Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 20 d. (toliau – 2016-01-20) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP) vyresniojo specialisto A. P. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44N-48999232-16, D. T. nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016-01-13, 22⁰⁰ val., vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybėje, Drobstų kaimo teritorijoje, kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 77-tame kilometre, sukdamas į kairėje kelio pusėje esantį įvažiavimą į sodybą, iš anksto prieš manevrą ir stabdymą, susijusį su manevru, neparodė kairiojo posūkio signalo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą sudarė kliūtį lenkiančiai transporto priemonei „BMW 530 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje transporto priemonės susidūrė ir buvo apgadintos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 86 punktų reikalavimus, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teisme pareiškėjo atstovas Dainius Motužis plačiau aiškindamas skundo argumentus nurodė, kad tenkindamas pareiškėjo skundą teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog D. T. vairuodamas automobilį ir darydamas kairio posūkio manevrą nepažeidė KET reikalavimų, laiku buvo parodytas posūkio signalas, sulėtintas automobilio greitis automobilį stabdant, posūkio manevras pradėtas įvertinus tinkamą iš paskos važiavusio automobilio atstumą. Mano, kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo kito automobilio vairuotojos viršytas saugus greitis, tam įtakos galėjo turėti vairavimo įgūdžių stoka, prastos meteorologinės sąlygos ir kelio danga.

Teisme pareiškėjas D. T. nurodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis iki eismo įvykio buvo iki 60 km/h, prieš posūkio manevrą pristabdė automobilį, įjungė posūkio signalą, pažiūrėjo į galinio vaizdo lauko veidrodėlį, įvertinęs iš paskos važiavusio automobilio atstumą pradėjo posūkio į kairę manevrą, kurio nebaigus pajautė smūgį į jo vairuoto automobilio galines keleivio dureles. Meteorologinės sąlygos nebuvo blogos, matomumas į priekį buvo apie 200 metrų, kelio danga nebuvo laibai slidi, keleivė L. A. vairuoti netrukdė. Jis taip pat mano, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio „BMW“ vairuotojos E. M. kaltės, kuri galimai viršijo saugų greitį ir nesaugiai arti priartėjusi prie jo vairuojamo automobilio pradėjo jį lenkti. Jis savo kaltės nepripažino policijos komisariate, ant eismo įvykio vietos schemos nepasirašė iš susijaudinimo dėl patirto streso.

Teisme liudytoja apklausta L. A. parodė, kad D. T. jo vairuojamu automobiliu vežė ją į namus Drobstų kaime, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Prieš darant posūkį vairuotojas buvo įjungęs posūkio signalą ir pristabdė automobilį, pažiūrėjo į šoninį veidrodį, nes automobilio stiklai buvo tamsinti, tačiau negali pasakyti šių veiksmų eiliškumo, neatkreipė į tai dėmesio. Kelias buvo slidokas, snigo nedaug, eismas nebuvo didelis, ji nepastebėjo iš paskos važiuojančio automobilio šviesų.

Teisme liudytoja apklausta E. M. parodė, kad ji vairavo pusbrolio A. Ž. „BMW“ automobilį, kartu su ja važiavo A. Ž. ir E. M. Kadangi priekyje važiavęs automobilis važiavo lėčiau, nutarė jį aplenkti. Tuo metu jos vairuoto automobilio greitis buvo apie 60 km/h, lenkimo metu priešingoje eismo juostoje priartėjus prie lenkiamo automobilio galimai iki 4 metrų, lenkiamas automobilis pradėjo stabdyti, parodė posūkio signalą, pradėjo sukti į kairę. Siekdama išvengti susidūrimo suko savo vairuojamą automobilį į kairę, tačiau kontakto išvengti nepavyko ir atsitrenkė į lenkiamo automobilio šoną.

Teisme liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad jis „BMW“ automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės už priekyje sėdėjusio keleivio. Prieš lenkiant priekyje važiavusį automobilį, jų automobilis persirikiavo, privažiavus netoli priekinio automobilio pasimatė stabdžių šviesos, paskui įjungė posūkį ir manevravo. Neįmanoma buvo nepastebėti jų automobilio, kadangi buvo tamsus paros metas ir švietė žibintai.

Teisme liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad E. M. vairavo jo automobilį „BMW“, kuris varomas visais keturiais ratais, techniškai tvarkingas, slidžiame kelyje stabilus. Vairuotojai lenkiant priekyje lėčiau už juos važiavusį automobilį ir netoli jo privažiavus, staiga pasimatė stabdžių žibintai, po to posūkio signalas, pasuko į kairę. Nors vairuotoja bandė išvengti susidūrimo, automobiliai susidūrė.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 9, 250 str. nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP vyresnysis specialistas A. P., ginčijamu 2016-01-20 nutarimu, 28 Eur bauda D. T. nubaudė už teisės pažeidimo padarymą, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), už tai vairuotojams numatyta bauda nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pareiškėjas skundžia nutarimą dėl nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., kurioje atsakomybė numatyta ir už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus.

Galiojančių KET 86 punkte numatyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.

Pirminėje medžiagoje (Nr. 44N-48999232-16) yra D. T. rašytas paaiškinimas, kuriame nurodė <...> norėdamas pasukti į kairėje esantį įvažiavimą adresu (duomenys neskelbtini) automobilį pristabdžiau iki 60 km/h greičio, įjungiau posūkio signalą į kairę ir toliau tolygiai stabdžiau, pažiūrėjęs per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjau tolumoje šviečiančius automobilio žibintus, kadangi mačiau, jog iš galo važiuojantis automobilis yra dar toli, atlikau posūkio manevrą į kairę, kai jau kirtau priešpriešinio eismo važiavimo juostą, patyriau smūgį į automobilio kairį šoną <...>. Automobilio „BMW“ vairuotoja E. M. savo rašytame paaiškinime nurodė <...> pradėjau lenkti ir lenkiant automobilį likus apie 1 m iki Chrysler jis taip pat pradėjo rodyti posūkį į kairę, tada aš vairuojamą automobilį pradėjau stabdyti, priešais važiavęs automobilis pradėjo sukti į kairę <...>. Automobilio „BMW“ keleivis A. Ž. savo rašytame paaiškinime nurodė <...> vairuotoja pradėjo lenkimo manevrą. Priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti ir po to įjungė kairį posūkio žibintą. Tuo metu vairuotoja buvo persirikiavusi aplenkti priekyje važiavusį automobilį. Priekyje važiavęs automobilis pasuko į kairę <...>.

Teisme duoti D. T., E. M., A. Ž. parodymai iš esmės neprieštarauja jų rašytiniams paaiškinimams. Liudytojas E. M. parodė, kad priekyje važiavusio automobilio pirmiausia pastebėjo stabdymo šviesas, po to posūkio signalą. Liudytoja L. A. nematė įspėjamųjų signalų rodymo eiliškumo, kadangi ji sėdėjo priekyje važiavusiame automobilyje, o vairuotojo veiksmų įdėmiai nesekė.

Sistemiškai vertinant pirminės medžiagos duomenis su teisme pareiškėjo ir liudytojų duotais parodymais matyti, kad D. T. atlikdamas posūkio į kairę manevrą, prieš stabdydamas ir mažindamas greitį neparodė įspėjamojo posūkio signalo, tuo suklaidino jo vairuojamą automobilį lenkiančio „BMW“ automobilio vairuotoją E. M., nesudarydamas galimybės vairuotojai priimti tinkamą sprendimą pagal situaciją – sulaukti kol bus atliktas posūkio manevras ar apvažiuoti manevruojantį automobilį iš dešinės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. T. kaltė pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą įrodyta visiškai, jo atsisakymas pasirašyti eismo įvykio vietos schemą ir kaltės nepripažinimas nesuteikia pagrindo manyti, kad D. T. šio teisės pažeidimo nepadarė. Tokią gynybos taktiką teismas vertina siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Be to, nesurinkta duomenų apie teisės pažeidimus išaiškinusių ir nuobaudą paskyrusio pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti pareiškėjui.

Kaip matyti iš 2016-01-20 nutarimo, administracinė nuobauda paskirta minimali, taikant ATPK 30² str. 1 d. nuostatas, kadangi nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teismas nesutinka, kad D. T. lengvinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai. Jau iš pirminės medžiagos matyti, kad pažeidėjas kaltės nepripažino, ką patvirtina teismui pateiktas skundas dėl jo nubaudimo, tačiau pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (ATPK 302 str.), ko pareiškėjas D. T. ir skundžiamą nutarimą priėmusio organo įgaliotas atstovas A. P. neskundžia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. T , a/k (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2016 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresniojo specialisto A. P. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44N-48999232-16, kuriuo D. T. nubaustas 28 Eur bauda už jo padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.