėti, kaip atrodo. V. yra jo draugas. Policijoje jo duoti parodymai yra tikslesni. Paties konflikto nematė, kiek pasakojo V., tai tiek jis žino. Pas V. apie kitus ateinančius žmonės nieko negali pasakyti.
11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o A. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Jam iki A. V. ateiti yra apie pusė kilometro. Jis su A. V. pažįstami nuo senų laikų, yra vietiniai. 2024 m. balandžio 13 d., žino, kad buvo šeštadienis, jis apie 11.00 val. nuėjo pas A. V. į namus. A. V. namuose vartojo alkoholį. Gal dar buvo A. V. kaimynas R. S.. Kiek pamena, R. S. tai buvo, tai nebuvo, jis ateidavo ir išeidavo. Jam atėjus pas A. V., prieš pietus jis nebuvo sumuštas, išorinių sužalojimų jokių nesimatė bei niekuo nesiskundė. Apie A. V. konfliktus su kaimynu Ž. Z. jis nieko nežino, tik girdėjo, kad konfliktas dėl keliuko, kuris eina per Ž. Z. kiemą. Jis M. K. nepažįsta ir nėra jo matęs. Per pietus, tikslaus laiko nepasakys, jis išėjo iš A. V. namų. A. V. paliko namuose vieną lovoje. Pavakarį, tikslaus laiko nepasakys, jam paskambino į telefoną A. V. ir pasakė, kad jį lovoje sumušė, prašė ateiti pasižiūrėti, kaip jis atrodo. Sakė, kad buvo atėjęs Ž. Z. su giminaičiu, kuris jį ir mušė. Ž. Z. nemušė, sakė, stovėjo prie stalo ir žiūrėjo kaip buvo mušamas. A. V. teigė, kad Ž. Z. ir jo giminaitis buvo neblaivūs. Tą patį vakarą nuėjo pasižiūrėti, kaip atrodo A. V.. Ant A. V. matė sužalojimus, kairė ausis buvo ištinusi ir visa mėlyna. Skundėsi ausies ir kairės rankos skausmu. Kairės rankos plaštaka ir alkūnė buvo mėlynos, kaip sakė, dengėsi rankomis galvą. A. V. iš karto po įvykio išsikvietė medikus ir policiją. Atvykus medikams jis išėjo namo. A. V. sakė, kad jį mušė dėl to kelio einančio per Ž. Z. kiemą. A. V. nesakė, kiek buvo suduota smūgių, tačiau sakė, kad mušė ranka. Po Ž. Z. ir jo giminaičio apsilankymo pas A. V., A. V. buvo sumuštas. Jis pats to nematė, tačiau tik gali teigti, kad prieš pietus A. V. buvo sveikas, o po minėtų asmenų apsilankymo buvo sužalotas ir sumuštas (1 t., b. l. 95-98).
12. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. Ji šioje byloje pradėjo ikiteisminį tyrimą. 2024 m. balandžio 14 d., dirbant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas žmogus ir kad jis pageidauja rašyti pareiškimą. Nuvykus nurodytu adresu, A. V. paaiškino, kad sumuštas kaimyno M. K., kad jis bandė sutaikyti kaimynus, kad K. atėjo su Z. pas jį į namus ir sudavė 10 smūgių. Matė ant kažkurios rankos mėlynę, ant kažkurios ausies buvo kraujosruva. Prieš tai dieną buvo kviesti pareigūnai ir medikai. Važiavo kartu su pareigūnu N. T.. Kai nuvyko, buvo vienas A. V.. Ant veido kitų sumušimų nesimatė, buvo mėlyna ausis ir kažkuri ranka, tik kuri, dabar jau neprisimins. V. sakė, kad jį sumušė kaimyno giminaitis M. K.. Dar jis nurodė, kad buvo Z.. V. sakė, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholį, bet kai ji nuvyko, jis buvo blaivus. Į įvykio vietą atvažiavo 2024 m. balandžio 14 d., pats konfliktas buvo įvykęs prieš tai dieną – 2024 m. balandžio 13 d. Negali pasakyti, kokie įvykio dieną buvo atvykę pareigūnai.
13. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., nuo 08.00 val., dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu N. T. ir iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 09.08 val., kad (duomenys neskelbtini), vakar apie 17.00 val., pranešėją sumušė du pažįstami asmenys, buvo atvykę pareigūnai ir medikai. Pranešėjas šiuo metu namie, nori rašyti pareiškimą, iki policijos komisariato atvykti negali. Nuvykus nurodytu adresu namuose lovoje rastas pranešėjas, kaip jai dabar žinomas, A. V., kuris paaiškino, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 16.00 val., jo namuose, virtuvės kambaryje konflikto metu M. K. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į veido sritį. Apžiūrint nukentėjusįjį A. V. ant kairės ausies matėsi kraujosruva – mėlynė, skundėsi ausies skausmu, negirdi, skundėsi krūtinės skausmu, bei galvos svaigimu, ant kairės rankos plaštakos matėsi paraudimas ir mėlynė. Tai buvo užfiksuota asmens apžiūros protokole. Konflikto priežastį nurodė, kad norėjo sutaikyti kaimynus, o atėjus M. K. su Ž. Z. jį sumušė. Ž. Z. nieko pranešėjui nedarė, jo nemušė. Nukentėjusiojo prašymu buvo priimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo iškviesti dar kartą medikai apžiūrėti nukentėjusįjį. Kiek jai žinoma, pas nukentėjusįjį prieš tai dieną vyko policija, tačiau pareiškimas nebuvo priimtas iš nukentėjusiojo A. V., kadangi buvo neblaivus ir išsikvietė policiją sekančią dieną išsiblaivęs. Sulaikytas galimas įtariamasis M. K. nebuvo, kadangi buvo išvykęs (1 t., b. l. 101-103).
14. 2024 m. gegužės 14 d. akistatos protokole nurodoma, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo M. K., esantys prieštaravimai jų parodymuose nepašalinti (1 t., b. l. 88-92).
15. 2024 m. balandžio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas gyvenamasis namas ir jo patalpos. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 13-23).
16. 2024 m. balandžio 14 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus A. V. asmens apžiūrą, A. V. parodė veido sritį. Ant kairės ausies matoma kraujosruva-mėlynė. Ant kairės rankos plaštakos matomas paraudimas ir mėlynė (1 t., b. l. 29-35).
17. 2024 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta gauta iš Bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kurios rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei užfiksuoti pranešėjo pranešimas iš telefono numerio „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio pradžia 2024 m. balandžio 14 d. 09 val. 01 min. Pokalbio trukmė 4 minutės ir 48 sekundės. Pokalbio eigoje girdisi vienas moteriškas balsas, kitas vyriškas. Moteriškas balsas – operatorės, kitas vyriškas balsas – pranešančiojo apie įvykį. Operatorė: 112, laba diena, kas nutiko? Pranešantis apie įvykį: Gal galėtumėt sujungti su (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu? Operatorė: O kas atsitiko? Pranešantis apie įvykį: Nu vakar mane „sumušo“, vakar buvau išgėręs nepriėmė pareiškimo, o šiandien sekmadienis, negaliu pareiškimo parašyti. Pareigūnai pasakė, kada būsiu blaivas, tada liepė rašyti pareiškimą. Operatorė: Kokiu adresu viskas buvo? Pranešantis apie įvykį: (duomenys neskelbtini). Galva svaigsta, silpna, gal reikės greitąją kviesti. Vakar greitoji buvo, išsivežė, o po to paleido. Naktį grįžau, žmogus parvežė. Operatorė: O kas dabar atsitikę? Pranešantis apie įvykį: Galva svaigsta, norėčiau, kad policija atvažiuotų pas mane į namus ir galėčiau pareiškimą parašyti. Operatorė: Čia lauke viskas buvo? Pranešantis apie įvykį: Ne, mano kambaryje ant lovos. Operatorė: Čia nuosavas namas? Pranešantis apie įvykį: Nuosavas namas. Nekėlė iš lovos, pradėjo mane mušti. Operatorė: Apie kelintą valandą? Pranešantis apie įvykį: Apie 16-17 val. namuose. Operatorė: Du pažįstami? Pranešantis apie įvykį: Jo, čia mano kaimynai, šalia gyvena kaimynas. Operatorė: Buvo pareigūnai, buvot išvežtas? Pranešantis apie įvykį: Buvo pareigūnai, buvo du kartus greitoji. Pirmą kartą su greitąją nevažiavau, antrą kartą vykau. Operatorė: Dabar esate namuose? Pranešantis apie įvykį: Taip, namuose. Operatorė: Sužalota koja, negalit paeiti, norit rašyti pareiškimą? Pranešantis apie įvykį: Jo, jo, žandai, ausis visa mėlyna. Operatorė: Lauksite namuose, vardas, pavardė? Pranešantis apie įvykį: A. V.. Operatorė: Informacija perduota, turėkite telefoną. Pranešantis apie įvykį: Ačiū (1 t., b. l. 40-42).
18. 2024 m. rugsėjo 4 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G 864/2024 (02) nurodyta, kad A. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairės ausies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. balandžio 13 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 61-62).
19. 2024 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas įtariamojo M. K. pateiktas USB raktas su vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp įtariamojo M. K., liudytojo Ž. Z. ir nukentėjusiojo A. V.. Pokalbyje girdima kaip M. K. sako A. V.: ,,jei turiu prabangią mašiną, galvoji pasipinigausi?“ A. V. atsako: ,,atėjai į mano kambarį ir mušei“. M. K. sako: ,,niekada gyvenime mes nemušėm ir prie tavęs rankų nekišom, šiandien tu namie nemiegosi, užmiršk savo patalus, daugiau mūsų nešantažuosi“ (1 t., b. l. 66-68).
20. 2024 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota policijos tarnybinio automobilio vidus ir jame sėdintis policijos pareigūnas N. T., bei policijos pareigūnė R. M., kuri rankose turi alkotesterį ir prašo prisėsti į tarnybinį automobilį pranešėją A. V.. Policijos pareigūnas N. T. klausia pranešėjo: „ar išsiblaivėt, nes vakar vykau pas jus?“ Pareigūnas toliau klausia: „tai vakar sakėt davė į galvą?“ Pranešėjas sako: ,,ausis mėlyna“. Pareigūnas sako: ,,ai ausis mėlyna“. Klausia pareigūnas: „į ausį davė? Aš vakar pats buvau atvažiavęs, nėjo su jumis susišnekėti.“ Pareigūnas klausia: „medikai apžiūrą darė?“ Pranešėjas atsako: „darė.“ Policijos pareigūnas toliau sako, kad „pranešime nurodyta dviese mušė.“ Pranešėjas A. V. atsako, kad „dviese atėjo, o vienas mušė.“ Nustatomas pranešėjui neblaivumas. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 69-71).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas
21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
22. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog M. K. 2024 m. balandžio 13 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių A. V. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, tokiu būdu nukentėjusiajam A. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši M. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
23. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu buvo iš esmės nuoseklūs, atitinkantys liudytojų A. P., R. S., R. M. nurodytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus.
24. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad A. V. grasino padegti Ž. Z. ar kitų asmenų namus, o net ir toks grasinimas nebūtų teisėtas pagrindas be išankstinio pakvietimo ateiti į kito asmens namus. Šiuo atveju kaltinamasis kilus konfliktinei situacijai į nukentėjusiojo namus atėjo nekviestas, ne vienas, į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų nesikreipė.
25. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jam atėjus pas A. V., nukentėjusiojo ausis buvo juoda (mėlyna) ir ištinusi, tačiau nurodytų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina. Remiantis A. P., R. S. parodymais, kurie kartu su kaltinamuoju tą pačią dieną, t. y. 2024 m. balandžio 13 d., pirmoje dienos pusėje vartojo alkoholinius gėrimus, ryte ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų jie nematė, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų galėjęs susižaloti kitomis aplinkybėmis, net ir atsižvelgiant į tai, kad po įvykio buvo neblaivus.
26. Teismas taip pat pažymi, kad 2024 m. balandžio 14 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus A. V. asmens apžiūrą ant kairės ausies buvo matoma kraujosruva-mėlynė, o ant kairės rankos plaštakos matomas paraudimas ir mėlynė (1 t., b. l. 29-35). Tai, kad kitą dieną po įvykio ant nukentėjusiojo kūno buvo matomi sužalojimai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausiama R. M., kuri nurodė, jog matė ant kažkurios nukentėjusiojo rankos mėlynę, ant kažkurios ausies buvo kraujosruva.
27. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis sužalojimo aplinkybes ir tai, kad kaltinamajam suduodant smūgius dengėsi galvą, po įvykio papasakojo tiek A. P., tiek R. S., kurie tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nurodytos aplinkybės nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu buvo nurodomos nuosekliai ir atitinka sužalojimo lokalizaciją.
28. Kita vertus, būtent kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir laikytinos gynybine versija. Kaltinamasis M. K. nurodė, kad pas nukentėjusįjį atėjo pirmas, o po kokios minutės atėjo Ž. Z., tuo tarpu Ž. Z. apskritai teigė, jog gal jis pirmas atėjo pas nukentėjusįjį, vėliau, duodamas parodymus keitė poziciją.
29. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamojo, Ž. Z. ir nukentėjusiojo bendravimas telefonu po įvykio, nukentėjusiajam nurodant, kad ketina prisiteisti žalos atlyginimą, kaltinamojo kaltės niekaip nepaneigia. Be to, nors bylos duomenimis nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau teismui pateikti Šiaulių apskrities VPK duomenys patvirtina, kad 2024 m. balandžio 13 d. nukentėjusiajam buvo diagnozuotas sumušimas, jis išleistas gydytis ambulatoriškai, policijos pareigūnams skundėsi ausies skausmu (t. 2, b. l. 22), o taip pat nurodoma, kad ir kaltinamajam buvo nustatytas 0,58 prom. neblaivumas, o Ž. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus.
30. Be to, baudžiamosios bylos duomenys nesudaro pagrindo ir spręsti, kad nukentėjusysis kaltinamąjį nori tiesiog „sudirbti“, kad iš jo gautų pinigų, jog pas nuketėjusįjį yra „bomžų“ landynė, kaip nurodė kaltinamasis. Šiuos teiginius teismas vertinas kaip deklaratyvius, neįrodytus ir laiko kaltinamojo gynybine versija.
Dėl bausmės skyrimo
31. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
32. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
33. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (kadangi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, kaltinamajam neišnyko teistumai tiek pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. baudžiamąjį įsakymą, tiek pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje).
34. Nagrinėjamu atveju M. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai. M. K. yra pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, teisiamojo posėdžio metu nurodė auginantis mažametį vaiką, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 151-153), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 154), anksčiau teistas 5 kartus, įskaitant ir smurtinę nusikalstamą veiką, paskutinį kartą teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs, 2023 m. gegužės 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 131-142), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 143-150).
35. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti šia bausmės rūšimi ir teismo paskirtais įpareigojimais, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teisingumo įgyvendinimas bus užtikrintas. Teismas prokuroro prašomos arešto bausmės kaltinamajam neskiria, kadangi bylos duomenimis kaltinamasis vykdo individualią veiklą, nurodė, kad išlaiko mažametį asmenį, stato namą, yra pakankamai jauno amžiaus. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo išsakytą poziciją dėl bausmės kaltinamajam, taip pat įvertina ir tai, jog padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.
36. M. K. 2024 m. balandžio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 127-130) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
37. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nagrinėjamoje byloje nepareiškė, nors ir nurodė, kad norėtų, jog jam būtų atlyginta padaryta žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas išaiškina nukentėjusiajam, kad civilinį ieškinį dėl žalos atlygino jis gali pareikšti civilinio proceso tvarka.
38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB raktas, kaltinamojo pateiktas 2024 m. birželio 28 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 63-65), kompaktiniai diskai su BPC garso įrašu bei kūno kameros įrašu, saugomi vokuose prie pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB raktą, kompaktinius diskus su BPC garso įrašu bei kūno kameros įrašu, saugomus vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.