Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Skaistei Budinavičiūtei, Ramunei Gudaitei, Monikai Petrošiutei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaišiadorių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)teistas:

1) 2009 m. birželio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 10 MGL (1300 litų) bauda;

2) 2009 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 5 MGL (650 litų) bauda;

3) 2011 m. birželio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė - 10 MGL (1300 litų) bauda;

4) 2012 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėn. pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

5) 2012 m. spalio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė - 5 MGL (650 litų) dydžio bauda;

6) 2017 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 15 MGL (564,9 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (376,6 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą galutinę bausmę įskaityta A. A. laikiname sulaikyme išbūtas ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis – 6 MGL, tai yra 225,96 Eur dydžio bauda,

7) 2018 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 1 (vieni) metai laisvės atėmimo, taikytas BK 64¹ str. ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant įpareigojimus. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2017 m. spalio 26 d. apie 00.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai išlaužė antro aukšto laiptinėje esančias duris, išdaužė stiklą, nutraukė laidus, taip pat daužė, apspardė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas apgadindamas, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, jis 2017 m. spalio 31 d. apie 19.50 val. laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priėjęs prie nukentėjusiojo R. K., tyčia ne mažiau 2 kartų kumščiu trenkė į galvos sritį (kairėje pusėje prie ausies) ir ne mažiau 2 kartų į kairį šoną, padarydamas R. K. kairės ausies sumušimą, pasireiškusi odos nubrozdinimu ties kaire ausim, muštinėmis žaizdomis kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės ausies būgnelyje, t. y. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytoja J. A. parodė, kad kaltinamasis A. A. yra jos vyras. Žino, kad byla vyksta, nes kaimynai parašė skundą ant jos vyro, neva jis pažeidė viešąją tvarką, smurtavo. Nukentėjusiuosius pažįsta 8-9 metai. 2017 m. spalio 26 d. ji po vaiko gimimo gulėjo Klinikose. Ji pasigedo neatvykstančio pas ją vyro, pasiskambinusi į policiją sužinojo, kad jis yra sulaikytas, sakė, kad buvo konfliktas su kaimynais. Visą kitą vėliau sužinojo iš vyro, jis papasakojo, kad jis tą vakarą buvo su drauge, buvo išgėręs alaus. Jie vakare nešė šiukšles, benešdami šiukšles parūkė. Jis kieme pamatė, kad užgeso šviesa namo laiptinėje. Jam kilo įtarimas, jis ėmė artintis prie laiptinės. Toje vietoje, kur K. statydavo savo mašiną, stovėjo kito asmens mašina. Vyras pamatė, kad kažkas niokoja tą mašiną - braižo. Anksčiau buvo ir jų mašinos apibraižytos, nes ten nuolatos vyksta kovos dėl mašinų pastatymo. A. A. suriko tam vyriškiui. Tas vyras, kuris stovėjo prie mašinos, supratęs, jog jį pastebėjo, spruko į laiptinę. Jos vyras nusivijo R. K. iš paskos, norėjo pasikalbėti, kas ten įvyko. R. K. ir jie gyvena 2 aukšte. R. K. užsirakino bute, o jos vyras norėjo pasikalbėti. Jie nedarė buto durų, iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad policija vadovaujasi tuo, kas pirmas juos iškviečia, todėl jos vyras buvo sulaikytas. Jis nebuvo sužalotas. 2017 m. spalio 31 d. jie grįžo iš draugės. Vyras buvo išgėręs alaus, ji buvo blaivi. Buvo vėlus vakaras, reikėjo migdyti vieno mėnesio vaiką. Vaikas buvo su ja lopšyje. Laiptinėje prie buto durų ji pasigedo raktų, juos buvo palikusi mašinoje. Pasiėmusi iš mašinos raktus įžengė į laiptinę ir išgirdo D. K. riksmą. Užbėgo į antrą aukštą pasižiūrėti, kas vyksta. Paskui ją nubėgo kaimynai I.. Užlipusi į antrą aukštą pamatė savo vyrą, stovinčius R. K. ir D. K.. D. K. skambino telefonu 112, ji diktavo atvykti į (duomenys neskelbtini). Jos vyras buvo ramus, neagresyvus. Jis nuėjo su kartu su ja namo. Atėjusi kasimynė pradėjo jai priekaištauti, kad ji kaimynus sukiršino. R. K., pamatęs ją lipant į antrą aukštą, nustebo ir sakė: „žmogau, ką tu darai“. R. K. atrodė išsigandęs ir nustebęs, kad ji namuose, nes po gimdymo ji visą mėnesį gulėjo klinikose. K. buvo išsigandę, mano, kad tai buvo vaidyba. Su K. santykiai konfliktiški, jie priekabiauja prie jos, tai tęsiasi nuo 2014 m. Yra išvadinę ją necenzūriniais žodžiais. Jai užlipus laiptais jos vyras ir nukentėjusysis stovėjo tiesiai prieš laiptus, tai yra stovėjo pačioje laiptinėje. Durys į jų „laiptinėlę- koridorių“ buvo plačiai atidarytos. Nepastebėjo, ar K. durys buvo praviros. Ji atkreipė dėmesį, kad abudu jie buvo be striukių. Jokių muštynių ar kraujo pėdsakų ji nematė. Policininkai atvyko per 10 minučių, jie atėjo į namus, liepė vyrui keltis iš lovos ir važiuoti kartu. Jis apsimovė batus ir ramiai išėjo su jais, o po poros valandų grįžo namo. Negirdėjo, kad kaltinamasis sakytų nukentėjusiajam, jog mažai gavo, kad dar reikia jam duoti. Kaltinamasis yra mylintis, rūpestingas, mylintis vaikus tėvas ir vyras. 2017 m. gruodžio mėn. ji kreipėsi į policiją dėl sutuoktinio smurto, bet ten buvo iškilęs vidinis šeimos konfliktas, pradėtas ikiteisminis, nors ji kaltinamojo ir nebuvo sumušta.

Liudytoja R. I. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra kaimynai. 2017 m. spalio 31 d. vakare apie 20 val. išgirdo skambutį į duris. Atidarius duris D. K. prašė pagalbos, nes muša jos vyrą, nurodė, kad muša antro aukšto kaimynas A. A.. Ji pasikvietė savo vyrą ir kartu išėjo į laiptinę. Pirmas pro duris išėjo jos vyras, ji jam iš paskos. Paskui pro duris įėjo J. A.. Ji rankose turėjo vaiko lopšį, nematė, ar ten vaikas buvo. Tik išėjus į laiptinę išgirdo D. K. klyksmą. I. paklausė kaltinamojo „Ką darai?“. Matė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto stovėjo nuleidęs rankas, o R. K. buvo prie savo durų, užsiėmęs už ausies. Ant jo rankos ir ausies matėsi kraujas. D. K. drebėjo ir puolė skambinti policijai. Įvykio vietoje matė kažkokį laidą, mėtėsi kažkokios detalės. J. A. išsivedė savo vyrą į butą, jis sutiko eiti su ja namo. Laiptinėje laukdami greitosios, jie klausė K., kas čia įvyko. Sakė, kad kaimynas A. A. sulaužė duris ir smurtavo prieš jos vyrą. Liudytoja kritiškai vertina kaltinamąjį, nes jis agresyvus, yra ir jai grasinęs, ėjo link jos mojuodamas metaline lazda, jos automobiliui padangas nuleidęs, nes jos automobilio vietoje norėjo pasistatyti savo. Kol nebuvo A., name buvo ramu. Su K. jie seni kaimynai, kartu vaikus užaugino. Jų santykiai kaimyniški, K. nėra agresyvūs.

Liudytojas R. I. parodė, kad vakare būnant namie pasigirdo stiprūs skambučiai į duris. Žmona atidarė duris, išgirdo, kad kaimynė šaukia „gelbėkite, padėkite“. Jis užlipo į antrą aukštą. R. K. ir A. A. stovėjo uždusę, muštynių jis nematė. A. A. buvo į sieną atsirėmęs, o R. K. atsirėmęs prie savo durų. Jis A. A. pasakė: „Ką tu darai žmogau?“. Jis atsakė, kad nieko. Matė, kad R. K. iš kairės ausies kraujas bėgo. Tada D. K. pasiėmusi telefoną iškvietė policijos pareigūnus. Tada grįžo kaimynė J. A. ir pasakė A. A., kad eitų namo. R. K. pasakojo, kad jie su žmona ruošėsi kažkur išeiti. Išėjo pro duris ir pamatė, kad kaimynas A. A. guli ar tupi už durų. Tada D. K. nuėjo į apačią, o A. A. išėjo ir puolė mušti R. K.. Matė, kad mėtėsi ausinės dalys. Atrodo, kad R. K. ausyje ausinės jau nebuvo. R. K. minėjo, kad A. A. jam trenkė į ausį. A. A. sužalojimų nematė. Matė, kaip atvažiavo policija. Negirdėjo, jog A. A. ką nors sakytų, vedamas į pareigūnų automobilį. Atvykę policininkai pasiteiravo nukentėjusiųjų, kas čia įvyko. Jiems pasakius, pareigūnai paklausė, kur gyvena tas užpuolikas ir nuėjo į A. A. butą. Jis tada išėjo į lauką.

Liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirba patrulių rinktinėje. Kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius žino iš įvykio (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 31 d. dirbo kartu su patruliu K. K.. Jie atvyko pagal iškvietimą, kur vyko incidentas tarp neblaivaus kaltinamojo ir kaimyno, kurį jis sužalojo. Juos pasitiko nukentėjusysis R. K. su žmona. Jis skundėsi, kad skauda galvą, sakė, kad jam trenkė A. A.. Nukentėjusysis buvo išvežtas į KMUK. Kaltinamasis A. A. dėl girtumo namuose elgėsi neadekvačiai. A. A. kaimynų atžvilgiu buvo blogai nusiteikęs, sakė gali ir daugiau padaryti, jeigu reikės. Mano, kad tokiais žodžiais A. A. patvirtino, kad sumušė kaimyną. Vežant tarnybiniu automobiliu A. A. nieko neaiškino, tik sakė, kad viskas vyksta senai, bet detalių nepateikė. Pas nukentėjusįjį matė nubrozdinimas galvos srityje, dešinėje pusėje. Jam svaigo galva, buvo išbalęs, todėl kvietė medikus. Konfliktas vyko laiptinėje antrame aukšte. Kaltinamasis kalbėjo pakeltu tonu, bet nebuvo pareigūnų atžvilgiu agresyvus. Tačiau įvykio vietoje jis aštriai replikavo, sakė: „aš galiu ir daugiau“. Nukentėjusysis pasakė, kad koridoriuje pamatė gulintį A. A., pasižiūrėjo į jį. A. A. atsikėlė, puolė ir pastūmė jį. Nukentėjusioji D. K. buvo šalia ir viską tą patį tvirtino. Liudytoja tvirtina jos ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus.

Liudytoja E. J. parodė, kad kaltinamasis A. A. yra jos draugas, pažįstami apie 3 metus, anksčiau kartu dirbo jo įmonėje. Jis užsiėmė individualių baldų gamyba, o ji dirbo sekretore. 2017 m. spalio 25 d. vakare jie susitiko apie 21 val. ir apie 22 val. atvažiavo pas jį į butą (duomenys neskelbtini). Pas jį bute buvo pirmą kartą. Jam reikėjo pagalbos sutvarkyti virtuvę ir pakabinti lentyną. Nežino, kur tuo metu buvo jo žmona. A. A. turėjo ką tik gimusį 2 mėnesių vaiką. Jie turėjo pakabinti lentynas, bet kalbėjosi, gėrė likerį. Po to reikėjo išnešti šiukšles, o A. A. norėjo parūkyti, nes jo žmona neleidžia rūkyti namuose. Išnešus šiukšles prie konteinerio išgirdo šaižų garsą, kaip rakto braukimą per kažkokį metalinį paviršių. Ji išsigando, nes žinojo, kad su A. A. norėjo anksčiau susidoroti. A. A. pasakė, čia gali visko būti, nes ten, kur gyvena yra ,,barakas“. Ji ėjo paskui A. A. link laiptinės. Ji lipo laiptais, o A. A. buvo prie bendrabučio koridoriaus. A. A. liepė jai būti atsargiai ir eiti už jo. Lipant laiptais prie durų priėjęs A. A. prašė kažko išsiaiškinti, prašė, kad įsileistų, o ji nubėgo į butą, kur jie prieš tai buvo. Ji užsidarė koridoriaus duris ir pasislėpė. Po kurio laiko A. A. grįžo, pakalbėjo su juo. Ji nuėjo džiauti skalbinių. Tada atėjo pareigūnai. Jie A. A. išsivedė. Atvykus policijai pamatė laiptinėje stiklo šukes.

Liudytojas M. J. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2017 m. spalio 26 d. įvykio (duomenys neskelbtini)neatsimena, asmenys, esantys teismo posėdžių salėje, nematyti, jų neatsimena. Pažįsta R. N., kartu su juo dirbo, jis dabar dirba Klaipėdoje. Įvykio aplinkybių neprisimena. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu perskaitė liudytojo M. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 30), kuriuose liudytojas M. J. parodė, kad 2017 m. spalio 26 d. dirbo kartu su vyr. patruliu R. N.. Apie 00.57 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas daužosi į duris, klibina rankeną. Atvykus į įvykio vietą ir lipant laiptais buvo girdimas laiptinėje triukšmas, daužymas. Užlipus į antrą aukštą, pastebėjo koridoriuje išdaužtą durų stiklą, šukes ant grindų, už kurių prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį, apsvaigusį nuo alkoholio bei sunkiai besiorientuojantį aplinkoje, kaip vėliau paaiškėjo A. A.. Pamatęs juos A. A. kažką bandė sakyti, mosavo rankomis. Jis paėmė A. A. už rankų ir pastatė jį prie sienos, o tuo metu kolega R. N. bendravo su pranešėja D. K.. D. K. sakė, kad tai ne pirmas kartas, ji rašys pareiškimą. taip pat pastebėjo, kad buto durys apspardytos ir vietomis išpurvintos. D. K. taip pat sakė, kad A. A. spardė, daužė jos buto duris, grasino susidorojimu. Kadangi A. A. darėsi agresyvus, jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir uždarytas į laikiną sulaikymo patalpą. Apie minėtą įvykį informavo nusikalstamų veikų registravimo skyrių ir A. A. pristatė į budėtojų dalį. Kol A. A. vežė, jis visą kelią daužė automobilio duris, kažką nelabai rišliai šnekėjo. (2 t., b. l. 50–53).

Iš 2017 m. spalio 31 d. R. K. pareiškimo matyti, kad jis, apklaustas apie įvykį parodė, kad 2017 m. spalio 31 d. apie 19.50 val. išėjus į laiptinę (duomenys neskelbtini), Kaune, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, prie jo priėjęs kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto - A. A., kuris nieko nepaaiškinęs, ne mažiau 2 kartų trenkė rankos kumščiu jam į galvą (kairėje pusėje prie ausies) ir nemažiau dviejų kartų į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. A. iš pažiūros buvo neblaivus, po įvykio sutuoktinė iškvietė greitąją pagalbą. Su kaimynu nuolat vyksta konfliktai (1 t., b. l. 4–7).

Iš 2017 m. lapkričio 2 d. specialisto išvados Nr. G3202/2017 (02) matyti, kad R. K. nustatytas kairės ausies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ties kaire ausim, muštinėmis žaizdomis kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės ausies būgnelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar briauna ir atspindi vieną ar daugiau trauminių poveikių į kairės ausies sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 18).

2017 m. lapkričio 24 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2017 m. spalio 31 d. 19.51 val. jų informacinėje sistemoje yra užfiksuotas D. K. pranešimas dėl kūno sužalojimo bei pateikė garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 66). Apžiūros protokolu ir teismo posėdžio metu buvo perklausytas ir ikiteisminio tyrimo metu aprašytas garso įrašas (1 t., b. l. 67-–70).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2017 m. spalio 31 d., 20.56 val., A. A. nustatytas 1,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 71).

2017 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta akistata tarp įtariamojo A. A. ir nukentėjusiojo R. K., visi liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 96–99).

2017 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta akistata tarp įtariamojo A. A. ir liudytojos D. K., visi liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 101–103).

Iš 2017 m. spalio 26 d. D. K. pareiškimo matyti, kad 2017 m. spalio 26 d., apie 00.40 val. miegant namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išgirdo stiklo dūžius. Priėjus prie buto durų akutės pastebėjo kaimyną A. A., gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaune. Kaimynas keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, susidoroti. Grasinimo metu spardė buto duris, klibino durų rankeną. Įvykio metu A. A. išdaužė durų, vedančių į bendrą (duomenys neskelbtini)buto koridorių stiklus, išlaužė pačias duris bei apgadino jų buto durų rankeną, taip pat išplėšė durų skambutį ir nutraukė prie durų laiptinėje esančius laidus (2 t., b. l. 4–5).

2017 m. spalio 26 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 6–15).

2017 m. lapkričio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. K. pateikė vaizdo įrašą (2 t., b. l. 25–26).

2017 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas D. K. pateiktas vaizdo įrašas (2 t., b. l. 27–28). Vaizdo įrašas filmuojamas pro durų akutę. Girdisi, kaip moteris sako: „eik“. Matosi žmogaus siluetas, stovintis prie durų, girdimi pašaliniai garsai, keiksmai, durų klibinimas, daužymas. Moters ranka laiko durų rankeną. Po to moteris, rankoje laikydama telefoną, prieina prie durų, žiūri pro akutę ir sako: „eik nuo durų“ ir toliau stebi pro akutę.

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), Kaune, akivaizdžiai neblaivus A. A. buvo agresyvus pareigūnų atžvilgiu, mosavo rankomis, keikė juos necenzūriniais žodžiais. Pranešėjos vyras R. K. nurodė, kad A. A. beldė į jų duris, o jų neatidarius, išlaužė, išdaužė durų stiklus bei išmušė durų staktą. Žalą įvertino daugiau nei 20 eurų. A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK PVS (2 t., b. l. 54).

2017 m. lapkričio 24d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. 00.43 ir 00.49 val. jų informacinėje sistemoje yra užfiksuoti D. K. pranešimai dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei pateikė garso įrašo kopiją (2 t., b. l. 63).

Apžiūros protokolu buvo perklausytas ir aprašytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji kvietė pagalbą, nes prieš juos smurtauja kaltinamasis (2 t., b. l. 64–67).

2018 m. sausio 2 d. gautas AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl 96,31 eurų žalos atlyginimo (2 t., b. l. 70).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2017 m. spalio 26 d., 1.27 val., A. A. nustatytas 1,86 promilės girtumas (2 t., b. l. 89).

2018 m. balandžio 27 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. 00.43 ir 00.49 val. jų informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pareiškėjos pranešimai dėl konflikto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei pateikė garso įrašo kopiją (3 t., b. l. 69, 78, 79).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas – laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime nurodyta, kad A. A. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. 2017 m. spalio 26 d. apie 00.40 val., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai išlaužė antro aukšto laiptinėje esančias duris, išdaužė stiklą, nutraukė laidus, taip pat daužė, apspardė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas apgadindamas, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. A. neigė pažeidęs viešąją tvarką, nurodė, kad jis su drauge E. J. išnešė šiukšles, sustojo parūkyti ir išgirdo keistą garsą. Paskui pamatė iš automobilių aikštelės į laiptinė bėgantį kaimyną R. K., kurio prie durų laukė D. K.. Jis įbėgo į butą ir užsirakino. A. A. nurodė, kad jis beldė į jų duris, norėdamas pasikalbėti apie tai, ką jis padarė automobiliui. Duris daužė 1-2 minutes, skambučio nelaužė, durų rankenos, laidų nesugadino. Belaukiant atvažiavo policija ir jį išsivežė. Necenzūrinių žodžių jis nevartojo, negrasino užmušti, susidoroti, išprievartauti.

Šiuos parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Liudytoja E. J. parodė, kad ji su A. A. išnešė šiukšles, rūkė ir išgirdo garsą lyg rakto braukimą per kažkokį metalinį paviršių. Ji išsigando. Ėjo paskui A. A., kuris sustojo prie kažkieno buto ir beldėsi. Ji tuo metu nubėgo į butą, kuriame prieš tai buvo kartu su A. A.. Vėliau atvykus policijai ją užsipuolė nukentėjusieji, sužalojo ranką.

Šie parodymai teismo vertinami kaip liudytojos siekimą padėti A. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nukentėjusieji D. K. ir R. K. parodė, kad naktį, būnant namuose išgirdo garsų beldimą. Pro durų akutę matė, kad beldžiasi kaimynas A. A.. Jo keliamas triukšmas buvo labai stiprus, jis smarkiai trankė duris, sugadino durų skambutį, ištraukė laidus, išdaužė stiklą. Visa tai jie užfiksavo telefonu. Be to, keliamas triukšmas, daužymas girdisi bendrosios pagalbos centro pateiktame garso įraše. Nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės.

Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę liudytojai policijos pareigūnai rado neblaivų kaltinamąjį A. A., kuris kažką kalbėjo, mosavo rankomis, elgėsi agresyviai. Tarnybiniame automobilyje jis daužė automobilio duris, nerišliai kalbėjo.

Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, triukšmaudamas laiptinėje sutrikdė namo gyventojų rimtį. Akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdytas normalus žmonių poilsis, t. y. visuomenės rimtis. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad A. A. 2017 m. spalio 31 d. apie 19.50 val. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. A. savo kaltę neigia, nurodė, kad grįžęs iš svečių ir sutiko kaimynus, kurie norėjo išsiaiškinti dėl automobilio statymo. R. K. jį stumtelėjo, apsidairė ir įsistvėrė į atlapus. Jis atstūmė R. K. atgal ir tada jie susistumdė. Atsistumdamas galėjo R. K. pataikyti į veidą, į krūtinę. Kadangi R. K. buvo su ausine, laisvų rankų įranga, galėjo ją užkabinti su laikrodžiu. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesmurtavo, tik gynėsi, dėl automobilio nesiaiškino. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusieji R. K. ir D. K. parodė, kad jiems išeinat iš namų pamatė laiptinėje besikeliantį kaimyną A. A., kuris priėjo prie R. K. ir sudavė jam smūgius ranka į galvą. D. K. nubėgo kviesti kaimynų pagalbos, o paskui paskambino policijai. D. K. nurodytos įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše.

Liudytojai kaimynai R. I. ir R. I. muštynių nematė, bet matė kraujuotą R. K. ausį ir ranką. R. I. matė laiptinėje kažkokius laidus ir išmėtytas detales.

Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai K. K. ir A. Č. parodė, kad pranešėja D. K. nurodė, kad kaimynas du kartus trenkė jos vyrui į galvą. Matė, kad R. K. iš ausies bėga kraujas, jam svaigo galva, todėl jis buvo išvežtas į KMUK. Taip pat policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis A. A. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, sakė, kad „mažai gavai, dar tuoj gaus“. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. vartojo smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu.

Netikėti šiais liudytojų parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes jokių duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nėra, be to, jų parodymais neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Tai, kad nukentėjusiajam R. K. 2017 m. spalio 31 d. įvykio metu padaryti sužalojimai, patvirtina 2017 m. lapkričio 2 d. specialisto išvada Nr. G3202/2017 (02), iš kurios matyti, kad R. K. nustatytas kairės ausies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ties kaire ausim, muštinėmis žaizdomis kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės ausies būgnelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar briauna ir atspindi vieną ar daugiau trauminių poveikių į kairės ausies sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 18).

Liudytoja J. A., kaltinamojo A. A. sutuoktinė, nurodė, kad įvykio nematė. Jai iš lauko atėjus į laiptinę išgirdo D. K. riksmą. Užbėgus į antrą aukštą pamatė kaimynus K. ir savo vyrą. Jokių muštynių nebuvo, tačiau K. atrodė išsigandę, ką ji laiko vaidyba. Nurodė, kad su kaimynais K. jau daug metų nesutaria, konfliktuoja. Tokius liudytojos parodymus teismas vertina kaip siekimą padėti A. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad liudytojos J. A. parodymai apie 2017 m. spalio 31 d. įvykį ir parodymai, kuriais ji išskirtinai teigiamai charakterizuoja sutuoktinį kaltinamąjį A. A., kad ir ikiteisminis tyrimas pradėtas jos atžvilgiu be teisinio pagrindo, vertinami kritiškai, nes kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendžio, jos parodymai nuosprendyje apie savo sutuoktinį A. A. yra priešingi.

Kaltinamasis kaltas nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje padarymu, todėl baustinas.

A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant A. A. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas aštuntą kartą (1 t., b. l. 124–136). Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš žmoną, yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina su priimamu nuosprendžiu skirtina bausme; atsižvelgtina, kad A. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 137–145), dirba, užsiima individualia veikla (1 t., b. l. 121, 122), turi du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 116). Respublikiniame psichikos sveikatos centre lankėsi 2013 m. spalio 21 d. dėl bendro sveikatos patikrinimo ir ištyrimo (1 t., b. l. 115), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 113), pagal 2017 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadą A. A. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 111).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo bausmės rūšį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, bei paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 68 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 96,31 eurų civilinį ieškinį (2 t., b. l. 70). Šį ieškinį sudaro draudėjai - nukentėjusiajai D. K. išmokėta 96,31 eurų suma dėl butui padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 79, 80). Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Teismas daro išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.100 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiųjų K. butas. Kadangi butas buvo draustas pastatų draudimu, nukentėjusiajai patirtai turtinei žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką – 96,31 eurų. Kadangi dėl padarytos žalos kaltas A. A., todėl ši suma priteistina iš jo draudimo bendrovei.

Nukentėjusioji D. K. pareiškė 750 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 19–21). Nukentėjusysis R. K. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 172-174)

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, patyrė skausmą, emocinius išgyvenimu, ieškinys šioje dalyje mažintinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veikos sunkių padarinių nesukėlė bei į kaltinamojo turtinę padėtį.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nukentėjusiosios D. K. ieškinyje (3 t., b.l. 19-21) ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad dėl A. A. ir teismo posėdžio metu keliamo triukšmo, turto sugadinimo, agresyvaus kaimyno elgesio, necenzūrinių žodžių ir grasinimų susidoroti ji patyrė neturtinę žalą, laikytinos pagrįstomis, tačiau jos nurodyta 750 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 300 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. K. ieškinyje (1 t., b.l. 172-174) ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad dėl A. A. agresyvaus kaimyno elgesio, grasinimų susidoroti, prieš jį pavartoto fizinio smurto, patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė neturtinę žalą, laikytinos pagrįstomis, tačiau jo nurodyta 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat į padarytos neturtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 400 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 26 d. 1.15 val. iki 2017 m. spalio 27 d. 9.55 val. (2 t., b. l. 90, 91), tai yra dvi paras, todėl šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais A. A. paskirti įpareigojimus:

- dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. A. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 26 d. 1.15 val. iki 2017 m. spalio 27 d. 9.55 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 96,31 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies iš kaltinamojo A. A., nukentėjusiajai D. K. priteisti 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies iš kaltinamojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. K. priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.