- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-1320-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29322-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Asvela“
- Ieškovas
- UAB „RUMEKS-NNZ“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Asvela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „RUMEKS-NNZ“ ieškinį atsakovui UAB „Asvela“ dėl teisės atidalinti pastatą be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „RUMEKS-NNZ“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo teisę padalinti pastatą, esantį Liepkalnio g. 97, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-5022-2034, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, be atsakovo UAB „Asvela“ sutikimo pagal A. G. parengtą patalpų padalinimo schemą. Ieškinyje nurodė, kad 2015-08-04 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl sutikimo formuojant du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir pridėjo padalijimo schemą. Ieškovas prašė atsakovo iki 2015-08-14 pasirašyti ir uždėti antspaudą ant pastato padalijimo schemos bei atsiųsti ieškovui, o nesutikimo atveju - pateikti motyvuotus argumentus. Prašymas atsakovui buvo įteiktas 2015-08-06, be to, papildomai 2015-08-06 išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakovas sutikimo pastato padalijimo procedūrai nedavė ir nepateikė jokių nesutikimo motyvų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Asvela“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja dėl turto padalinimo, tačiau nesutinka su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė žodžiu išreiškęs sutikimą dėl turto padalijimo bei paprašęs daugiau laiko įvertinti visiems su pareikštu prašymu susijusiems dokumentams, gauti specialistų atsakymus apie tai, ar atlikti matavimai yra teisingi ir atitinka realią situaciją. Pasak atsakovo, ieškovas piktnaudžiavo savo procesine teise pateikti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovo UAB „RUMEKS-NNZ“ teisę padalinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, be atsakovo UAB „Asvela“ sutikimo pagal A. G. 2015 m. parengtą patalpų padalinimo schemą; priteisė ieškovui iš atsakovo 644 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. G. 2015 m. parengta patalpų padalinimo schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, į tai, kad prašomi suformuoti atskiri daiktai atitinka idealiąsias bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir tai atitinka patalpų planinę struktūrą, į tai, kad atsakovas su ieškovo reikalavimu sutiko, ieškovo prašymą pripažinti ieškovo teisę padalinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, be atsakovo sutikimo pagal A. G. 2015 m. parengtą patalpų padalinimo schemą, tenkintino (CK 4.80 str.). Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur žyminį mokestį, 544,50 Eur už ieškinio parengimą, 363 Eur už atstovavimą byloje, o atsakovas - 250 Eur išlaidas už atsiliepimo byloje parengimą. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovui sutikimui pateikti buvo suteiktas sąlyginai trumpas laikas (t.y. 7 d.), atsakovas žodžiu buvo kreipęsis į ieškovą, tačiau ieškovas 2015-08-25 kreipėsi į teismą, nesiekdamas išnaudoti galimybių susitarti šalims ne ginčo tvarka; į tai, jog byla nėra sudėtinga, ieškovas ieškinyje plačiai nedetalizavo ginčo faktinių aplinkybių, ieškovo prašomos priteisti 363 Eur išlaidos už atstovavimą byloje nedetalizuotos, teismo posėdžiai truko 52 min., į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.19 p. numatytą dydį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 31 Eur žyminį mokestį, 544 Eur už ieškinio parengimą bei 71 Eur už atstovavimą byloje, iš viso 644 Eur; kitos ieškovo reikalavimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Asvela“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai ir šią ieškinio dalį atmesti. Netenkinus šio prašymo, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstyti lygiomis dalimis, ieškovo naudai priteisiant 197 Eur. Nurodė, jog ieškovas netinkamai bendradarbiavo su atsakovu bei turėdamas aiškų žodinį atsakovo sutikimą dėl turto padalijimo bei žinodamas, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra išspręsti žemės padalijimo klausimai, susiję su prašomu pastatų padalijimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovo manymu, ieškinys pateiktas piktnaudžiaujant teise pateikti ieškinį. Atkreipė dėmesį, jog pagal CPK 93 str. 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Mano, jog atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad jam bus suteikti pakankami ir ne per trumpi terminai įvertinti situaciją, aptartį ją su teisininkais, valstybės institucijomis atsakingomis už žemės ir pastatų padalijimą bei kitus esminius klausimus, ir toks atsakovo veikimas laikytinas atsakingu ir protingu. Ieškovas nesiekė išnaudoti ikiteisminių galimybių išspręsti ginčą ir nustatęs labai trumpus terminus atsakovui, nedelsdamas kreipėsi į teismą. Kadangi toks ieškovo veikimas sąlygojo teisminį ginčą bei visas šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti nepriteistos arba paskirstytos pagal proporciją – 50 proc./50 proc.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „RUMEKS-NNZ“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nenustačius, jog asmuo nesąžiningai ir nepagrįstai pateikė ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, jis negali būti pripažintas piktnaudžiavusiu procesinėmis teisėmis. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesiekdamas išnaudoti galimybių šalims susitarti ne ginčo tvarka, ir kad atsakovo sutikimui pateikti buvo suteiktas sąlyginai trumpas laikas. Nurodė, jog iki ieškovo 2015-08-04 rašytinio prašymo dėl sutikimo pateikimo, atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl patalpų padalinimo bei patalpų padalinimo schema. Atsakovui nebendradarbiaujant su ieškovu ir piktybiškai vengiant duoti sutikimą patalpų padalinimui, ieškovas 2015-08-04 pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovą. Kadangi atsakovas buvo susipažinęs su patalpų padalinimo schema, jam buvo duotas papildomas 8 dienų terminas sutikimui padalinti patalpas arba motyvuotiems nesutikimo motyvams pateikti. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jis ieškovui buvo davęs žodinį sutikimą padalinti patalpas. Ieškovo nuomone, atsakovas, siekdamas ieškovui daryti spaudimą dėl žemės sklypo padalijimo išimtinai atsakovui naudingomis sąlygomis, sąmoningai blokavo ir pastatų padalinimo klausimo išsprendimą. Pažymi, kad visų pirma turi būti išspręstas patalpų padalinimo klausimas ir tik jį išsprendus, gali būti sprendžiamas žemės sklypo padalinimo klausimas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo cituojamose bylose teismai aiškiai pasisakė, kad bylą laimėjusi šalis turi teisę į jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisė gali buti suvaržyta tik tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t.y. pareiškus nepagrįstą ieškinį. Pasak ieškovo, bylos faktinės aplinkybės, sprendimo motyvai bei atsakovo ieškinio pripažinimas įrodo, kad ieškovas pareiškė pagrįstą ieškinį ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąžiningai gynė savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kvestionuojama tik pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad šalys yra atskirų patalpų, esančių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai. 2015-08-04 ieškovas UAB „RUMEKS-NNZ“ kreipėsi į atsakovą UAB „Asvela“, prašydamas atsakovo sutikimo formuojant du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus vietoje vieno esamo bendro pastato, pagal pridedamą patalpų padalijimo schemą. Į prašymą ieškovas prašė atsakyti iki 2015-08-14, ir nurodė, jog esant nemotyvuotam atsisakymui ar negavęs jokio atsakymo, ieškovas kreipsis į teismą. Prašymas atsakovui įteiktas 2015-08-06. 2015-08-25 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo teisę padalinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino, taip pat priteisė dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas neišnaudojo galimų ikiteisminių ginčo sprendimo būdų, ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant savo teise; būtent ieškovo elgesys sąlygojo šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Šiuo atveju, apeliantas, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog neprieštaravo dėl šalims priklausančio turto padalinimo pagal prie ieškinio pridedamus planus; sutikimą buvo išreiškęs žodžiu ir prašė ieškovo laiko, kad galėtų įvertinti pateiktus dokumentus, aptarti su teisininkais, valstybės atsakingomis institucijomis, atsakingomis už žemės ir pastatų padalijimą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutinka, kad ieškovo rašytiniame prašyme suteiktas terminas yra pakankami trumpas nekilnojamojo turto atidalinimo klausimo išsprendimui, tačiau, teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas nepagrįstai pradėjo teisminį procesą. Visų pirma, ieškovas į teismą kreipėsi ne iš karto suėjus prašyme nustatytam terminui. Be to, atsakovas nuosekliai laikydamasis pozicijos, kad sutiko su ieškovo reikalavimu, todėl ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį, nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog sužinojęs apie pradėtą procesą ar vėliau įvykdė 2015-08-04 ieškovo prašyme nurodytą reikalavimą, t.y. ieškovo nurodytu būdu pasirašė sutikimą. Pažymėtina, kad ieškovo teigimu, dar iki 2015-08-04 rašytinio prašymo dėl sutikimo naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimui pateikimo, atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl patalpų padalinimo bei patalpų padalinimo schema, tačiau atsakovas vengė duoti sutikimą patalpų padalinimui. Šios aplinkybės bei atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo šia procesine teise ir būtent dėl jo veiksmų šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Taigi, teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl pastato atidalinimo, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Asvela“ ieškovui UAB „RUMEKS-NNZ“, todėl ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o atsakovo UAB „Asvela“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas UAB „RUMEKS-NNZ“ pateikė prašymą priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į tai, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijama tik pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, o pagal CPK 321 str. 3 d. toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, ginčijamas klausimas nebuvo sudėtingas ar didelės apimties, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma turi būti mažinama iki 50 Eur. Taigi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo UAB „Asvela“ ieškovui UAB „RUMEKS-NNZ“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „RUMEKS-NNZ“ iš atsakovo UAB „Asvela“ priteista 644 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Asvela“ (į.k. 186205231) ieškovui UAB „RUMEKS-NNZ“ (į.k. 122212074) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.