- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-182-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00200-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. P.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties M. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. P. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį patrauktas ir administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 25 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,92 promilių (lengvas) girtumo laipsnis.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado Vaido Aleknavičiaus (toliau – ir Institucija) 2019 m. gruodžio 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16164-2019 M. P. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Institucijos nutarimo atmestas.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepakankamai pagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Apelianto manymu, ANK 34 straipsnio 5 dalies taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tai kelia abejonių, ar ši norma apskritai gali būti taikoma. Įstatymas ir teismų praktika nereikalauja nustatyti kokias nors ypatingas aplinkybes, šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas daugelio šių aplinkybių nevertino kaip reikšmingų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sumokėjo baudą, teisės vairuoti transporto priemones anksčiau praradęs nebuvo. Be to, pasak apelianto, nors teismas ir nurodė, kad šiuo atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos apskritai negali būti taikomos, tačiau šiame straipsnyje nėra numatytas administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma negali būti taikoma, sąrašas.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis turėjo iš anksto apmąstyti tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Neteisinga, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja, tai prieštarauja proporcingumo principui. Teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienu atveju specialiosios teisės atėmimo pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos turi būti įvertintos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje. Šiuo atveju apeliantui netekus teisės vairuoti, jo galimybė dirbti sumažėja, jis netenka susisiekimo galimybės, tačiau to pirmosios instancijos teismas nevertino.
4.3. Nubaustasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvertino galimybės bent vienu mėnesiu sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ir Institucijos nutarimo pakeitimo atitikties administracinės nuobaudos skyrimo paskirčiai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo nubaustojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nubaustojo apeliacinis skundas atmetamas.
7. Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Nubaustasis skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir teigia, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip pagrįstai pažymima skunde, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Analizuojant M. P. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
10. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors, kaip teisingai pažymima ir apeliaciniame skunde, jokios išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui komentuojamo straipsnio nuostatose ir nenumatytos, tačiau vis tik pažymėtina, kad priimdami procesinius sprendimus teismai vadovaujasi ne tik formaliomis įstatymo nuostatomis, bet ir vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal kurią, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.
11. Analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už M. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju jam buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad M. P. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, be kita ko, nustatytas net 0,92 promilių neblaivumo laipsnis (jau nuo 1,5 promilių asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė). Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, įvertinus dar ir tai, kad administracinį nusižengimą nubaustasis padarė vairuodamas mikroautobusą su kroviniu (mobiliąja pirtimi-kubilu), žiemą, tamsiu paros metu, šventiniu laikotarpiu, kuomet transporto eismas intensyvesnis, neabejotinai atskleidžia didesnį jo pasirinkto veikimo pavojingumą, netgi ir įvertinus tai, kad anksčiau už administracinių nusižengimų padarymą jam teisė vairuoti nebuvo atimta.
12. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jokia žala eismo dalyviams padaryta nebuvo, jis puikiai žinojo vietovę, kurioje buvo įvykdytas nusižengimas, jo važiavimo greitis nebuvo didelis ir jokie kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną nebuvo nustatyti, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant M. P. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti, nėra jokio pagrindo.
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors skunde ir akcentuojama, kad sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, būtina įvertinti administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kas, pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nebuvo padaryta, tačiau tuo pačiu jokių esminių aplinkybių, bylojančių nubaustojo naudai sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nėra. Apeliantas akcentuoja iš esmės tik jo vykdomą darbo veiklą, turimą bei susisiekimo galimybės sumažėjimą. Tačiau M. P. patiriami nepatogumai dėl susisiekimo ir darbinės veiklos vykdymo nėra pakankami ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti. Būdamas brandi asmenybė, kaip pats akcentuoja skunde, suvokdamas tiek prievolę laikytis visuomenėje priimtų normų ir įstatymų reikalavimų, tiek ir būtinybę vairuoti transporto priemonę dėl vykdomos darbo veiklos, M. P. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui ar jos taikymo termino sutrumpinimui, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nubaustasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, jog dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės žlugo jo verslas, tačiau, susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais SODRA duomenimis matyti, kad nubaustasis ir toliau vykdo individualią veiką (paskutinis individualios veiklos laikotarpis besitęsia iki šiol nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. balandžio 25 d.), taigi kyla pagrįstų abejonių dėl nubaustojo teiginių, jog paskirta nuobauda užkerta kelia jo darbinei veiklai vykdyti, juolab kad ir pats nubaustasis skunde nurodė, jog yra dirbantis.
14. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei darbine veikla, tačiau šios aplinkybės administracinio nusižengimo padarymo metu nuo neteisėto elgesio M. P. nesustabdė. Asmuo, turintis specialiąją teisę vairuoti, kaip pats nurodo apie 30 metų, turėdamas visas vairuotojo kategorijas, neabejotinai turi suvokti transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, gerokai viršijant leistiną normą, pavojingumą. Tuo tarpu, kaip matyti iš nubaustojo skundų tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, M. P. linkęs savo veiksmų pavojingumą minimizuoti, teigdamas, jog kiekvieną asmenį suvartotas alkoholio kiekis veikia skirtingai, o jis vairavo tik gyvenvietėje leistinu greičiu. Juolab, kritiškai vertintina ir tai, kad nubaustasis, kaip matyti iš jo skundo pirmosios instancijos teismui, savo veiksmus vertina ne sukelto pavojaus transporto eismo saugumui, o iš esmės tik jam kylančių pasekmių kontekste (teigiama, kad pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti). Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis, kurią, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), pažeidimo pobūdį (padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,92 promilių neblaivumo laipsnis), vairavimo stažą (30 m.). Todėl aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad M. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, o tuo pačiu ir proporcingumo principą, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
15. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bendruosius administracinių nuobaudų skyrimo kriterijus ir jų pritaikymą individualizuojant M. P. skirtiną administracinio poveikio priemonę bei nustatant jos terminą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik M. P. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti teisinio pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Mariaus P. skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.