- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-64-1076/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-7-00009-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-354/2020, kurioje, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalyje, o būtent: A. A., būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai savo naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) Perspektyvaus planavimo ir plėtros skyriaus vedėju ir nuo 2016 m. sausio 1 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, ir vykdydamas savo funkcijas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamas keliams tirti, planuoti, projektuoti, poveikio aplinkai mažinti, tiesti rekonstruoti ir taisyti skirtų lėšų naudojimą, organizuodamas paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursus, viešųjų pirkimų konkursų dokumentų rengimą nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikdamas UAB „Š.“ naudai, informuodavo UAB „Š.“ direktorių J. A. apie (duomenys neskelbtini) organizuojamus viešuosius pirkimus bei sudarydavo palankias sąlygas dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose pirkimuose, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, derindavo pirkimo procedūrų eigas UAB „Š.“ naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas UAB „Š.“ laimėti pageidaujamus (duomenys neskelbtini) organizuojamus konkursus. Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą skaidrumo principą ir įtvirtintą pirkimo tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, veikdamas UAB „Š.“ naudai, iki pirkimų paskelbimo leido UAB „Š.“ direktoriui J. A. pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas, t. y. kokiu kelių atkarpų remontu UAB „Š.“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime:
1.1. 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „(duomenys neskelbtini)“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š.“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelio atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbus. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatoriaus funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š.“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š.“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „(duomenys neskelbtini)“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų bei galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š.“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) asfalto dangos taisymo projektavimo ir statybos darbus. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š.“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime. Po to 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š.“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „(duomenys neskelbtini)“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š.“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š.“ Technikos direktoriumi V. A., ir J. A. nurodymu V. A. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š.“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š.“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
1.4. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „(duomenys neskelbtini)“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š.“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š.“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., kurie jam pokalbių metu nurodė tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š.“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š.“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
1.5. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – pirkimas) „(duomenys neskelbtini)“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š.“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š.“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties. J. A. nurodymu A. J. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to, A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š.“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š.“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
1.6. Už pirmiau nurodytus A. A. atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š.“ naudai, A. A. iš UAB „Š.“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š.“ komercijos direktoriaus D. S. priėmė ne mažesnį kaip 28 135,35 Eur kyšį, UAB „Š.“ apmokant dalį jo iš UAB „T.“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. A. A. su UAB „T.“ sudarius automobilio „VW Touareg“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „T.“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį „VW Touareg“ už 45 000 Eur bei įskaityti automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip dalinį mokėjimą, nustatant automobilio „Mitsubishi Pajero“ vertę 30 000 Eur, o 2016 m. vasario 25 d. UAB „T.“ direktorius V. V., pagal susitarimą su J. A. ir A. A., siekiant sumažinti oficialią automobilio „VW Touareg“ pardavimo kainą, susitarė su UAB „D.“ direktoriumi L. Č. dėl naujo automobilio „VW Touareg“ fiktyvaus pardavimo ir registracijos UAB „D.“ vardu, kuris po to dėl neatitikties komplektacijai būtų grąžinamas UAB „T.“. Po to, veikiant pagal susitarimą, UAB „T.“ 2016 m. kovo 10 d. gautą automobilį „VW Touareg“, kurio mažmeninė kaina ne mažesnė kaip 64 440 Eur, pagal 2016 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą MOL Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „D.“ ir 2016 m. kovo 12 d. šis automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas UAB „D.“ vardu. Po to, 2016 m. kovo 14 d., UAB „D.“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „T.“, kuris 2016 m. kovo 17 d. buvo perregistruotas UAB „T.“ vardu bei tą pačią dieną pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas sąlygas, pagal priėmimo – perdavimo aktą UAB „T.“ perduotas A. A. kartu su 4 vnt. žieminių padangų „Bridgestone“, kurių vertė 694,35 Eur, ir už kurias pagal D. S. ir V. V. susitarimą apmokėjo UAB „Š.“. Taip pat tą pačią dieną, 2016 m. kovo 17 d., tarp UAB „T.“ ir A. A. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. A. pardavė UAB „T.“ savo automobilį „Mitsubichi Pajero“ už 30 000 Eur, kurį 2016 m. kovo 17 d. internetiniame puslapyje „Autoplius“ UAB „T.“ skelbė parduodanti už 24 500 Eur, tačiau vėliau pardavė už 21 999 Eurų. Be to, siekiant padengti dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės bei siekiant paslėpti UAB „Š.“ vykdytus mokėjimus, 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 23 d., D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „Š.“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, V. V. nurodymu jo pavaldus UAB „T.“ serviso vadovas E. B. pagal pirmiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „T.“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) bei suklastotus tikrus automobilių remonto užsakymo dokumentus, pagal kuriuos UAB „T.“ tariamai atliko UAB „Š.“ priklausančių automobilių remontą, o UAB „Š.“ pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus UAB „T.“ 2016 m. kovo 7 d. pervedė 17 776,81 Eur, o 2016 m. balandžio 1 d. pervedė 11 526,82 Eur, kartu apmokant ir už A. A. perduotas 4 automobilio padangas „Bridgestone“, o A. A. per du kartus pervedus už automobilį UAB „T.“ 15 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. šį automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu.
1.7. Be to, A. A. už pirmiau nurodytus atliktus neteisėtus veiksmus vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š.“ naudai, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 gegužės mėn., iš UAB „Š.“ direktoriaus J. A. gavo ne mažesnį kaip 8 944,62 Eur kyšį, t. y. J. A. nurodžius pavaldiems UAB „Š.“ darbuotojams R. B., R. B., M. P., V. A., V. R. ir L. P. atlikti A. A. reikalingus daiktų pervežimo, statybos ir remonto darbus, minėti J. A. pavaldūs darbuotojai, vykdydami J. A. nurodymus, pirmiau nurodytu laikotarpiu, A. A. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sumontavo 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Š.“ iš UAB „V.“ už 712,50 Eur įgytą židinio kapsulę, atliko kitus statybos ir remonto darbus, sunaudodami UAB „Š.“ vardu įgytas statybines medžiagas ir įrankius už 8 232,12 Eur, bei 2015 m. spalio 22 d. į šią sodybą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nugabeno A. A. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus. Tokiu būdu A. A. įgijo prekių ir gavo paslaugų už ne mažesnę nei 8 944,62 Eur sumą, kuri J. A. nurodymu buvo sumokėta UAB „Š.“ lėšomis.
1.8. Tokiu būdu, A. A. iš UAB „Š.“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š.“ komercijos direktoriaus D. S. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažesnį kaip 37 079,97 Eur kyšį.
2. A. A. taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo: t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 22 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. A., pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. lapkričio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 24 d. ir, kad sutarties šalis – rangovas UAB „Š.“ įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus pagal atskirus užsakovo A. A. užsakymus, juose šalių suderintais terminais ir sąlygomis bei pagal šios sutarties priede nurodytus remonto darbų įkainius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, ir šią sutartį A. A. kartu su J. A. pasirašė, nors tokia sutartis tarp UAB „Š.“ ir A. A. sudaryta nebuvo. Po to A. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas kaip tikrą dokumentą 2018 m. kovo 9 d. per savo gynėją advokatą J. G. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybai pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-7-00009-16 medžiagos.
3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad A. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis darbas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju (iki 2017 m. balandžio 3 d. – (duomenys neskelbtini) vedėju), nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais, bei yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo užimamos pareigos sudaro galimybę jam kliudyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims, ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas K. Betingis skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: panaikinti kaltinamojo A. A. laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigų, sudarant galimybę grįžti į darbą, dirbti ir gauti darbo uždarbį.
5.1. Skunde nurodoma, kad taip ilgai (nuo 2016 m. rugsėjo 5 d.) kaltinamajam A. A. tęsiama procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ir tokiu būdu draudimas dirbti bei užsidirbti lėšų pragyvenimui prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Anot gynėjo, šią procesinę prievartos priemonę taikyti labai ilgai – 4 metus ir 9 mėnesius yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Gynėjo vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės pratęsimas yra formalus ir nepagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis, t. y. nenurodoma, kokiais konkrečiai veiksmais A. A. trukdys nagrinėti bylą teisme. Tęsiamo laikino nušalinimo nuo pareigų terminas nėra adekvatus ir proporcingas, nes baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, kaltinamasis 2019 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, taip pat nagrinėjamoje byloje yra apklausti iš esmės visi liudytojai, tame tarpe dirbę ir dirbantys (duomenys neskelbtini). Pasak gynėjo, tokia griežta priemonė nėra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta inkriminuota nusikalstama veika ar užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė tęsiama neatsižvelgiant į tai, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „T.“, kuri nėra pavaldi A. A. pagal jo pareigas bei tai, kad ši bendrovė niekada nedalyvavo (duomenys neskelbtini) vykdomose paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursuose. Gynėjas pažymi ir tai, kad tiek už automobilio bei jo priedų pirkimą, tiek ir UAB „Š.” teiktas (sandoris nutrauktas priverstinai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo) paslaugas kaltinamasis ir jo šeimos nariai atsiskaitė bei atsiskaito ir šiuo metu.
5.2. Skunde nurodoma, kad pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant dviejų tikslų, t. y. jog būtų griečiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitų tikslų ši BPK norma nenumato.
5.3. Gynėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jau seniai pabaigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, todėl tikslas kuo greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra pasiektas. Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas jau seniai surinkti ir pateikti teismui. Kaltinamasis A. A. aktyviai, atsižvelgiant į sveikatos galimybes, dalyvauja procese ir nėra net menkiausių objektyviai pagrįstų prielaidų, jog jis nesiektų, kad kuo greičiau ir nešališkiau būtų ištirtas inkriminuojamas nusikaltimas. Byloje nėra duomenų, kad A. A. kliudytų procesui. Anot gynėjo, šiuo atveju nėra ir kito pagrindo – užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodyta, kad byloje nenustatytas šis pagrindas. Byloje ilgą laikotarpį procesiniai veiksmai iš viso nevyko, o dabartiniu metu vyksta su pertraukomis ir dėl priežasčių, nesusijusių su kaltinamojo A. A. elgesiu.
5.4. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. (duomenys neskelbtini) užimamos pareigos sudarytų jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, t. y. kad kaltinamasis, siekdamas pakreipti procesą sau palankia linkme, gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Pasak gynėjo, tokie teismo teiginiai remiasi vien prielaidomis. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog A. A. darys kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. A. praeityje neteistas.
5.5. Gynėjas teigia, kad kaltinamasis A. A. dėl jam taikomo nušalinimo nuo pareigų negalėjo ir negali dirbti pagrindinio ar / ir kito darbo (tai apriboja LR valstybės tarnybos įstatymo nuostatos) ir už tai gauti darbo užmokestį, o tokiais veiksmais pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu.
5.6. Advokato teigimu, jau 4 metus 9 mėnesius taikoma procesinė prievartos priemonė pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo įgyvendinimą ir nekaltumo prezumpciją, nes proceso tikslai gali būti pasiekti ir minėtos priemonės netaikant. Skunde nurodoma, kad A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas, o labai ilgai taikoma ši procesinė prievartos priemonė, sudaro nenormalią, nesveiką psichologinę aplinką bei komplikuoja gydymą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato K. Betingio skundas atmetamas.
7. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų yra taikomas, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
8. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pratęsė kaltinamajam taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nustatęs šios priemonės taikymo pagrindą, t. y. siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas, nes A. A. užimamos pareigos gali sudaryti jam galimybę kliudyti teisminiam procesui. Tuo tarpu, kitas BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – siekis užkirsti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas skundžiamoje nutartyje nėra nustatytas, todėl šio pagrindo taikymo pagrįstumas ir teisėtumas nevertinamas.
9. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, jog asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo L. Č., iš dalies liudytojų P. A., A. K., R. B., D. S. parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų ir apžiūrų protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės ‑ laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaltinamojo klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
10. A. A. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, o BK 225 straipsnio 3 dalyje inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri pagal kaltinamąjį aktą truko ilgą laiko tarpą ir nebuvo atsitiktinė, kaltinamasis galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad netaikant kaltinamajam laikino nušalinimo nuo pareigų ir suteikiant jam galimybę grįžti į ankstesnes pareigas, kurias eidamas A. A. galimai kyšininkavo, būtų sudaryta akivaizdi galimybė trukdyti greitesniam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui. Todėl šiuo metu kaltinamojo A. A. darbas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, kaltinamasis turėtų galimybę įtakoti ten dirbančius pavaldžius asmenis. Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad A. A. taip pat yra kaltinamas ikiteisminiam tyrimui yra pateikęs galimai netikrą dokumentą, neva su UAB „Š.“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Nors šis įkaltintas epizodas neturi tiesioginio ryšio su skunde ginčijama procesine prievartos priemone – laikinu nušalinimu nuo pareigų, tačiau rodo, kad A. A. jau galimai bandė manipuliuoti procesu. Teismas taip pat pažymi, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nereikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti teigiamai A. A. charakterizuojantys duomenys (ankščiau nebuvo teistas) bei aplinkybė, kad jis laikosi jam paskirtų įpareigojimų.
11. Šiuo atveju kaltinamajam taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo apskritai, bet nuo jo užimamų pareigų. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. A. buvo (duomenys neskelbtini) vedėjas, o nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai pareigybė buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybę (t. 27, b. 1. 2–5), nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties (kuri 2017 m. birželio 5 d. nutartimi buvo patikslinta) (t. 27, b. l. 8–10, 14) priėmimo A. A. yra taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamojo pareigybės pavadinimas buvo pakeistas, tačiau šias pareigas einančio valstybės tarnautojo vykdomos funkcijos iš esmės liko tokios pat.
12. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės ‑ laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagrįstai bei teisingai įvertinus visas bylos aplinkybes. Procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, bylos nagrinėjimas vyko pakankamai intensyviai, nors po paskelbto šalyje karantino bylos žodinio proceso tvarka nebuvo nagrinėjamos, teismo posėdžiai nevyko dėl prokuroro ir kito kaltinamojo ligos, tačiau šiuo metu bylos nagrinėjimas vėl vyksta įprasta tvarka, dedamos pastangos laikytis iki 2021 m. birželio 21 d. suplanuoto teismo posėdžių tvarkaraščio.
13. Nors kaltinamasis A. A. jau virš 4 metų yra nušalintas nuo pareigų, tačiau maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Be to, BPK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes.
14. Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo A. A. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. A., pobūdį, sunkumą ir padarymo aplinkybes, kaip ir A. A. užimtas pareigas, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ar BPK reikalavimus. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.