Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-491-900/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
1-491-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24503-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-491-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24503-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; (S) 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 30 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2017 m. gegužės 20 d. apie 1⁰⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį savo artimam giminaičiui – dukrai O. R., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) D. R. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (b. l. 53-56), kuriame nurodyta, kad gyvena su dukra O. R. adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį pas juos atsikraustė O. R. draugas V. K.. Butas priklauso jam (D. R.) ir jo buvusiai sutuoktinei. Santykiai su dukra geri, ankščiau prieš ją nesmurtavo.

2017 m. gegužės 19 d. vakare su O. R. ir V. K. išgėrė alaus. Po to išėjo pas kaimyną. Apie 21⁰⁰ val. grįžo į namus. Namuose su O. R. ir V. K. vėl išgėrė alaus. Kiek pamena, nuėjo miegoti, bet pabudo, nes O. R. ir V. K. garsiai kalbėjosi. Atėjo į virtuvę. Ten tarp jo ir dukters kilo konfliktas dėl buto. Neprisimena, kas, ką sakė, nes buvo girtas ir ką tik pabudęs. Jam nepatiko, kad dukra atsikalbinėja, todėl priėjo ir tyčia trenkė kumščiu į veidą. Nežino, kur tiksliai pataikė. V. K. pripuolė prie jo ir nustūmė ant lovos. Išgirdo, kad dukra kviečia pagalbą, todėl apsirengė ir laukė, kol atvyks policija. Atvyko pareigūnai ir išvežė jį iš namų. Gailisi. Atsiprašys dukters.

Nukentėjusiosios O. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 25-26), kuriame teigiama, kad su tėvu D. R. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Butas priklauso mamai. Maždaug prieš mėnesį į šį butą persikraustė jos sugyventinis V. K.. Su tėvu sutaria normaliai, kai tėvas blaivus. Jis geria nedažnai. Išgėręs tėvas tampa priekabus, konfliktiškas. Anksčiau konfliktavo su tėvu, buvo apsistumdymų, tačiau tėvas fizinio skausmo jai nesukeldavo.

2017 m. gegužės 19 d. su tėvu buvo namuose, nekonfliktavo. V. K. apie 18⁰⁰ val. grįžo iš darbo. Trise išgėrė truputį alaus. Apie 20⁰⁰ val. tėvas nuėjo pas kaimyną. Apie 21⁰⁰ val. jis grįžo, buvo labiau apsvaigęs. Trise vėl gėrė alų. Apie 1⁰⁰ val. su tėvu kalbėjo apie butą. Tėvas sakė, kad butas priklauso tik jam. Ji sakė tėvui, kad butas priklauso mamai ir jai. Šaukė vienas ant kito. Ji sėdėjo virtuvėje, kai tėvas priėjo ir tyčia vieną kartą trenkė kumščiu į veidą. Pataikė į kairį skruostą. Skruostas paraudo, skaudėjo. V. K. patraukė tėvą nuo jos. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tėvas tai girdėjo, apsirengė ir laukė, kol atvyks pareigūnai.

Liudytojo V. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 34-35), kuriame parašyta, kad O. R. pažįsta apie penkis mėnesius. Maždaug prieš mėnesį persikraustė gyventi pas ją adresu (duomenys neskelbtini). O. R. gyvena su tėvu D. R.. Su sugyventinės tėvu sutaria gerai.

2017 m. gegužės 19 d. apie 18⁰⁰ val. grįžo namo. Su O. R. ir D. R. išgėrė alaus. D. R. apie 20⁰⁰ val. kažkur išėjo, apie 21⁰⁰ val. grįžo gerokai girtas. Trise vėl sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Po vidurnakčio O. R. pradėjo konfliktuoti su savo tėvu dėl buto, ginčijosi, kas, kam priklauso. Nesikišo į jų konfliktą, tik buvo šalia. Per konfliktą D. R. priėjo prie sėdinčios O. R. ir be priežasties trenkė jai kumščiu į veido sritį. Jis (V. K.) puolė tarp jų ir atitraukė tėvą nuo dukters. O. R. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė D. R.. Matė, kad O. R. kairės pusės skruostas patino, paraudo.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. Mankevičiūtės 2017 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-9), kuriame teigiama, kad ant O. R. veido matosi sužalojimas – paraudęs žandas. O. R. 2017 m. gegužės 20 d. 1⁴⁴ val. nustatė vidutinį – 2,49 promilių – girtumo laipsnį, D. R. 2017 m. gegužės 20 d. apie 1⁴⁵ val. nustatė vidutinį – 1,97 promilių – girtumo laipsnį.

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės 2017 m. gegužės 20 d. išrašu (b. l. 14-17), kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 20 d. 1²⁵ val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino O. R.. Ji pranešė, kad tėvas D. R. kumščiu trenkė jai į veidą, GMP nereikia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, tęsti registraciją darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. R. skirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, tęsti registraciją darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į atliktą bausmę įskaityti laiką, išbūtą esant laikinai sulaikytam, ir laikyti, kad D. R. atliko dvi laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 84-86).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios tėvas, išsituokęs, vidutinio amžiaus (43 m.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyrius 2017 m. sausio 17 d. nutraukė darbo paiešką D. R. be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 68, 71, 73-74). Nuo 2011 m. 8 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 75-80). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, už tai, kad, būdamas neblaivus, du kartus sudavė kumščiu į veido sritį sutuoktinei A. R.; bausmę atliko. Teistas užsienyje (Švedijoje): 2015 m. spalio 5 d. už vagystę; 2015 m. gruodžio 17 d. už muitų teisės aktų pažeidimus (b. l. 60-62, 64-67). D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant veiką, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu per 6 mėnesius neatlygintai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, likusį bausmės laiką dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų) (BK 48 str. 6 d. 3, 5 p. ir 7 d.). Laisvės apribojimo bausmės dydis parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis – 9 mėnesiai (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. gegužės 20 d. 1³³ val. iki 2017 m. gegužės 20 d. 13³⁷ val. (b. l. 43, 46). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu per 6 (šešis) mėnesius neatlygintai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, likusį bausmės laiką dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant D. R. bausmės atlikimo metu per 6 (šešis) mėnesius neatlygintai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, likusį bausmės laiką dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį D. R. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Išaiškinti D. R., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė