Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-637-1161/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-17
Bylos Nr.: eI3-637-1161/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01587-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-637-1161/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. AS-45 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), tuo pačiu panaikinant ir 2021 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-7857.

Paaiškina, kad Sprendimu nustatyta, kad Bendrovė padarė pažeidimus vykdydama valstybinių gamtos išteklių gavybą, todėl buvo patvirtintas Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-7857 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo Bendrovei yra priskaičiuota 97 032,00 Eur nesumokėto mokesčio suma už Bendrovės nedeklaruotus ir (ar) be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog kaip matyti iš Sprendime nurodyto vieno iš pagrindų, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, Departamentas priimdamas Sprendimą besąlygiškai vadovavosi Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių apygardos valdybos pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog šis ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Skundo padavimo dieną neginčijamas ir galutinis sprendimas minėtoje byloje dar nebuvo priimtas. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą: pranešimus apie įtarimus; įtariamųjų ir liudytojų parodymus, specialistės paaiškinimą ir specialisto išvadą, niekur nėra užfiksuota jokių aplinkybių ar faktų, kurie patvirtintų ar bent jau leistų daryti išvadas, jog AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose Bendrovė būtų išgavusi valstybinių gamtos išteklių. Svarbu pažymėti, jog ikiteisminio turimo metu net nebuvo apklausti šių įmonių atsakingi asmenys, kas rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu duomenys yra neobjektyvūs, neišsamūs ir keliantys pagrįstų abejonių. Kaip matyti, nei ikiteisminio trimo metu, nei teisme bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta ir nėra gauta duomenų ar faktų, jog Bendrovė minėtų įmonių objektuose būtų išgavusi valstybinių gamtos išteklių. Pareiškėja nurodo, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus ir aplinkybes, Bendrovės sandoriai su minėtomis įmonėmis jokiu būdu negali būti laikomi gamtinių išteklių gavyba minėtų įmonių objektuose, nes Bendrovė šioms įmonėms suteikė produkcijos pardavimo, statybų ir technikos nuomos paslaugas. Todėl pagrįstai laikytina, jog Departamento nurodytas Sprendimo ir Patikrinimo akto pagrindas, susijęs su minėtomis įmonėmis yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas, todėl juo vadovautis nėra jokio teisėto pagrindo.

Teigia, jog dėl Bendrovės be leidimo išgautų valstybinių gamtos išteklių (duomenys neskelbtini), pasisakytina, jog šią aplinkybę abstrakčiai nurodo tik vienas liudytojas. Atkreiptinas dėmesys, jog šis liudytojas asmeniškai yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme patvirtino, jog kartu su Bendrovė planavo vykdyti verslą bendrai, tačiau susipyko ir santykiams pašlijus jie atsiskyrė. Kadangi liudytojas turi nuoskaudų dėl nepavykusio bendro verslo su Bendrove, todėl jis pateikė teisybės neatitinkančius duomenis ir savaip interpretuotas aplinkybes. Šiuo atveju labai svarbu pažymėti, jog tas pats asmuo analogiškus skundus, dėl neva neteisėtai eksploatuojamų karjerų ir tose vietose (iškasus smėlį ar žvyrą) užkasamų atliekų, yra pateikęs ir Departamentui. Tačiau, Departamentas atlikęs patikrinimus minėtuose ir kituose Bendrovės karjeruose pažeidimų, nurodytų liudytojo skunduose, nenustatė. Tą patį faktą patvirtino ir pats A. C. apklaustas liudytoju teisme, nurodydamas, kad pagal jo skundus Departamentui informacija nepasitvirtindavo ir Bendrovės pažeidimų nustatyta nebūdavo. Tai dar kartą patvirtina, jog Departamento Sprendimas ir Patikrinimo aktas priimti neturint visų duomenų, todėl jie yra netikslūs ir neobjektyvūs. Todėl ir šiuo atveju Sprendimas bei Patikrinimo aktas grindžiamas minėto liudytojo parodymais yra neteisingas, neobjektyvus ir nepagrįstas.

Pareiškėja paaiškina, jog iš Sprendime ir Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių, tikrovę ir iš dalies teisingai nurodytus faktus atitinka Bendrovės sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė būtent šiame objekte atlikdama rangos darbus, nukasė šlaitą ir tokiu būdu Bendrovėje susidarė perteklinis gruntas. Kadangi, rangos sutarties pagrindu Bendrovė privalėjo šį perteklinį gruntą išsivežti iš objekto savo sąskaita, todėl Bendrovė neatlygintinai gautą gruntą sandėliavo savo teritorijoje. Apie šias aplinkybes teisme patvirtino apklaustas liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo M. I.. Statybos objektuose susidaręs perteklinis gruntas nebuvo išgaunamas, jis buvo tik pašalinamas nukasant šlaitą, todėl jo statybos objekte susidarė daugiau ir trukdė atlikti darbus pagal projektą. Šiuo atveju, nukasant šlaitą objekte Bendrovei jokių leidimų nereikėjo ir tokiu būdu gautas gruntas laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Tai patvirtina Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 14 d. raštas, kuriame nurodyta, jog statybvietėse vykdomi grunto kasimo darbai nėra tiesiogiai siejami su žemės gelmių išteklių naudojimu, todėl tarnyba nėra įgaliota išduoti leidimą ar kitaip spręsti klausimus, susijusius su statybvietėse iškasto grunto panaudojimu. Todėl, Bendrovė atlikdama rangos darbus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte ir nukasusi perteklinį gruntą nuo šlaito, jokių valstybinių gamtos išteklių neišgavo, todėl tokių darbų atlikimui leidimas nebuvo reikalingas.

Pažymi, jog Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nėra registruotų, išžvalgytų ir aprobuotų naudingųjų išteklių telkinių įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, todėl minimuose vietose išteklių išgavimas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, net nėra aišku, ar Sprendime ir Patikrinimo akte minimuose vietose yra naudingųjų išteklių, nėra nustatytų jų kiekių ir jų kokybės. Taip pat nepateikta duomenų apie minimuose vietose atliktus žemės gelmių tyrimus, kuriuose būtų nustatyti gamtinių išteklių kiekiai ir rūšys.

Nurodo, jog Sprendimo ir Patikrinimo akto dalyje, dėl be leidimo išgautų 18 249,3 m3 valstybinių gamtos išteklių, yra vadovaujamasi duomenimis nurodytais ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje. Tai rodo, jog Departamento priimto Sprendimo ir Patikrinimo akto pagrindas yra specialisto išvada. Tačiau, vadovaujantis FNTT direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-152/13-31/140-V-33 patvirtintomis rekomendacijomis, specialistas negali teikti kategoriškos ir galutinės išvados, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir įrodymus privalo patikrinti, įvertinti ir patvirtinti teismas. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyti ir užfiksuoti visiškai kitokie duomenys, nei nurodyti specialisto išvadoje, o kol byloje dar nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo vadovautis specialisto išvada ir joje nurodytais duomenimis. Tuo labiau, kad tiek minėtose rekomendacijose, tiek ir pati specialistė apklausta teisme ne kartą patvirtino, jog specialisto išvada yra sąlyginė ir joje nurodyti duomenys bei išvada gali kisti priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad naujos aplinkybės ir faktai buvo nustatyti teisminio nagrinėjimo metu, kurie specialistei nebuvo žinomi.

Teigia, jog Sprendimas ir juo patvirtintas Patikrinimo aktas grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, nes vadovaujamasi sąlygine specialisto išvada, neatsižvelgta į bylos teisme nagrinėjimo metu nustatytas priešingas aplinkybes, nėra atlikti grunto tyrimai, nepagrįstai neatsižvelgta į Bendrovės teiktus paaiškinimus ir jos rašytinius parodymus, todėl apskaičiuoti mokestį už statybvietėje susidariusį perteklinį gruntą, nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Taigi mokesčių administratorius privalo surinkti ir pateikti patikimus įrodymus, tačiau priimant Sprendimą, neginčijamų, pagrįstų ir objektyvių įrodymų nėra pateikta.

Paaiškina, kad Sprendimo ir Patikrinimo akto pagrindu, Bendrovė vykdydama (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio gavybą per 2020 m. I ketv. nedeklaravo 210,6 kub. m ir per 2020 m. IV ketv. 3359,14 kub. m valstybinių gamtos išteklių. To pasėkoje, Bendrovei papildomai priskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už 2020 metais nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį išgautą iš (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio. Departamentas iš (duomenys neskelbtini) telkinio išgautą ir deklaruotą išteklių kiekį už 2020 metus įvertino pagal Bendrovės karjero ataskaitas (pardavimų duomenis pagal išrašytas sąskaitas faktūras), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 (toliau – Deklaracijos) bei markšeiderinį planą. Pažymėtina, kad Bendrovės pardavimų duomenys neatspindi iškasimų iš karjero. (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2020 m. lapkričio 24 d. už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. Per minėtą laikotarpį Bendrovė iš telkinio išgavo 20759 kub.m smėlio ir 13071 kub.m žvyro (bendras išgautas išteklių kiekis – 33830 kub. m). Sprendime ir Patikrinimo akte nurodomi markšeiderinio plano apskaitos duomenys, kurie sudaro 39569,74 kub. m. Atkreiptinas dėmesys, kad atliktų markšeiderinių matavimų data nesutampa su Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (toliau – MUVGIĮ) numatytu mokestiniu laikotarpiu, tai yra kalendoriniu ketvirčiu. Departamentas vertindamas markšeiderinio plano apskaitos duomenis taikė skaičiavimo metodiką, kuria buvo koreguojami markšeiderinių matavimų duomenys. Departamentas prie pagal markšeiderinius matavimus apskaičiuoto išgauto išteklių kiekio 33830 kub. m. pridėjo parduotos produkcijos kiekį (5739,74 kub. m), gautą iš Bendrovės 2020 m. IV ketvirčio pardavimų dokumentų per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tokiu būdu gaudama 39569,74 kub. m iškasimą. Kaip matosi pagal pateiktą lentelę Bendrovė per 2020 metus pardavė 29363,6 kub. m smėlio ir žvyro, mokesčius valstybei sumokėjo už 36000 kub. m smėlio ir žvyro. Lentelėje pateikti duomenys parodo kaip pardavimų duomenys gali skirtis nuo išgauto išteklių kiekio (gautas skirtumas 6634,4 kub. m). Taip pat atkreipia dėmesį, kad Bendrovė Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos (išskyrus durpių išteklius) 2 KN ataskaitose už 2020 metus deklaravo 36 tūkst. kub. m iškasimą. Bendrovės nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai galima teigti, kad Bendrovė sumokėjo mokesčius už visą iš (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išgautą išteklių kiekį, o Sprendimu patvirtinti Patikrinimo akto duomenys įvertinti neteisingai, klaidingai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog Sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nurodytas patikrinimo tikslas ir rūšis: Mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius ((duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinys, telkinio kodas (duomenys neskelbtini)) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2018 - 2020 m. Kaip matyti, Departamentui nustatytos patikrinimo ribos ir apimtis išimtinai susijusi tik su tuo, kas susiję su ištekliais iš objekto – (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkiniu. Tačiau, Departamentas atlikdamas Bendrovės patikrinimą, akivaizdžiai viršijo jam nustatytas patikrinimo ribas ir visiškai nepagrįstai tikrino bei vertino Bendrovės sandorius su juridiniais asmenimis, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Departamentas išeidamas už patikrinimo ribų ir vertindamas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos duomenis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. D1-347 „Dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo atlikimo, rezultatų įforminimo ir jų patvirtinimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 14 bei 27 punktus. Departamentas atlikdamas patikrinimą ir priimdamas Sprendimą bei Patikrinimo aktą, privalėjo vadovautis Bendrovės pateiktais dokumentais o ne ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį (36 000 m3) negu išgautas (39 569,74 m3), atsiranda teisinis pagrindas taikyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjai pagrįstai už 2020 m. I ir IV ketvirčius išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį (3 569,74 m3) apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu– 16 614 Eur.

Nurodo, jog pagal FNTT pateiktą tyrimo medžiagą pareiškėja 2018 - 2019 m. laikotarpyje adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išgavo 18 249,3 m3 valstybinių gamtos išteklių, kuriuos atlygintinai pardavė, gaudamas pajamas.

Pažymi, jog vertinant teisinį reguliavimą, valstybinių gamtos išteklių (žemės gelmių išteklių) gavyba gali būti vykdoma tik įstatymu nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus, įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai (Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ŽGĮ) 15 straipsnio 1 dalis), turint leidimą žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui (ŽGĮ 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 ir 4 dalys, 15 str. 1 dalis ir Leidimų išdavimo taisyklės). Teigia, jog Departamento pareigūnės, atlikdamos pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi ir FNTT pateikta tyrimo medžiaga. Buvo vertinami pateikti ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys. Išanalizavus pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėja 2018 - 2019 m. laikotarpyje adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r. išgavo 18 249,3 m3 valstybinių gamtos išteklių, kuriuos atlygintinai pardavė, gaudama pajamas. Ištekliai buvo išgaunami, atliekant įvairius statybos darbus, nukasant išteklių perteklių. Nurodo, jog žemės gelmių ištekliai gali būti išgaunami turint leidimą žemės gelmių išteklių naudojimui. ŽGĮ 12 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis, šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi pareiškėja nėra šių sklypų savininkė ar naudotoja kuri žemės gelmių išteklius naudojo savo reikmėms (ne pardavimui). Taigi, už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį yra pagrindas taikyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą, todėl visiškai pagrįstai pareiškėjai laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (18 249,3 m3 smėlio ir žvyro) apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 80 418 eurų.

Departamentas teigia, jog kontrolę atliekantis pareigūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki planinio patikrinimo pradžios (2021 m. gegužės 13 d.) elektroniniu būdu, pranešimu (Nr. (7.3)-AD5-8607 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinio patikrinimo“) informavo pareiškėją apie numatomą vykdyti patikrinimą. Pranešime nurodytas patikrinimo tikslas: mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2018, 2019, 2020 metus, pareigūnių, atliksiančių patikrinimą vardai, pavardės, nurodyta kokius dokumentus pareiškėja privalo pateikti. Patikrinimas atliktas dėl pareiškėjos išgautų valstybinių gamtos išteklių iš (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio ir pagal FNTT pateiktą tyrimo medžiagą dėl valstybinių gamtos išteklių išgavimo už 2018, 2019, 2020 metus. Nepagrįstas skundo argumentas yra ir tas, jog Departamentui nustatytos patikrinimo ribos ir apimtis išimtinai susijusi tik su tuo, kas susiję su ištekliais iš objekto – (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkiniu, ir Departamentas, atlikdamas Bendrovės patikrinimą, akivaizdžiai viršijo jam nustatytas patikrinimo ribas, ir visiškai nepagrįstai tikrino bei vertino Bendrovės sandorius su juridiniais asmenimis, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Pareiškėjui pateiktame pranešime atlikti mokestinį patikrinimą nurodyti visi privalu nurodyti rekvizitai ir aiškiai nurodytas patikrinimo dalykas - mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2018, 2019, 2020 metus, todėl Departamento pareigūnės tikrino visus duomenis susijusius su mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimu ir deklaravimu už 2018, 2019, 2020 metus. Departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įsakmiai nustatančius mokesčio tarifo taikymą pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnės 2021 m. gruodžio mėn. 20 d. atliko pareiškėjos planinį teminį patikrinimą, kurio tikslas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2018, 2019, 2020 metus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Bendrovei 2019 m. gruodžio 30 d. išdavė leidimą Nr. KN-19-56 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuriuo Bendrovei leido naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio (telkinio kodas (duomenys neskelbtini)) smėlio ir žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas. Patikrinimo metu Bendrovė pateikė (duomenys neskelbtini) telkinio markšeiderinį planą (apskaitomas laikotarpis nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.), apskaitos dokumentus. Pagal Bendrovės pateiktą markšeiderinį planą ir apskaitos dokumentus, I ketv. nedeklaruota 210,6 m3 ir IV ketv. 3 359,14 m3. Viso per 2020 m. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. išgavo 33 830 m3 ir nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išgavo 5 739,74 m3, viso išgavo 39 569,74 m3 valstybinių gamtos išteklių (deklaravo tik 36 000 m3). Nuspręsta, kad Bendrovė, deklaravusi 3 569,74 m3 gamtos išteklių mažiau, pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 2 ir 4 dalis, nes nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį Bendrovei apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 16 614 eurų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2018 - 2019 m. vykdė valstybinių gamtos išteklių gavybą ir jų pardavimą atlygintinai fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl turėjo prievolę turėti leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir mokėti mokesčius už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Bendrovei laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (18 249,3 m3) apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 80 418 eurų. Už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (iš (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio per 2020 m. I ketv. ir 2020 m. IV ketv.) ir už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r. per 2018-2019 m.) buvo apskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iš viso 97 032,00 eurų.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2021 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-7857 ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaudamasi MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja 2022 m. vasario 28 d. raštu pateikė pastabas dėl patikrinimo akto, kuriose nesutiko su apskaičiuotu mokesčiu padidintu tarifu, prašė panaikinti patikrinimo aktą kaip nepagrįstą ir neobjektyvų.

2022 m. kovo 28 d. Departamentas įvertinęs pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu Nr. AS-45 patvirtino 2021 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-7857.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

ŽGĮ (redakcija, galiojusi patikrinimo atlikimo ir Sprendimo priėmimo metu) nustato Lietuvos Respublikos žemės gelmių valdymo, tyrimo, naudojimo, apsaugos ir žemės gelmių duomenų valdymo teisinius pagrindus. Pagal ŽGĮ 2 straipsnio 15 dalį, naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms: 1) angliavandeniliai: a) išsklaidytieji angliavandeniliai; b) tradiciniai angliavandeniliai; 2) metalų rūdos; 3) nemetalinės naudingosios iškasenos; 4) vertingieji mineralai. Pagal to paties straipsnio 18 dalį, žemės gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis nuo podirvio uolienų paviršiaus sausumoje ir nuo dugno nuosėdų paviršiaus vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje; o pagal 25 dalį, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, geoterminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes.

Pagal ŽGĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalis, leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 3) žemės gelmių geoterminę energiją; 4) mažuosius karjerus.

MUVGIĮ (redakcija, galiojusi patikrinimo atlikimo ir Sprendimo priėmimo metu) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio tarifai nustatyti MUVGIĮ prieduose (MUVGIĮ 6 straipsnio 1 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Pagal MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Vadovaujantis MUVGIĮ 8 straipsnio 2-3 dalimis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo atlikimo, rezultatų įforminimo ir jų patvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-347 (nebegalioja nuo 2023 m. liepos 1 d., tačiau galiojo Patikrinimo metu ir Sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Aprašas) 27 punkte nustato, kad atlikdamas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, patikrinimą, kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas tikrina mokesčio mokėtojo pateiktus dokumentus, kurie reikalingi norint nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas ir deklaruotas išgautas konkrečių valstybinių gamtos išteklių kiekis per tikrintiną laikotarpį, ar valstybiniams gamtos ištekliams išgauti mokesčio mokėtojas turėjo gamtos išteklių naudojimo leidimą su visais būtinais priedais; ar mokesčio mokėtojas vykdo valstybinių gamtos išteklių naudojimo apskaitą, ar teikia duomenis kompetentingoms institucijoms apie išteklių naudojimą ir ar šie duomenys ir informacija atitinka deklaracijų, pateiktų VMI iki pranešimo arba pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą įteikimo dienos, duomenis. Vadovaujantis Aprašo 29 punktu, mokesčio mokėtojui pateikus aprašo 27 ir (ar) 28 punkte nurodytus dokumentus, kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas šių dokumentų pagrindu užpildo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą, pagal Aprašo 2 priede pateiktą formą, kurį pasirašo patikrinimą atlikęs kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas ir mokesčio mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo. Vadovaujantis Aprašo 30 punktu, patikrinimą atliekantis kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas, vadovaudamasis mokesčio mokėtojo apskaitos bei kitais dokumentais ar matavimų rezultatais, jei tokie matavimai ir tyrimai buvo atliekami, ir iki pranešimo arba pavedimo įteikimo mokesčio mokėtojui dienos VMI pateiktomis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijomis, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taiko didesnį mokesčio tarifą vadovaudamasis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio nuostatomis. Aprašo 33 punkte nustatyta, kad patikrinimą atlikęs kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas mokesčio mokėtojo planinio ir neplaninio patikrinimo rezultatus įformina patikrinimo akte pagal patikrinimo akto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-393 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“. Tikrinant mokesčio mokėtojo filialus, atstovybes, surašomas vienas patikrinimo aktas. Vadovaujantis Aprašo 44 punktu, mokesčio mokėtojas turi teisę patikrinimo metu ir po patikrinimo akto surašymo iki jo patvirtinimo teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko (temos, objekto, srities) ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčio mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte nustatytais faktais ir/ar apskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios svarbios, tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto paštu ar informacinėmis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti asmenį, kontrolę atliekančiai institucijai, Aprašo 44 punkte nustatytais terminais (Aprašo 45 punktas). Patikrinimo aktas tvirtinamas sprendimu pagal formą, nustatytą Aprašo 1 priede, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatytais reikalavimais, kai mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą atlikęs kontrolę atliekančios institucijos pareigūnas nustatė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklių įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų, dėl ko buvo apskaičiuotas privalomas sumokėti didesnio tarifo mokestis už valstybinių gamtos išteklių naudojimą (Aprašo 51 punktas).

MAĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). O to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą.

Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas pirmiausia konstatuoja, kad ginčijamą Sprendimą priėmė įstatymu suteiktus įgaliojimus turintis viešojo administravimo subjektas, jam suteiktos kompetencijos ribose.

Teismas pažymi, kad teismo atliekama viešojo administravimo subjekto teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į subjekto turimą veikimo laisvę (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261- 2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024 ).

Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecija baudų skyrimo srityje turi būti įgyvendinama taip, kad teisės subjektai, kuriems aktualios ekonominio, baudžiamojo poveikio priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį šioje sferoje (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012). Pareiga nurodyti aplinkybes, sąlygojusias diskrecija paremto sprendimo priėmimą, kyla iš Viešojo administravimo įstatymo nuostatų (šiuo aspektu žr. LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Motyvuota administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisinio tikrumo principas, kaip bendrasis Europos Sąjungos principas, grindžiamas akivaizdžia būtinybe užtikrinti, kad teisės subjektai, kuriuos liečia valstybės administracinės priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį šioje sferoje (žr. 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-338/2012 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo nemotyvavimas taip pat negali būti grindžiamas viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecija. Naudodamasi suteikta diskrecija valdžios institucija negali pažeisti imperatyvių teisės normų, teisės principų, diskrecija negali būti aiškinama kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus. Individualaus administracinio teisės akto motyvavimas sietinas su teisėtumo, gero administravimo principais, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis.

Vertindamas ginčijamą Sprendimą ir Patikrinimo aktą, kurio pagrindu Sprendimas priimtas, teismas pažymi, kad šiuose dokumentuose konstatuojama, kad Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą iš (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio per 2020 m, I ketvirtį nedeklaravo 210, 6 m³ valstybinių gamtos išteklių ir per 2020 m. IV ketvirtį nedeklaravo 3359, 14 m³ valstybinių gamtos išteklių, tačiau detalesnis paaiškinimas, kaip nustatytas šis kiekis, nėra pateikiamas nei Patikrinimo akte, nei Sprendime.

Bendrovė teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto nurodė, kad Departamentas iš (duomenys neskelbtini) telkinio išgautą ir deklaruotą išteklių kiekį už 2020 metus įvertino pagal Bendrovės karjero ataskaitas (pardavimų duomenis pagal išrašytas sąskaitas faktūras), Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 (toliau – Deklaracijos) bei markšeiderinį planą. Pažymėjo, kad Bendrovės pardavimų duomenys neatspindi iškasimų iš karjero. Markšeiderinis planas yra vienintelis dokumentas, kuriuo apskaičiuojamas išgautų gamtos išteklių kiekio pokytis per ataskaitinį laikotarpį ir kuris užtikrina išgautų gamtos išteklių apskaitą per ataskaitinį laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė pardavimus vykdo sverdama parduodamą produkciją tonomis, kurią į kubinius metrus perskaičiuoja taikant vidutinį piltinį tankį 1,5 t/kub. m. Gamtinis natūralus tankis skiriasi nuo parduodamos produkcijos tankio ir gali kisti nuo 1,5 iki 1,9 t/kub. M (žvyrui vid. 1,85 t/kub. m, smėliui vid. 1,65 t/kub. m), todėl siekiant išvengti skaičiavimo paklaidų yra atliekami markšeideriniai matavimai, kurių metu apskaičiuojamas geometrinis iškasto grunto tūris. Bendrovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinis planas buvo parengtas 2020 m. lapkričio 24 d. už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. Per minėtą laikotarpį Bendrovė iš telkinio išgavo 20759 kub.m smėlio ir 13071 kub.m žvyro (bendras išgautas išteklių kiekis – 33830 kub. m). Patikrinimo akte nurodomi markšeiderinio plano apskaitos duomenys, kurie sudaro 39569,74 kub. m. Atkreipė dėmesį, kad atliktų markšeiderinių matavimų data nesutampa su MUVGIĮ numatytu mokestiniu laikotarpiu tai yra kalendoriniu ketvirčiu. Teigia, kad Departamentas vertindamas markšeiderinio plano apskaitos duomenis taikė skaičiavimo metodiką, kuria buvo koreguojami markšeiderinių matavimų duomenys. Departamentas prie pagal markšeiderinius matavimus (už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.) apskaičiuoto išgauto išteklių kiekio 33830 kub. m pridėjo parduotos produkcijos kiekį (5739,74 kub. m), gautą iš Bendrovės 2020 m. IV ketvirčio pardavimų dokumentų per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tokiu būdu gaudamas 39569,74 kub. m iškasimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Sprendime tik nurodoma, kad Bendrovės pateiktos rašytinės pastabos bei jas pagrindžiantys dokumentai įvertinti, tačiau niekaip nepaaiškinama, kodėl Patikrinimo aktas nėra keičiamas pagal Bendrovės pastabas, Bendrovės argumentai niekaip nepaneigiami. Tik nurodoma, kad būtent aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Dėl Bendrovės pateiktų rašytinių pastabų nėra jokių komentarų ir atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimų dėl skaičiavimų Departamento atstovas negalėjo pateikti ir teismo posėdžio metu.

Dėl įrodinėjimo naštos LVAT savo formuojamoje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamų aktų (Patikrinimo akto ir Sprendimo) turinį, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Departamentas nepagrindė savo skaičiavimo, niekaip nepakomentavo Bendrovės rašytinėse pastabose nurodytų faktų, jų nepaneigė, nepagrindė, kad Bendrovės pateikti skaičiavimai yra neteisingi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijami Patikrinimo aktas ir Sprendimas (dalyje dėl (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio) neatitinka išsamumo reikalavimo, nes ne visos reikšmingos faktinės aplinkybės buvo tinkamai įvertintos, priimant Sprendimą, Sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytų motyvavimo ir pagrindimo reikalavimų.

Patikrinimo akte ir Sprendime taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2018 - 2019 m. vykdė valstybinių gamtos išteklių gavybą ir jų pardavimą atlygintinai fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl turėjo prievolę turėti leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir mokėti mokesčius už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Patikrinimo akte nustatyta, kad be leidimo Bendrovė išteklius išgavo kitoms įmonės priklausančiuose sklypuose (adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r.. Tiek ginčijamuose aktuose, tiek teismo posėdžio metu Departamentas nurodė, kad šie faktai nustatyti remiantis tik FNTT, atlikto tyrimo duomenimis. Departamentas savarankiško tyrimo dėl šių aplinkybių neatliko (dėl to byloje ginčo nėra).

Šiaulių apygardos teismo 2024 m rugsėjo 18 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais gauto perteklinio grunto, vykdant rangos darbus, sandėlio apskaitos dokumentų (užbalansinių sąskaitų, kiekinių) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neatlygintinai gavusi įvairius kiekius perteklinio grunto. Šias aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtų įmonių yra nemokamai gavusi įvairaus grunto, patvirtino ir teisme apklausti šių įmonių atstovai. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje yra nurodomi ir FNTT atlikto tyrimo trūkumai, netikslumai, todėl jau vien tai leidžia abejoti FNTT tyrimo duomenų aktualumu ir tinkamumu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad FNTT atlikto tyrimo ir Departamento atlikto patikrinimo tikslai ir paskirtis yra visiškai skirtingi (skiriasi ir pačių institucijų veiklos sritys ir paskirtis), todėl skaičiuoti mokestį už valstybinius gamtos išteklius besąlygiškai remiantis tik FNTT atliekamo tyrimo duomenimis ir neatliekant savarankiško tyrimo, skirto nustatyti gamtos išteklių gavimo aplinkybes (ar tai apskritai buvo žemės gelmių išteklių išgavimas ŽGĮ prasme), rūšis, kiekius ir kitas aktualias aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo galima.

Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 14 d. rašte Nr. (7)-1.7-1241, nurodyta, jog „<...> statybvietėse vykdomi grunto kasimo darbai nėra tiesiogiai siejami su žemės gelmių išteklių naudojimu, todėl tarnyba nėra įgaliota išduoti leidimą ar kitaip spręsti klausimus, susijusius su statybvietėse iškasto grunto panaudojimu. <...>“.

Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad ir šiuo aspektu Patikrinimo aktas ir Sprendimas neatitinka išsamumo reikalavimo, nes visos reikšmingos faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos, tinkamai įvertintos, todėl Patikrinimo aktas ir Sprendimas negali būti laikomi pagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl naikintinas.

Teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia būtent Sprendimas, o Patikrinimo aktas pagal anksčiau šiame sprendime aptartą teisinį reglamentavimą yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, iki jo patvirtinimo savarankiškai teisinių pasekmių nesukuriantis. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Patikrinimo aktas savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje negali būti, o pripažinus Sprendimą neteisėtu, atskiras Patikrinimo akto naikinimas ir nereikalingas.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. AS-45 dėl patikrinimo akto patvirtinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė