Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-53-338/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-12
Bylos Nr.
2A-53-338/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Rimantas Savickas (pran.)
Pareiškėjas
N. C.
Suinteresuotas asmuo
Socialinio
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismoTeisėja Birutė Jonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-53-338/2008
Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. kovo 12d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant pareiškėjai N. C., pareiškėjos atstovui Algirdui Biguzui, suinteresuoto asmens atstovei N. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-256-198/2007 pagal pareiškėjos N. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvoje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja CPK 444-447 straipsnių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio pagrindais prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinis D. C. ją, N. C., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikė. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio D. C. mirties ji kreipėsi į Socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos Pasiuntinybės Lietuvoje su prašymu skirti pensiją dėl maitintojo netekimo. Pagal Rusijos įstatymus teisę į pensiją dėl maitintojo netekimo turi nedarbingi šeimos nariai. Su sutuoktiniu D. C. iki 1984 metų pareiškėja gyveno kartu Lietuvoje, o 1984 metais sutuoktinis išvyko į Rusiją ir ten gyvendamas pastoviai siuntė jai pinigus pragyvenimui. Sutuoktinis buvo kariškis, todėl kaip atsargos majoras gaudavo didelę pensiją.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. C. buvo išlaikoma sutuoktinio D. C.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu N. C. gauti pensiją netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Įvertinęs liudytojų paaiškinimus, pareiškimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos sutuoktinis, nuo 1984m. gyvendamas atskirai, pastoviai jai teikė materialinę paramą. Iš byloje pateiktų pareiškėjos dokumentų matyti, kad N. C. pensiją per mėnesį buvo nuo 138,00 Lt iki 432,45 Lt. Kitų pajamų pareiškėja neturėjo ir neturi. Akivaizdu, jog pareiškėjai gaunamos pensijos nepakako ir nepakanka net būtiniausiems poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pastoviai palaikė ryšius su Rusijoje gyvenančiu sutuoktiniu, su dukra lankė jį Rusijoje, organizavo laidotuves. D. C., būdamas registruotoje santuokoje su N. C., vykdė sutuoktinio pareigas, kurios įtvirtintos CK. 3.27 straipsnyje.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje apeliaciniu skundu prašo 2007m. lapkričio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo panaikinti. Apeliantas skunde teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą byloje, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1993m. lapkričio 18 d. Susitarimą, kurio 2 straipsnis numato, kad Rusijos Federacijos kariškių pensininkų pensijų ir pašalpų skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus sprendžia socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje (toliau socialinio aprūpinimo skyrius). Pareiškėja N. I. C. 2005m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į socialinio aprūpinimo skyrių dėl pensijos netekus maitintojo už D.I. C., mirusio 2005m. liepos 17 d. ir gyvenusio iki mirties adresu: Markso 4, Pavlovo m. Nižegorodsko sr. Rusijos Federacija. 2006m. liepos 18 d. raštu Nr.1334 N.I. C.. buvo informuota apie tai, kad paskirti jai pensiją netekus maitintojo iš Rusijos Federacijos biudžeto nėra pagrindo ir pensija jai nebus paskirta, nes vyro mirties dienai ji nebuvo jo išlaikoma. Pagal Rusijos Federacijos 1993m. vasario 12 d. Įstatymo Nr.4468-I 65 straipsnį ginčai dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo asmenims, nurodytiems minėto įstatymo 1 straipsnyje, ir jų šeimoms, sprendžiami aukštesniosiose valdžios institucijose pensijų organų pavaldumo tvarka arba teismuose pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Be to, visi socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje ir asmenų, pastoviai gyvenančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ginčai dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo klausimų turi būti sprendžiami pagal teritorinę priklausomybę Maskvos miesto Presnensko rajono teisme. Skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, motyvuodamas savo sprendimą, neobjektyviai įvertino teismo įrodymus, nes vadovavosi pareiškėjos N.I. C. pažįstamų, gyvenančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kurie suinteresuoti pareiškėjai gauti pensiją, parodymais. Teismui nepateikta nei vieno įrodymo apie D.I. C. atvykimus į Lietuvos Respubliką bei įrodymų apie N.I. C. atvykimus pas D.I. C. į Pavlovo miestą. Teismui pateikti piniginių perlaidų kvitai priklauso ieškovės dukrai, ką patvirtino teismo posėdyje ir pati N.I. C.. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės iškeltos civilinės bylos dalykas - išlaikymo fakto nustatymas kildinamas ne iš socialinio aprūpinimo teisinių santykių, bet iš sutuoktinių N. ir D. C. asmeninių ir turtinių santykių ir pažymi, kad civilinė teisė Lietuvos Respublikoje reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius sutuoktinių santykius, tačiau, aprūpinimas pensijomis, kaip ir Rusijos Federacijoje, reguliuojamas socialinio aprūpinimo normomis ir oficiali santuoka nesuteikia absoliučios teisės į socialinį aprūpinimą.

Atsiliepimas

Pareiškėja N. C. su apeliaciniu skundu nesutinka, mano jog skundas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog visi socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikos teritorijoje ir asmenų, pastoviai gyvenančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ginčai dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo klausimų turi būti sprendžiami pagal teritorinę priklausomybę Maskvos miesto Presnensko rajono teisme, kadangi ši civilinė byla yra dėl juridinio fakto nustatymo, o ne ginčas su suinteresuotu asmeniu dėl pensijos skyrimo ir išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog išlaikymo fakto nustatymas yra kildinamas ne iš socialinio aprūpinimo teisinių santykių, bet iš asmeninių ir turtinių santykių. CPK 789 str. 3 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiškėjos, LR pilietės, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstai nagrinėjamas jos gyvenamosios vietos teisme. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad nustatant šį juridinę reikšmę turintį faktą turėtų būti vadovaujamasi Rusijos Federacijos įstatymais. Tačiau pareiškėja mano, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas teisėtai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus, kadangi tokia taisyklė numatyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 2 d. 1 sk. 27 str. 3 d. Minėta teisės norma nurodo, jog jei vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančios šalies pilietis, o kitas - kitos, ir vienas iš jų gyvena vienos, o kitas kitos susitariančios šalies teritorijoje, jų asmeninius ir turtinius teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančios šalies, kurios teritorijoje buvo jų paskutinė bendra gyvenamoji vieta. Pareiškėja nurodo, kad jos su sutuoktiniu D. C. paskutinė bendra gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, Ramygalos g. 50-9, Panevėžyje. Taigi, vadovaujantis minėta sutartimi ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, jog teismas tinkamai taikė įstatymus. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai abejoja liudytojų, kurie yra pareiškėjos pažįstami bei giminaičiai, parodymų objektyvumu. Akivaizdu, kad tik artimieji gali žinoti apie jos šeimos santykius, tad natūralu, jog jie liudijo šioje byloje ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad sutuoktinis D. C. nuolat siuntė pareiškėjai pinigus, kuris buvo pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, kadangi iš gaunamos pensijos pragyventi nebuvo įmanoma. Visi rašytiniai įrodymai - dokumentai apie gaunamas pajamas, pinigų perlaidų kvitai, kelionių bilietai, vizos ir kt. - taip pat neabejotinai patvirtina, jog pagrindinis ir nuolatinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis buvo sutuoktinio teikiamas išlaikymas, todėl jam mirus pareiškėjai skirtina pensija dėl maitintojo netekimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1d. 2p.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad visi socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje ir asmenų, pastoviai gyvenančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ginčai dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo klausimų turi būti sprendžiami pagal teritorinę priklausomybę Maskvos miesto Presnensko rajono teisme nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas, kadangi šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl pensijos skyrimo ar išmokėjimo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pareiškėja buvo išlaikoma sutuoktinio D. C.. CPK 789 str. 3 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiškėjos, LR pilietės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstai nagrinėjo jos gyvenamosios vietos teismas vadovaudamasis LR CPK 443 str. 10d. ir 444 str. 2d. 2p.

Tačiau, teisėjų kolegija, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja iki D. C. mirties 2005m. liepos 18d. buvo jo išlaikoma. Pareiškėjos pateikti įrodymai – pinigų persiuntimo kvitai, kelionės dokumentai, nėra pakankami įrodymai tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjai buvo teikiama materialinė parama nuolat ir ta parama buvo nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad apklaustų liudytojų parodymų, kelionės dokumentų ir pašto pranešimų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Tačiau kelionės dokumentai patys savaime neįrodo materialinio išlaikymo fakto, kaip ir pašto pranešimai, kurių pateikta teismui 19 vienetų nuo 1984 metų iki 2005m. vidurio. Dauguma pašto pranešimų apie pinigines siuntas adresuoti pareiškėjos dukrai, o ne pareiškėjai. Tik vienas pranešimas siųstas pareiškėjos vardu ir jos gyvenamosios vietos adresu. Gerų santykių palaikymas, lankymasis pas sutuoktinį jo gyvenamojoje vietoje taip pat nepatvirtina išlaikymo fakto. Buvusio sutuoktinio asmeninių daiktų išsaugojimas gali būti reikšmingas sprendžiant kitus klausimus, tačiau nėra reikšmingas sprendžiant pareiškėjos išlaikymo fakto klausimą. Kaip jau minėta, išlaikymo teikimo fakto nustatymui būtina konstatuoti, kad teikiamas materialinis išlaikymas yra nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kadangi pirmos instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo N. C. pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1d. 2p.,

n usprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. N. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvoje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Teisėjai: Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasRimantas Savickas