Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), ir Marytės Mitkuvienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-26-194/2008 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui AB „Mažeikių nafta“ dėl neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtai atleidžiant iš darbo, priteisimo. Jis nurodė, jog atsakovo darbovietėje AB „ Mažeikių nafta“ pradėjo dirbti pagal darbo sutartį nuo 2000 m. gegužės 11 d. ir dirbo iki 2006 m. balandžio 7 d. 2006 m. balandžio 7 d. AB „Mažeikių nafta“ personalo direktoriaus įsakymu Nr. 58/K buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiukščiai pažeidžia darbo pareigas arba sukonkretinus – už darbdavio lėšų pasisavinimą ir atsisakymą jas grąžinti). Ieškovas jokių darbdavio lėšų nepasisavino, nes dėl darbdavio sąskaitybos klaidų jam buvo permokėtos darbo užmokesčio lėšos, kurios jam buvo pervestos į sąskaitą kaip darbo užmokestis, ir šių pervestų lėšų jis neslėpė, permoką pats išaiškino, tik neturėjo galimybių permoką grąžinti iš karto. Kadangi ieškovas ginčijo tokį darbdavio atleidimo iš darbo pagrindą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jo atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu ir jam priteistos iš darbdavio lėšos už priverstinės pravaikštos laiką, nekompensuoja jo patirto streso, teisme sugaišto laiko įrodinėjant neteisėtą atleidimą, reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Iš dalies jam yra priteista atlyginti turtinė žala. Ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo išskirti į atskirą bylą. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo arba dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulę neturtinę žalą, kurią vertina 150 000 Lt ir prašo ją priteisti iš atsakovo. Ieškovo teigimu, atleidus jį iš darbo jis staiga neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio - uždarbio. Ieškovas dirbo atsakovo darbovietėje krovos terminalo vadovu. Buvo skatinamas už gerus darbo rezultatus, gavo pakankamai normalų ir reguliariai mokamą atlyginimą, iš kurio galėjo užtikrinti savo šeimai normalų pragyvenimą, o atleidus iš darbo – staiga to neteko. Atleidus tokiu darbdavio nurodytu pagrindu - kaip atlikus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, negali susirasti kito darbo, todėl negali užtikrinti savo šešių asmenų šeimai net minimalaus pragyvenimo ir yra priverstas išgyventi iš žmonos ir vaikams mokamų valstybės pašalpų. Atleidimo momentu šeimoje buvo trys nepilnamečiai vaikai ir žmona laukėsi ketvirto vaiko, o jam gimus, negali dirbti, nes prižiūri gimusį ketvirtą mažylį. Dėl šio neteisėto atleidimo iš darbo nukentėjo jo, kaip šeimos maitintojo ir rūpestingo tėvo reputacija šeimos ir visų artimųjų akyse. Dėl staiga netekto pragyvenimo šaltinio, buvo priverstas parduoti nupirktą dviejų kambarių butą. Šis butas buvo nupirktas dirbant atsakovo darbovietėje su banko paskola, greta jų turimo dviejų kambarių buto, ir norima abu butus sujungus, šešių asmenų šeimai turėti erdvų ir normalų keturių kambarių butą, kuris būtinas keturių vaikų normalioms buities sąlygoms užtikrinti. Šį vieną butą teko parduoti, kad grąžinti skolas už komunalines paslaugas, kurios susidarė netekus darbo ir grąžinti bankams skolinius įsipareigojimus. Skubant, butas buvo parduotas per pigiai, nes bankai teisinėmis priemonėmis skubino grąžinti kreditus, o be to, augo palūkanos, delspinigiai ir teismo išlaidos. Turėdamas galimybę dirbti ir užsidirbti bei vykdyti visus įsipareigojimus bankams - Snoro lizingui, Hansa lizingui, AB SEB Vilniaus bankui ieškovas nebūtų praradęs buto, t.y. nebūtų praradęs nekilnojamo turto. Dabar jo šešių asmenų šeima, kurioje auga 2007 m. spalio mėnesį gimęs kūdikis, priversta glaustis dviejų kambarių bute, kuris yra pradėtas remontuoti ir nėra lėšų jį užbaigti. Tai rodo, kad jo atleidimas iš darbo sukėlė didžiules neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir visai jo šeimai - nedirbančiai žmonai, ir keturiems vaikams. Be to, dėl teismo sprendimu priteistos permokos, dėl iš dalies likusių neįvykdytų įsipareigojimų bankams, areštuotos visos jo ir žmonos sąskaitos AB banke Hansabankas, AB SEB Vilniaus banke ir AB banke Snoras. Žmona negali debetu apmokėti būtiniausių komunalinių mokesčių ir būtinų išmokų už vaikų mokymosi ir už kitas paslaugas vaikų interesams. Būdama motinystės atostogose, žmona turi grynais pinigais atsiimti pašte valstybės išmokas, ir grynais apmokėti būtinus mokesčius su papildomomis išlaidomis už pašto paslaugas. Šeimoje augantiems keturiems vaikams ieškovas negali užtikrinti net minimalaus pragyvenimo. Visi trys vaikai gyvena viename kambaryje. Du jų lanko mokyklą ir priversti pamokas ruošti kartu, trukdant pusantrų metukų sesutei. Dukra G. turi vystymosi sutrikimų ir nuolat turi lankytis pas specialistus ir tam reikia lėšų, kurių tėvas negali užtikrinti. Dėl atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo sutriko ieškovo atsiskaitymai su bankais, jis tapo nepatikimu klientu. Bankai atsisakė jam suteikti net minimalias paskolas ir kitas paslaugas, ką patvirtina pridėtos pažymos byloje. Bankai nutraukė vienašališkai su juo mokėjimo kortelių sutartis, todėl dabar skaičiuojami delspinigiai, palūkanos. Per UAB Hansa lizingą buvo pasiėmęs savo šeimai būtiną automobilį KIA CARNIVAL banko lizingu, tačiau, atleidus iš darbo ir nebegalint vykdyti reguliarių mokėjimų banko lizingui, automobilį teko grąžinti ir buvo prarastos iki tol sumokėtos šeimos lėšos, t.y. išmokėta 65 946,31 Lt., suma ir dar išreikalautas vekselis 4074,88 Lt sumai, nustatyti vekselyje nurodytų sumų grąžinimo terminai. Visi šie finansiniai įsipareigojimai – slėgė, neigiamai veikė jo ir žmonos sveikatą, veikė sąmonę gniuždančiu efektu. Ieškovui neturint pajamų, vienintelis turtas, į kurį gali būti nukreiptas skolų išieškojimas, areštuotas likęs šeimos dviejų kambarių butas. Ieškovo šeimai yra iškilusi grėsmė likti be jokio gyvenamo ploto. Be to, ieškovas nurodė, kad faktas apie jo atleidimą iš darbo buvo paviešintas spaudoje, nurodyta per spaudą, kad bylinėjamasi. Tai be abejonės pakenkė ieškovo įvaizdžiui visuomenėje, formavo ne itin gerą opiniją apie asmenį bei darbuotoją. Dėl atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo pašlijo ieškovo sveikata. Teko gydytis dėl nervinio pervargimo, kuris atsirado jau po atleidimo iš darbo ir yra patvirtintas medikų pažymomis bei įrašais jo ambulatorinėje ligonio kortelėje.

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovui 40 000 Lt ir 300 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tokio pobūdžio pažeidimas yra vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai, nepatikimai ir turi apsunkintas arba visai blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į laisvas darbo vietas. Turint omeny, kad toks atleidimo pagrindas buvo nurodytas ieškovo darbo sutartyje ir tai įvyko nedideliame Mažeikių mieste, ieškovo patikimumas, jo reputacijai darbo rinkoje vien dėl darbdavio tokio nurodyto atleidimo pagrindo buvo esminiai pakenkta. Tai jau rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodomų netekčių, paradimų ir atsakovo parinkto atleidimo pagrindo bei realiai atlikto atleidimo. Teismo teigimu, darbdavys, taikydamas nurodytą atleidimo pagrindą, turi užtikrinti pakankamą kiekį duomenų, užtikrinančių, kad toks atleidimas bus teisėtas ir pagrįstas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą pabrėžė, jog tai yra toks tiesioginių darbuotojo darbo pareigų nevykdymas, kai darbuotojas pažeidžia įstatymus tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus, jam atliekant darbo funkcijas. Sudvigubintos lėšos į ieškovo sąskaitą buvo pervestos darbdavio kaip ieškovui priskaitytas darbo užmokestis, ne dėl to, kad ieškovas pats pateikė kokius nors neteisingus duomenis darbdaviui, tai yra, be jokios ieškovo kaltės, o dėl paties darbdavio sąskaityboje įvykusių neapdairių klaidų. Tai rodo, jog įvykusi permoka atsirado dėl paties darbdavio techninių klaidų. Toks faktas negali būti traktuojamas kaip šiukštus darbuotojo darbo pareigų nevykdymas, todėl bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas atleido ieškovą iš darbo neteisėtai, nes tai padaryta be teisėto pagrindo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami ir yra prejudiciniai jei jie nustatyti tarp tų pačių bylos šalių. Teismas laikė, jog pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neteisėti darbdavio veiksmai iš naujo neįrodinėtini ir yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nurodė, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Neteisėto atleidimo atveju neturinė žala yra atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis, kaip turtinės žalos kompensavimas, grąžinimas į ankstesnį darbą, darbuotojui nėra teisingai atlyginama. Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys pareikštas siekiant kompensacijos už prarastą darbą ir dėl šio darbo praradimo kilusiomis netektimis, praradimais, dvasiniais išgyvenimais tėvo, keturių vaikų maitintojo dvasiniu skausmu neišgalint patenkinti elementarių savo vaikų poreikių, dvasiniais išgyvenimais, kai esi priverstas skubiai vykdyti finansinius įsipareigojimus bankams, kai esi priverstas realizuoti šeimos turtą skubant ir ne visada sau naudingomis sąlygomis, kai tenka verstis ir uždirbti pinigus šeimos maitinimui iš atsitiktinių darbų, vertimų, dirbti iki po dešimt ir daugiau valandų iki išnaktų, kai atsiranda sveikatos sutrikimai - nemiga, organizmo pervargimas dėl streso, kas yra konstatuota medikų pažymomis. Šias netektis bei praradimus byloje įrodo rašytiniai įrodymai. Teismas atmetė, kaip nepagrįstą, atsakovo aiškinimą, jog šiuo ieškinio reikalavimu ieškovas siekia praturtėjimo. Pateikti duomenys rodo, jog ieškovas, netekęs darbo atsakovo darbovietėje, visaip stengiasi išgyventi. Jo šeima neteko buto, neteko automobilio, liko nedarbinga žmona ir keturi mažamečiai vaikai, kuriems vos užtenka lėšų maistui ir elementariems poreikiams. Teismas taip pat nurodė, kad dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų bankams, atsakovas tiesiogiai nėra atsakingas, tačiau, dėl atsakovo atlikto atleidimo iš darbo, kurio ieškovas neplanavo, nenumatė, jam staiga iškilo finansiniai sunkumai, šeimos turto praradimai, dvasiniai išgyvenimai dėl savo turto praradimo, jo reputacijos pablogėjimas. Sunkiai vykdydamas įsipareigojimus bankams, jis tapo nepatikimu klientu bankams būtent atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkos išdavoje. Dėl to, ieškovo praradimai, netektys, turto skubaus realizavimo vykdymas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Priverstinis, neplanuotas automobilio grąžinimo būtinumas banko lizingui, buto skubotas pardavimas, materialinių išteklių šeimos maitinimui praradimas yra kilę dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir šie ieškovo dvasiniai išgyvenimai, praradimai yra žala ieškovui. Kitokiu keliu bei kitu būdu kompensuoti ieškovo bei jo keturių nepilnamečių vaikų netektis bei dvasinius išgyvenimus, sveikatos praradimus, atsakovas gera valia ieškovui ir jo šeimai nepasiūlė. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių, teismas padarė išvadą, jog yra nustatytos ir įrodytos visos sąlygos neturtinės atsakovo atsakomybės atsiradimui konstatuoti. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į paminėtas neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo pasekmes, bei į tai, kad ieškovas pats neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl įvykusio atleidimo, o pats siekė išsiaiškinti pervedamo darbo užmokesčio faktines aplinkybes ir nieko nuo darbdavio neslėpė, darbdavio atsakomybė už darbuotojui atsiradusią neturtinę žalą, konstatuotina esant didesne, nei įprastinėje situacijoje priteisia teismai analogiškose bylose. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-276-368-2007, nustatyta, jog atsakovas darbo užmokesčio permoką tendencingai panaudojo kaip priemonę ieškovą atleisti iš darbo ir tokie atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo jausmą šeimos išlaikymo galimybių praradimo prasme, priverstinius turto praradimus, sveikatos sutrikimus, kas ir konstatuotina kaip neturtinė žala. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be anksčiau išvardintų aplinkybių, atsižvelgė ir į protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir laikė, jog protingas bus šioje situacijoje kilusios neturtinės žalos kompensavimas 40 000 Lt dydžiu.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 40 000 lt neturtinės žalos ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kadangi ieškovo darbo sutartyje buvo nurodytas atleidimo pagrindas - šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir tai įvyko nedideliame Mažeikių mieste, ieškovo patikimumas, jo reputacija darbo rinkoje vien dėl darbdavio tokio nurodyto atleidimo pagrindo buvo esminiai pakenkta. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovo darbo sutartį su nurodytu ieškovo atleidimo pagrindu tretiesiems asmenims ar kitu būdu būtų atskleidęs ieškovo atleidimo pagrindą tretiesiems asmenims, byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo patikimumas ir reputacija darbo rinkoje būtų pablogėjusi lyginant su ieškovo patikimumu ir reputacija darbo rinkoje iki ieškovo atleidimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas po atleidimo iš AB „Mažeikių nafta" būtų kreipęsis į kitą darbdavį ir, kad šis būtų atsisakęs ieškovą priimti į darbą dėl jo atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“ pagrindo.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo ieškinys pareikštas siekiant kompensacijos už prarastą darbą ir dėl šio darbo praradimo kilusiomis netektimis, praradimais, dvasiniais išgyvenimais, kai esi priverstas skubiai vykdyti finansinius įsipareigojimus bankams, kai esi priverstas realizuoti šeimos turtą skubant ir ne visada sau naudingomis sąlygomis, kai tenka verstis ir uždirbti pinigus šeimos maitinimui iš atsitiktinių darbų, vertimų, dirbti iki po dešimt ir daugiau valandų iki išnaktų, kai atsiranda sveikatos sutrikimai - nemiga, organizmo pervargimas dėl streso, kas yra konstatuota medikų pažymomis. Ieškovas nesiekia grįžti į darbą, nes nereiškė reikalavimo grąžinti jį į darbą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tinkamai vykdė visus įsipareigojimus bankams iki atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėto atleidimo ieškovas patyrė sveikatos praradimus: nemigą, organizmo pervargimą dėl streso. Iš teismui pateiktų įrodymų (ambulatorinė ieškovo kortelė) matyti, kad ieškovas pirmą kartą į šeimos gydytoją su nusiskundimais dėl sveikatos, nurodytais pirmosios teismo sprendime, kreipėsi 2006 m. lapkričio 29 d., t.y. daugiau kaip po 7 mėnesių po ieškovo atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“. Anksčiau įvykusių vizitų pas šeimos gydytoją metu (2006-04-28, 2006-05-02, 2006-05-12, 2006-11-14, 2006-11-15, 2006-11-22, 2006-11-27) ieškovas nesiskundė neigiamu atleidimo iš darbo AB „Mažeikių nafta“ poveikiu jo sveikatai, atvirkščiai 2006 m. lapkričio 22 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d. ambulatorinėje knygelėje padarytuose šeimos gydytojo įrašuose nurodyta, kad ieškovo savijauta yra gera. Ieškovas dėl jam iškilusių psichologinių problemų į šios srities specialistą - psichiatrą kreipėsi tik 2007 m. lapkričio 26 d. ir 2007m. gruodžio 7 d., t.y. daugiau kaip po 19 mėnesių po ieškovo atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“. Pastarieji ieškovo vizitai pas psichiatrą įvyko tada, kai susijusioje civilinėje byloje, kurioje pagal ieškovo ieškinį buvo nagrinėjamas ieškovo atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“ teisėtumo klausimas, jau buvo įsiteisėjęs teigiamas ieškovui teismo sprendimas.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kriterijus, turinčius reikšmės nustatant žalos dydį, bei nepagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje neturtinė žala yra didesnė nei priteisia teismai analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas neįvertino paties ieškovo veiksmų/ neveikimo įtakos jo ir jo šeimos tiek finansinei, tiek ir psichologinei būklei. Ieškovas po jo atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“ nesikreipdamas į kitus darbdavius, į darbo biržą nebuvo pakankamai rūpestingas dėl savo ir savo šeimos ateities ir nuolatinių pajamų užtikrinimo. Be to, ieškovo padėtį neabejotinai apsunkino tai, kad ieškovas buvo sudaręs itin daug sutarčių su bankais ir lizingo bendrovėmis dėl jo pirkinių finansavimo. Iš šių sutarčių kylantys įsipareigojimai pareikalavo daug lėšų, ko pasėkoje ieškovui tapo sunkiau tenkinti jo ir jo šeimos kasdienius poreikius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas buvo atleistas neteisėtai, o ginčas vyksta tik dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo.

Remiantis teismų praktika, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovą atleido dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovo atleidimo teisėtumo klausimą nagrinėję Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas ieškovą atleido neteisėtai ir priteisė jam turtinę žalą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumą, neteisėti darbdavio veiksmai iš naujo neįrodinėtini ir yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškovas kaip neturtinę žalą vertina tai, kad atleidus ieškovą iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo jis neteko galimybės susirasti naują darbą. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus – nemigą, organizmo pervargimą dėl streso. Kolegija sutinka, kad tokie darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.

Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t.y. atsakovas privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje įrodytos visos neturtinės atsakovo atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos.

Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį darbo santykiuose, yra reikšmingos šiuos santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo beveik 6 metus (nuo 2000 m. gegužės 11 d. iki 2006 m. balandžio 7 d.). Atsakovo finansinė padėtis yra gera, todėl atsižvelgiant į šiuos kriterijus neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo mažinti.

Tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir kitas reikšmingas darbo santykius ir žalos padarymą apibūdinančias aplinkybes.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties matyti, kad ieškovas buvo atleistas už tai, kad dėl darbdavio kaltės sudvigubintos lėšos 24 mėnesius buvo pervedamos į ieškovo sąskaitą kaip ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis. Tarp darbdavio ir ieškovo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas darbo užmokesčio dydis, tačiau ieškovas, gaudamas du metus dvigubai didesnį atlyginimą, nepasidomėjo pas darbdavį kodėl mokamas toks didelis atlyginimas ir naudojosi šiomis lėšomis. Kolegijos nuomone, tokių ieškovo veiksmų negalima laikyti atitinkančiais rūpestingo, atidaus kitų asmenų teisėms ir interesams bei sąžiningo asmens elgesio standartus. Tai galėjo turėti tiesioginės įtakos darbdavio veiksmų motyvacijai, vertinant tokį ieškovo elgesį kaip darbo drausmės pažeidimą, todėl į tai taip pat atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į ieškovo elgesį po atleidimo, t.y. kad ieškovas, atsisakydamas siūlymo grįžti į darbą, nebuvo pakankamai rūpestingas dėl savo ateities ir nuolatinių darbo pajamų užtikrinimo.

Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (LR CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.), turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Teisėjų kolegija, sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 40000 Lt neturtinės žalos, priteisė daugiau žalos nei priteisiama analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., byla Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).

Remdamasi aukščiau išdėstytu, ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo ilgą laiką, atsakovas yra finansiškai pajėgus ir į tai, jog santykiuose su darbdaviu ieškovas pats nebuvo rūpestingas, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteista 40000 Lt neturtinė žala yra per didelė ir mažintina iki 10000 Lt.

Ieškovas kaip neturtinę žalą vertina ir finansines netektis atsiradusias nenaudingomis sąlygomis pardavus šeimos turtą ir dėl darbo netekimo laiku nesumokėtus finansinius įsipareigojimus bankams. Kolegijos nuomone, tai yra turtinė žala, kurios atlyginimo klausimo teismas šioje byloje nenagrinėja. Tai yra kitas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, kuriuo jis jau pasinaudojo. Ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, turtinės žalos nenaudingai pardavus šeimos turtą ir laiku negrąžinus banko kreditų buvo išnagrinėti Šiaulių apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir nuostolių atlyginimo, kurį iš dalies patenkinus, jam buvo priteista 70838,25 Lt užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 948,54 Lt nuostolių atlyginimo.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies trečiuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Iš atsakovo AB ,,Mažeikių nafta“ ieškovui L.B. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 10000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.