- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-366-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- UAB „Tasa“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Rimutei Bajerčiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimantui Jonynui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-947-655/2006 pagal ieškovo UAB „Tasa“ ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretysis asmuo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ dėl teisės nuomoti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti preliminariąją žemės nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tasa“ pateikė 2005-10-28 ieškinį ir 2006-02-01 patikslintą ieškinį, prašydamas:
1) pripažinti, kad ieškovas turi teisę nuomoti 0,40 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jam skirtą 1991-09-26 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1640V ir jame statyti gyvenamąjį namą;
2) įpareigoti atsakovus sudaryti su ieškovu preliminarią žemės nuomos sutartį, kurioje būtų numatytos sąlygos ir terminai žemės sklypo planavimo, registravimo darbams atlikti bei žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Nurodė, kad Vilniaus m. valdyba 1991-09-26 potvarkiu Nr. l604V skyrė ieškovui apie 0,4 ha sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėtą miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-4, kuriame, pritariant tuometiniam statybos ir urbanistikos ministrui 1992-12-04 raštu Nr.1-0-1213, ieškovas ruošėsi statyti eksperimentinį 100 butų gyvenamąjį namą. Paskyrus sklypą, buvo užsakytas projektas ir 1991-11-28 Kapitalinės statybos valdybai už projektavimo darbus sumokėta 26331,75 rub. Pagal Vilniaus m. savivaldybės VĮ „Kapitalinė statyba“ 1991-11-28 išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr.41 už dalinį dalyvavimą statant inžinerinius tinklus Pilaitės gyvenamajame rajone, dviem mokėjimo pavedimais: 1991-12-24 Nr.210 pervesta 55809,50 rub ir 1991-12-30 Nr. 30 pervesta 1804507,10 rub, viso 1860316,60 rub. Tokiu būdu tarp Vilniaus m. valdybos ir ieškovo prasidėjo ikisutartiniai santykiai. Pradėjus šį sklypą naudoti, buvo gautos visos techninės sąlygos namo projektui, suprojektuotas gyvenamasis namas, tačiau statyba nebuvo pradėta dėl daugelio nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių. Planuojamoje statyti gyvenamą namą vietoje nebuvo nutiesti inžineriniai tinklai pagal išduotas techninio projekto sąlygas. Dėl šio žemės sklypo nuomos ir padarytų investicijų buvo kelis kartus kreiptasi į atsakovus, tačiau konkrečių atsakymų nebuvo negauta. 2004-07-21 raštu buvo kreiptasi į atsakovus, prašant spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo, skirto daugiabučio namo statybai, nuoma. Atsakydamas į prašymą, Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyrius 2004-08-30 raštu Nr. 31104118-2692, informavo kad Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (su vėlesniais pakeitimais) 2.1.1 punktu nustatyta, kad naujais valstybinės žemės sklypais, ne žemės ūkio paskirčiai, laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus, atitinkamos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, valstybinės žemės sklypai, o ankstesni valdybų sprendimai dėl naujų žemės sklypų skyrimo ar nuomos, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos nebuvo nustatyta tvarka sudarytos šių žemės sklypų nuomos sutartys ir ilgiau kaip 6 mėnesius nebuvo mokėti nustatytieji nuompinigiai už suteiktus žemės sklypus, naujais savivaldybių valdybų sprendimais pripažįstami netekusiais galios. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004-08-23 rašte Nr. 51-9938-(10.8) nurodė, kad bendrovė nėra šio žemės sklypo naudotoja, o nauji sklypai yra išnuomojami aukciono būdu. Šiuo metu nėra numatyta rengti šio sklypo aukciono ir organizuoti detalaus planavimo. Atsakovų atsisakymai sudaryti žemės nuomos sutartį yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus m. valdybos 1991-09-26 potvarkis Nr. 1604V, kuriuo ieškovui skirtas apie 0,40 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nepanaikintas, sąlygos iš dalies įvykdytos, todėl nuo jo priėmimo tarp šalių atsirado civiliniai santykiai, ieškovui įgijus teisę į minėtą žemės sklypą. Šiuo metu Vilniaus m. savivaldybės pavedimu tretysis asmuo gretimame žemės sklype pradėjo gyvenamųjų namų statybos darbus, todėl atsirado galimybė ir ieškovui būsimą namą prijungti prie inžinerinių tinklų. Dėl šios priežasties ir susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai, ieškovas šiuo metu nusprendė įgyvendinti sumanytą projektą ir 1991 m. skirtame žemės sklype pastatyti 100 butų gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad sklypas iki šiol neužimtas, todėl pakoregavus jo dislokaciją, galima organizuoti detalųjį šio sklypo planą ir visa tai įteisinti, remiantis dabartiniais galiojančiais teisės aktais. Atsakovai turi pripažinti, kad ieškovas turi teisę nuomoti 0,40 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jai skirtą aukščiau minėtu potvarkiu ir jame turi teisę statyti gyvenamąjį namą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi leisti ieškovui savo lėšomis organizuoti minėtos teritorijos detalųjį planą, atsižvelgiant į visų asmenų interesus, koreguoti sklypo dislokacijos vietą, tokį planą nustatyta tvarka patvirtinti. Po detalaus plano patvirtinimo ieškovas parengtų žemės sklypo geodezinių matavimų planą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai nustatyta tvarka įregistravus žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre, sudarytų su valstybe - Vilniaus apskrities viršininko administracija - žemės sklypo nuomos sutartį (LR CK 1.138 str., 6.165 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydamas jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1991-09-26 potvarkyje Nr. 1604V, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys, buvo nustatytos ieškovo pareigos: pradėti gyvenamojo namo statybos darbus per vienerius metus, kompensuoti VĮ „Kapitalinė statyba“ išlaidas už projektavimą ir nutiestus inžinerinius tinklus, gyvenamojo namo cokoliniame aukšte numatyti visuomeninės paskirties ir verslų patalpas bei perduoti Vilniaus miesto valdybai 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto. Ieškovas neįvykdė pagrindinės žemės sklypo skyrimo sąlygos: per vienerius metus pradėti gyvenamojo namo statybos darbus, perduoti Vilniaus miesto valdybai 20 procentų pastatyto namo gyvenamojo ploto. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės (sklype nebuvo nutiesti inžineriniai tinklai, ekonominė situacija nebuvo palanki), sutrukdžiusios įvykdyti minėtas sąlygas, priklausė tik nuo ieškovo, todėl jomis negalima pateisinti ieškovo įsipareigojimo nevykdymo. Ieškovui per nustatytą terminą neįvykdžius potvarkio sąlygų, atsakovų pareiga skirti minėtą sklypą pasibaigė. Ieškovas, pervedęs 1991-12-30 nurodytą pinigų sumą VĮ „Kapitalinė statyba“, jokių veiksmų, skirtų naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir statyti gyvenamąjį namą, neatliko iki 2004-07-21. Ieškovas neturi teisės reikalauti sudaryti su juo nuomos sutartį, kadangi nuomos sutarties sudarymas prieštarautų 1991-09-26 potvarkį Nr. 1604V panaikinusiems teisės aktams. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 692 (1999-06-02 redakcija su vėlesniais pakeitimais) „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, 2.13 p. numatė, kad rajonų arba miestų merų (valdybų) anksčiau priimti sprendimai dėl naujų žemės sklypų skyrimo ar nuomos juridiniams asmenims, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos nebuvo nustatyta tvarka sudarytos šių sklypų nuomos sutartys ir juridiniai asmenys ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo nustatytojo užmokesčio už suteiktą ar išnuomotą žemės sklypą, rajono ar miesto mero (valdybos) sprendimu pripažįstami netekusiais galios ir šie žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione. Ši teisės norma nenumato galimybės, asmenims, laiku nesudariusiems nuomos sutarties, vėliau sudaryti šią sutartį ir įtvirtina vienintelį galimą tokioje situacijoje sprendimą - naudojimo teisės nutraukimą. Pagal Vilniaus miesto valdybos potvarkio priėmimo metu galiojusius teisės aktus ieškovas neįgijo ir negalėjo įgyti teisės nuomoti žemės sklypą, nes nuomos sutartys nebuvo sudaromos, o buvo išduodami žemės sklypų pasai, kuriuose buvo išdėstomos žemės sklypo skyrimo sąlygos. Žemės sklypo pasas patvirtindavo naudotojui skirto sklypo naudojimą. Ieškovas nepateikė įrodymų apie žemės sklypo paso buvimą, dėl to jis neturi teisės ne tik nuomoti, bet ir naudoti šį žemės sklypą. Ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovus sudaryti su juo preliminarią žemės nuomos sutartį prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir įstatyme įtvirtintam sutarties laisvės principui. Nei įstatymuose, nei atsakovo veiksmuose, nei 1991-09-26 potvarkyje, nėra Vilniaus miesto savivaldybės pareigos sudaryti sutartį su ieškovu dėl 0,40 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str. 2 d.).
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1991-09-26 potvarkiu Nr. 1604V skyrė ieškovui apie 0,4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo jį pradėti eksperimentinio namo statybos darbus per vienerius metus. Statybos pradėtos nebuvo ir ieškovui suteiktas žemės plotas liko neužstatytas. Ieškovas, pažeisdamas Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatas, nuomos sutarties nesudarė, nuomos mokesčio nemokėjo. Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 (1999-10-20 nutarimo Nr. 1166 redakcija) 2.17 p. nustatyta, kad jeigu iki šio nutarimo paskelbimo dienos fiziniams, juridiniams asmenims buvo skirti sklypai arba leista rengti teritorijų detaliuosius planus, kurių reikia žemės sklypams pirkti, išsinuomoti, bet nebuvo spėta baigti, rajonų arba miestų merų (valdybų) sprendimu, jiems gali būti leidžiama, ne vėliau kaip per vienerius metus, nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, tuos detaliuosius planus pabaigti rengti ir pagal juos pirkti ne aukciono tvarka žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai, įvertinus jų padarytas įmokas ar kitus mokėjimus bei pasirašius su rajono arba miesto meru (valdyba) susitarimą dėl infrastruktūros objektų statybos ar renovacijos terminų ar būdų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo vykdomi nurodyti reikalavimai, todėl prarado teisę išsinuomoti žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ arba 1999-05-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtinta tvarka. Ieškovas nenurodė, ar laiko ginčo sklypą nauju, ar naudojamu. Ne aukciono tvarka gali būti išnuomotas naudojamas valstybinės žemės sklypas. Šiuo atveju nuomos sutartis sudaroma su apskrities viršininko administracija. Naujas valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas aukciono būdu. Aukciono organizatorius yra savivaldybės institucija. Tokiu būdu, preliminarioji žemės sklypo nuomos sutartis negali būti sudaryta su abiem atsakovais. Be to, nei vienas iš nurodytų nutarimų nenumato preliminarios valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo galimybės (CK 1.109 str.).
Tretysis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1987-06-12 sprendimo Nr. 212 10 p. įpareigojo Kapitalinės statybos valdybą 1540 ha plote projektuoti naują gyvenamąjį rajoną, sąlyginai vadintą Sudervėlė (dabar - Pilaitė). Iš Vilniaus miesto valdybos 1991-09-26 potvarkio Nr. 1604V, 3 p. 3 d. matyti, jog vėliau šis sklypas buvo skirtas ne tik projektavimui, bet ir gyvenamojo rajono statybai. Vilniaus miesto valdyba minėtu potvarkiu skyrė ieškovui apie 0,4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paimant minėtą sklypą iš VĮ „Kapitalinė statyba“ sklypo, skirto gyvenamajam rajonui projektuoti ir statyti, ir suteikė bendrovei teisę šiame sklype projektuoti bei statyti monolitinį gyvenamąjį namą, taip pat įpareigojo statybos darbus pradėti per vienerius metus, kompensuoti VĮ „Kapitalinė statyba“ išlaidas už projektavimą bei nutiestus inžinerinius tinklus, perduoti Vilniaus miesto valdybai 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto. VĮ „Kapitalinė statyba“ Pilaitės gyvenamajame rajone Vilniaus miesto valdybos, buvo įpareigota tiesti tik magistralinius (pagrindinius) inžinerinius tinklus. Įmonės, kurioms buvo skiriami žemės sklypai statybai, už dalinį dalyvavimą tiesiant magistralinius tinklus, turėjo pervesti atitinkamo dydžio infrastruktūros mokestį į VĮ „Kapitalinė statyba“ sąskaitą. Kvartalo (vietinius) inžinierinius tinklus joms skirtuose sklypuose, bendrovės turėjo nusitiesti savo jėgomis ir prijungti prie magistralinių inžinierinių tinklų savo lėšomis. Be to, 1992-01-06 VĮ „Kapitalinė statyba“ ieškovui išdavė monolitinio gyvenamojo namo techninį projektą. Dėl šių priežasčių ieškovas negali pateisinti savo įsipareigojimų neįvykdymo ta aplinkybe, jog ieškovui skirtame sklype nebuvo nutiesti inžinieriniai tinklai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per vienerius metus nepradėjo gyvenamojo namo statybos, taip pat nevykdė kitų pareigų, numatytų potvarkio Nr. 1604V 3 punkte, ieškovo reikalavimas pripažinti bendrovės teisę nuomoti sklypą bei jame statyti gyvenamąjį namą yra neteisėtas. Iki 2004-07-21 prašymo atsakovams pateikimo, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų bei nedėjo pastangų, siekdamas statyti monolitinį gyvenamąjį namą ir naudotis jam paskirtu žemės sklypu pagal paskirtį. Tai, jog ieškovas ieškinį padavė teismui praėjus nepagrįstai ilgam laikotarpiui, rodo, kad jis nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, o savo teisėmis bei pareigomis naudojosi ir jas įgyvendino aplaidžiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti taikyta ieškinio senatis, nes tuo metu galiojusio 1964 m. LR Civilinio kodekso 84 str. 1 d. nustatė bendrą 3 metų ieškininės senaties terminą, kuris šiuo atveju yra pasibaigęs, priežasčių terminą atnaujinti nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-12-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1991-09-26 potvarkyje Nr. 1604V nustatyto įpareigojimo pradėti statybą per vienerius metus ieškovas neįvykdė todėl, kad planuojamoje statyti gyvenamąjį namą vietoje nebuvo nutiesti inžineriniai tinklai pagal išduotas techninio projekto sąlygas. Ieškovas buvo įpareigotas kompensuoti VĮ „Kapitalinė statyba“ išlaidas už projektavimą ir nutiestus inžinerinius tinklus.
Ieškovas UAB „Tasa“ nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats buvo gavęs technines sąlygas namo projektui ir buvo parengęs gyvenamojo namo projektą. Ieškovas neįrodė, kad per nustatytą terminą yra įvykdęs 1991-09-26 potvarkiu Nr. 1604V nustatytus įpareigojimus pradėti gyvenamojo namo statybos darbus. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio nuomos teisę prašo pripažinti ieškovas, natūroje nėra, Pats ieškovas nurodė, kad sklypo dislokacijos vieta koreguotina. Ieškovo argumentai, kokius veiksmus jis atliktų, jeigu būtų pripažinta jo teisė nuomoti žemės sklypą ir statyti jame gyvenamąjį namą (detalaus plano rengimas, žemės sklypo geodezinių matavimų plano parengimas, ir kt.) patvirtino, kad per vienerius metus, kurie nustatyti 1991-09-26 potvarkiu Nr. 1640V, ieškovas neįvykdė keliamų reikalavimų ir įpareigojimų.
Ieškovas neįrodė, kad pagal Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintą valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką jam iki 1992-04-01 buvo duotas leidimas atlikti žemės sklypų, kuriuose numatyta statyti komercinius-ūkinius ir nekomercinius objektus, tyrinėjimo bei projektavimo darbus, kad jis kreipėsi dėl tokio leidimo gavimo, kad rodė iniciatyvą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 1991-09-26 potvarkiu Nr. 1640V nustatytais terminais neįvykdė įpareigojimų dėl pateisinamų priežasčių ir kad kreipėsi dėl šių terminų pratęsimo. Apie tai, kad potvarkiu nustatytų įpareigojimų laiku neįvykdė, ieškovas žinojo 1992-09-26, t.y. pasibaigus potvarkyje nustatytam terminui. Teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo šios datos ir konstatavo, kad ieškinys paduotas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir tai yra ieškinio atmetimo pagrindas (1964 m. CK 83 str. 2 d., 86 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tasa“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovas turi teisę nuomoti 0,40 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jam skirtą 1991-09-26 Vilniaus miesto Valdybos potvarkiu Nr. 1640V ir jame statyti gyvenamąjį namą. Ieškovas nurodė, kad antrojo ieškinyje pareikšto reikalavimo atsisako. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus m. valdybos 1991-09-26 potvarkio Nr. 1604V 3 p., kuriuo ieškovui buvo skirtas apie 0,40 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo panaikintas, t.y. jis tebėra galiojantis. Minėto potvarkio sąlygos iš dalies yra įvykdytos, todėl nuo jo priėmimo tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, kurių tinkamai neišsprendus, tokio potvarkio vienašališkai nebuvo galima panaikinti. Nuo potvarkio priėmimo dienos ieškovas įgijo teisę į minėtą žemės sklypą. Potvarkyje nurodytas terminas pradėti gyvenamojo namo statybą per vienerius metus nėra naikinamasis, nes nėra nurodyta, kad nepradėjus per nustatytą terminą gyvenamojo namo statybos darbų, žemės sklypo skyrimo klausimas netenka galios. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos argumentus, neteisingai išaiškino ir pritaikė ieškinio senaties institutą.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 21 p. išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra svarbių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti ieškinio senatį. Tai, kad Vilniaus m. valdyba 1991-09-26 potvarkiu Nr. l604 V skyrė ieškovui apie 0,4 ha sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai, savaime nereiškia, kad valstybės institucijos turi raginti juridinį asmenį realizuoti savo subjektines teises. Ieškovas neįgyvendino savo teisių dėl priežasčių, priklausančių nuo jo paties, nes buvo pasyvus teisinių santykių dalyvis. Kolegija konstatuoja, kad ieškovas subjektinės teisės neįgijo, nes byloje nėra duomenų, kad jis įvykdė 1991-09-26 potvarkyje Nr. 1604V nustatytus įpareigojimus, kad naudojasi ar siekė nuomoti žemės sklypą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui neįgijus subjektinės teisės į žemės sklypą, ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Neįgijus subjektinės teisės, ji negali būti ginama. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti, kad ieškovas turi teisę nuomoti 0,40 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jam skirtą 1991-09-26 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1640V ir jame statyti gyvenamąjį namą.
Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino valstybės institucijų vaidmens ir pareigos užtikrinti žemės sklypo formavimą, yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovas šioje byloje nėra pareiškęs jokių ieškinio reikalavimų dėl vilkinimo, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovų veiksmus ir pareigas. Kolegija pažymi, kad ieškovas savo reikalavimo teises kildina iš atsakovų veiksmų.
Tai, kad pats ieškovas buvo pasyvus, negali atleisti ieškovo nuo pareigos būti aktyviam ir rūpestingam teisinių santykių dalyviu. Tai, kaip šiuo atveju elgėsi atsakovai ir jų veiklos aktyvumas yra teisiškai nereikšminga ir neturi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, nes įstatymų leidėjas nenumatė ribojimų ginčo šaliai prašyti taikyti ieškinio senatį. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškinio senaties pritaikymas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Tai, kad 2004-07-21 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovus, siekdamas tinkamai realizuoti savo teises, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalyje dėl įpareigojimo atsakovus sudaryti su ieškovu preliminarią žemės nuomos sutartį, kurioje būtų numatytos sąlygos ir terminai žemės sklypo planavimo, registravimo darbams atlikti bei žemės nuomos sutarčiai sudaryti, nes tai prieštarauja viešajam interesui – teisingumo vykdymui šalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 10 str.; LR CK 1.5 str., 1.138 str., CPK 5 str., 42 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 11 d. sprendimą nepakeistą.