Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-125-1048/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e1-125-1048/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48978-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-125-1048/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48978-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 11 kartų, paskutinį kartą – Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2020 m. spalio 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

2020-12-10, apie 20 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), S. R. bute, išgertuvių metu be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajai L. S. ne mažiau trijų kartų rankomis į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-12-10 vakare, tikslaus laiko neatsimena, draugas „L.“, kurio nei vardo nei pavardės nežino, pakvietė eiti pas S. R., kurį pažinojo iš vaikystės. Nuėjus pas S. R. adresu Respublikos g. 23, buto numerio neatsimena, trečia laiptinė, trečias aukštas, bute buvo L. S., jos sugyventinis, kurių nepažinojo. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė labai daug alkoholio, visi buvo stipriai apgirtę, kai tarp jo ir L. S. sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, po ko L. S. pirma puolė ant jo iš nugaros, nagais kabino į akis, daužė jį, elgėsi kaip išprotėjusi. L. S. sukėlė jam fizinį skausmą, kai nagais griebė jam į akis, tačiau jis pareiškimo nerašys. Tuomet jis atsisukęs stūmė ją į šoną, tačiau ji jo neklausė ir toliau puolė ant jo. Jis tuomet delnais sudavė per veidą, kad apsiramintų. Kiek smūgių sudavė, jis neatsimena. Po suduotų smūgių L. S. iš karto apsiramino, pradėjo verkti ir gąsdinti, jog iškvies policijos pareigūnus. Visą vakarą L. S. jį provokavo, vadino „gaidžiu“, elgėsi keistai. O po konflikto L. S. pasakė, kad ji to ir laukė, kad jis taip pasielgs. Ką ji turėjo omenyje, jis nesuprato. Kiek iš aplinkinių girdėjo, jog L. S. – konfliktinis žmogus. Konfliktas tuo ir baigėsi, visi išėjo į namus. Dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 120–121).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. parodė, kad laikosi duotų parodymų pirmos apklausos meta, jų nekeičia ir papildomai pasakyti nieko neturi. Alkoholis neturėjo jokios įtakos tokiam jo poelgiui, nes ir būdamas blaivus taip būtų pasielgęs, nes L. S. jį labai sunervino. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Daugiau paaiškinti nieko neturi (b. l. 131).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais kitais duomenimis.

L. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2020-12-10 apie 10 val. nuėjo į Respublikos gatvės (duomenys neskelbtini) namą, nuo parduotuvės „Grūstė“ trečia laiptinė, trečias aukštas, tiesiai durys pas pažįstamą S., pavardės nežino, jo pravardė yra „B.“. Ten bute be jo buvo ir jos draugė D. Z. bei Saulius, pravarde „L.“. Pas Z. ėjo dėl to, kad norėjo išsiaiškinti, kur dingo jos telefonas. Būnat pas S., pravarde „B.“, atėjo ir jos sugyventinis S. G., gim. (duomenys neskelbtini), tada visi penki vartojo alkoholį. Tą pačią dieną, vakare, tikslaus laiko nepamena, dar buvo lauke šviesu ir po pietų, kai į S., pravarde „L.“, telefoną kažkas paskambino ir netrukus į butą atėjo dar du, jai nepažįstami asmenys, kaip vėliau sužinojo, moteris, vardu G., bei vyriškis, aukštas, stambaus sudėjimo, tamsių plaukų. Kiek žino, tas vyriškis neseniai yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Su atėjusias asmenimis toliau vartojo alkoholį. Nepažįstamas vyriškis kambaryje sėdėjo priešais ją ant virtuvinio kampo, o ji sėdėjo ant sofos. Nepažįstamas vyriškis į ją ir jos sugyventinį visą laiką žiūrėjo piktai. Tai pamačiusi to vyriškio paklausė: „ko taip piktai šnairuoji į mane“. Tada tas nepažįstamas vyriškis atsistojo, staigiai prišoko prie jos, kol ji sėdėjo, sudavė jai apie keturis smūgius į veidą, kairę ir dešinę pusę bei sukėlė jai fizinį skausmą. Tai pamatęs jos sugyventinis bandė atitraukti tą nepažįstamą vyriškį nuo jos ir užstoti. Po suduotų smūgių jai pradėjo svaigti galva ir ji su sugyventiniu išėjo lauk. Kiek pamena, bute, kai ją mušė, Z. nebebuvo, o S., pravarde „B.“, miegojo. Parėjusi namo dar jautė skausmą veido srityje, paskambino į policiją. Sekančią dieną po kaire akimi, kairiu smakru ir ties dešine lūpa atsirado kraujosruvos, bei didelė kraujosruva atsirado ant dešinės rankos. Tas nepažįstamas asmuo, kuris ją sumušė, yra V. J. (b. l. 29–30).

Papildomos liudytojo apklausos metu L. S. parodė, kad pagalbos telefonu apie įvykį, kurio metu jai buvo suduoti smūgiai, pranešė tą pačią dieną, grįžusi į namus. Kadangi ji buvo girtesnė, nenorėjo tą dieną kviesti pagalbos, tačiau telefonu paskambino jos sugyventinis S. G.. Įvykio dieną ji buvo stipriai apgirtusi, todėl visų aplinkybių neatsimena. Taip pat neatsimena, ar tarp jos sugyventinio S. G. ir V. J. buvo koks nors konfliktas. Dėl girtumo neatsimena, ar ji puolė ant V. J.. Neatmeta galimybės, jog galėjo ir pulti ant V. J., bet tik dėl to, kad padėtų sugyventiniui, norėdama jį užstoti. V. J. ji nepažįsta ir jo nėra mačiusi. Su V. J. bendravo pirmą kartą. Ji su sugyventiniu į butą atėjo dieną, o V. J. atėjo ženkliai vėliau. Jie jau buvo stipriai apgirtę. Ar V. J. atėjo blaivus, ji nežino, nesuprato. Alkoholį vartojo kambaryje. V. J. smūgius jai sudavė rankomis, tačiau neatsimena, plaštaka ar kumščiais. Po pirmų dviejų smūgių pajuto, jog stipriai apsvaigo galva, jautėsi trumpam netekusi atminties. Jai buvo suduota ne mažiau 4 smūgių į veidą. Skaudėjo kaktos srityje, kairė akis ištino, po akimi matėsi kraujosruva, dešinėje pusėje po apatine lūpa matėsi kraujosruva, taip pat skaudėjo, kairėje pusėje skaudėjo apatinis žandikaulis ir matėsi kraujosruva. Po suduotų smūgių jai skaudėjo visas veidas, o skausmas dar stipresnis buvo kitą dieną, kuomet išsiblaivė, teko gerti vaistus nuo skausmo. Į medikus nesikreipė. Kraujosruva ir patinimas po kaire akimi matosi iki šiol. Po suduotų smūgių ji kartu su sugyventiniu netrukus išėjo iš buto laukan. Civilinio ieškinio dėl patirto fizinio skausmo baudžiamojoje byloje neteiks. Prašo kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Sutinka, jog byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 44–45).

2020-12-16 nutarimu L. S. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 33).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020-12-10, 20 val. 26 min. L. S. nustatytas 2,33 promilės girtumas (b. l. 17).

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. S. yra jo draugė. 2020-12-10 apie 10 val. paskambino L. S. ir paprašė jo ateiti į svečius pas jos draugės draugą, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, pasakė tik adresą (duomenys neskelbtini) namas, trečia laiptinė, trečias aukštas, tiesiai durys. Bute buvo D. Z., buto savininkas vardu S., L. S. ir dar vienas vyriškis, vardu S.. Jie prieš tai gėrė alkoholį. Visi buvo neblaivūs, todėl paprašė jo nueiti dar parnešti degtinės. Jis prisijungė prie jų kompanijos ir kartu su jais gėrė alkoholį. Po kurio laiko į svečius atėjo vyriškis, kurio jis nepažino. Jis yra ne vietinis, todėl nieko iš Naujosios Akmenės nepažįsta. Nei vardo, nei pavardės nežino, jį vadino pravarde „A.“. Vyriškis atėjo į svečius greičiausiai pakviestas arba buto savininko, arba kito S. kvietimu. Ar vyriškis buvo blaivus, jis negali pasakyti, nesuprato, tačiau ir jis kartu su jais vartojo alkoholį. Tik atėjęs į butą vyriškis elgėsi „naglai“, kaip savo namuose. Buto savininkas, pamatęs tokį vyriškio elgesį, nuėjo miegoti. Vyriškis iš virtuvės atsinešė kampą. Vyriškis pradėjo prie visų kabinėtis, sakyti, kad jis grįžęs iš įkalinimo vietos. Visiems bute buvusiems asmenims nepatiko jo kompanija. Tarp jo sugyventinės L. S. ir vyriškio įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu matė, kaip kumščiu jis sudavė L. S. vieną smūgį į veidą. Tai pamatęs jis stojo L. S. ginti. Vyriškis sudavė ir jam smūgius, po ko jis nuvirto ant grindų. Vyriškis pradėjo jį spardyti. Jo suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau jis pareiškimą rašyti atsisako. Tuo pat metu jo sugyventinė puolė ant vyriškio gelbėti jį. Jis gulėjo ant grindų užsidengęs rankomis galvą ir nematė, kas vyko. Po to pastebėjo, kad L. S. išėjo pro duris į koridorių. Jis taip pat pastebėjęs, kad vyriškis nusisuko, šoko bėgti pro duris. Vyriškis aukštas, stambaus kūno sudėjimo, elgėsi gan agresyviai. Matė, kaip vyriškis, spirdamas kojomis pasičiupo kampe stovėjusį pagalį, tačiau juo nesudavė. Išėjęs iš buto L. S. veide pastebėjo ištinusią kairę akį, o vėliau ant veido pasimatė ir daugiau sužalojimų ties lūpa, žandikauliu. Konflikto metu jis buvo šiek tek apgirtęs, tačiau visas aplinkybes puikiai atsimena (b. l. 63–64).

Iš 2020-12-22 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–53).

Iš 2020-12-16 asmens apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad apžiūrėta nukentėjusioji L. S. ir užfiksuoti jos veide matomi sužalojimai: kraujosruva po kairiąja akimi, kairės pusės apatinio žandikaulio srityje kraujosruva ir prie dešinės lūpos kraujosruva (b. l. 55–59).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie duomenys yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog 2020-12-10, apie 20 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), S. R. bute, išgertuvių metu V. J. be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajai L. S. ne mažiau trijų kartų rankomis į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. V. J. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2020-12-28 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė skirti mažesnę bausmę.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. V. J. teistas 11 kartų už įvairius nusikaltimus, daugiausiai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir nužudymą, beveik už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2017-06-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, 2020-10-21 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Taigi, V. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. 2019-2020 metais V. J. administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtos nuobaudos galioja. Šios aplinkybės V. J. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis nesistengia išvengti konfliktinių situacijų, o joms iškilus naudoja fizinį smurtą. Tai rodo aiškų kaltinamojo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Kaltinamasis niekur nedirba, nuo 2020-10-26 registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – areštą, jo terminą nustačius maksimalų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. J. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2020-12-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas pradėjus vykdyti bausmę pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 124–125).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Nukentėjusioji 2020-12-28 pranešimu informuota apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 140).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

2020 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti V. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (nagrinėjamu atveju į Šiaulių tardymo izoliatorių) atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti V. J., kad nuteistasis:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Diržienė