Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui E. A., kaltinamajam J. B., jo gynėjai advokatei D. V., nukentėjusiajai D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, teistas 2015 m. spalio 29 d. Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys epizodai) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimu pradėti dirbti, gydytis nuo alkoholizmo, jei sutinka, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis J. B. 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., gyvenamojo namo, priklausančio M. K., esančio (duomenys neskelbtini) r., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, tyčia, sudavė savo sugyventinei D. B., gulėjusiai ant lovos, vieną smūgį peiliu į pilvo sritį ir vieną smūgį peiliu į nugaros sritį, tuo jai padarė durtines – pjautines pilvo ir krūtinės žaizdas su diafragmos ir kepenų sužalojimu, ir tokiu būdu sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę D. B.. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

2017 m. rugsėjo 22 d. daiktų apžiūros protokolas ir foto lentelės patvirtina, kad apžiūrėtos D. B. kelnės, marškinėliai, liemenėlė, apatinės kelnaitės, kuriuos 2017 m. rugsėjo 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateikė L. V.. Ant marškinėlių priekinėje ir nugarinėje dalyje užfiksuotas rusvai rudos dėmės (b. t. 1, b. l. 92-101).

2017 m. spalio 5 d., specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. B. nustatytos durtinės-pjautinės pilvo ir krūtinės žaizdos su diafragmos ir kepenų sužalojimu galėjo būti padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas dėl durtinių-pjautinių pilvo ir krūtinės žaizdų su diafragmos ir kepenų sužalojimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek peiliu, pateiktu tyrimui, tiek ir peiliu, turinčiu panašias charakteristikas (b. t. 1, b. l. 162-163).

Be paties kaltinamojo J. B. prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, taip pat ir byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o būtent J. B. peiliu sužalojo savo šeimos narį D. B., kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Du kartus durdamas peiliu D. B. į pilvo ir nugaros sritis, kaltinamasis nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau suvokė ir suprato galimas pavojingo kėsinimosi pasekmes – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą ir tokių pasekmių norėjo, todėl dėl šių priežasčių, teismo nuomone, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybę, kad J. B. suprato savo veiksmų esmę, patvirtina jo paties parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, kuriuose jis pripažino, kad pavydėjo D. B. kitam vyrui ir dėl to taip pasielgė. Neabejotinai šią aplinkybę patvirtina ir liudytoju apklausto policijos pareigūno M. P. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad po sulaikymo J. B. pats pasakė ką padarė, kad padūrė moterį, nes ji gavo žinutę nuo savo meilužio. Tai, kad D. B. iš tiesų iki įvykio bendravo su kitu vyrų, kurį ji įvardina, kaip savo draugą B., patvirtina ir 2017 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., nukentėjusioji skambino B.. Be to abejoti tuo, kad J. B. veikė nesuprasdamas savo veiksmų, neleidžia ir jo paties teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad D. B. nuėjus atsigulti, jis nuėjo parūkyti ir tik parūkęs iš automobilio pasiėmė peilį, kuriuo dūrė D.. Iš šių visų veiksmų eigos yra akivaizdu, kad iki įvykdydamas nusikaltimą, J. B. puikiai suvokė savo veiksmus, juos valdė ir jų norėjo, jie nebuvo iššaukti staiga ir netikėtai kilusio pykčio proveržio pasekmė, todėl teigti, kad nusikalstamą veiką jis padarė afekto būsenoje ar didžiai susijaudinus, nėra jokio pagrindo. Nors iš teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, kad J. B. prieš pat pasiimdamas peilį bei juo durdamas D. B. jokių pretenzijų ir grasinimų neišsakė, tačiau aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad tokiems veiksmams jis turėjo motyvą ir suvokė savo kėsinimosi pavojingumą. Pažymėtina, kad agresyvus kaltinamojo elgesys nebuvo vienkartinis atvejis. Bylos duomenys, apklausta liudytoja M. K. patvirtina, kad kaltinamasis J. B. dažnai smurtaudavo prieš jos dukrą D. B.. Tai taip patvirtino ir liudytoja M. B. nurodydama, kad D. ir J. B. dažnai tarpusavyje konfliktuodavo.

Tai, kad D. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2017 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog D. B. peiliu padaryti sužalojimai, sukėlę diafragmos ir kepenų pažeidimus vertintini, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 162-163). Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra svarbu nustatyti, ar pavojingas veikimas buvo nukreiptas į šeimos narį ar artimą giminaitį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis numato, jog artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šio teisinio reguliavimo plotmėje, nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog D. B. ir J. B. siejo artima aplinka ir jie buvo šeimos nariai. Tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Visi apklausti asmenys patvirtino, kad nors kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo išsiskyrę ir oficialiai nebuvo sutuoktiniai, tačiau gyveno kartu, turėjo bendrų planų važiuoti į užsienį, pas vaikus, kartu taupėsi pinigus išvažiavimui. Nukentėjusiosios motina M. K. patvirtino, kad D. B. su J. B. gyveno pas ją, kad jie turėjo atskirą kambarį, kad miegojo kartu, kad J. tik nuvažiuodavo pas savo motiną, nes jam reikėjo prižiūrėti ūkį. Be to kaltinamojo mama M. B. parodė, kad kurį laiką J. su nukentėjusiąja gyveno pas ją, tačiau vėliau ji juos išvarė ir kur jie gyvena dabar nežino, bet mano, kad kartu. Pats J. grįždavo pas ją tik sutvarkyti ūkio ir išvažiuodavo. Taip pat pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji D. B. savo santykius apibūdino, kaip vyro ir žmonos. Aplinkybė, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai oficialiai išsiskyrus D. B. kažkurį laiką gyveno su kitu vyru, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi jau iki nusikaltimo ji su J. B. buvo tokiuose santykiuose, kurie teisine prasme atitinka šeimos narių statusą.

Aptartų duomenų kontekste, teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, jog J. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o jo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta bei pagrįsta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad J. B. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurio metu nukentėjo jo šeimos narys, o nusikaltimo motyvas buvo absoliučiai menkavertis. Be to įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu jau 2015 m. spalio 29 d. Varėnos rajono apylinkės teisme buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl ankstesnio smurto prieš žmoną D. B. ir sūnų. Šiuo teismo įsakymu kaltinamasis J. B. buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau jis to nepadarė, o paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Šių duomenų kontekste, teismo vertinimu, kaltinamojo charakteristika yra labiau neigiama, kadangi jis jau ir anksčiau yra naudojęs smurtą prieš šeimos narius, ir nors buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau to nedarė, neigdamas akivaizdžiai turimas problemas. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 177-180). Teigiamai J. B. charakterizuojančiais duomenimis laikytina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pateikta charakteristika (b. t. 1, b. l. 168), nors ir joje nurodoma, kad J. B. piktnaudžiaudavo alkoholiu bei konfliktuodavo su sutuoktine. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis akivaizdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad domisi nukentėjusiosios savijauta, o tai atskleidžia, kad kaltinamasis suvokia, jog jo netinkamas poelgis buvo neadekvačiai išreikšto pavydo pasekmė. Įvertinus visas šias priežastis neabejotina, kad nėra jokių objektyvių sąlygų ir aplinkybių, kurios suteiktų teismui galimybę kaltinamajam J. B. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teismo manymu, bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. B. skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Jokių galimybių kaltinamajam taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str. ar 75 str. numatytas nuostatas teismas neturi, nes nėra tam būtinų, įstatymo įsakmiai numatytų aplinkybių ir sąlygų.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. B. pateikė 20 000(dvidešimties tūkstančių) eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Byloj, nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai atskleidžia, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuri apima tiek išliekančius neigiamus padarinius dėl padarytų sužalojimų, tiek negatyvius dvasinius išgyvenimus dėl kūno vientisumo pažeidimo ir artimo žmogaus neteisėto kėsinimosi, tačiau nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma, vertinant suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos kontekste. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad šiuo metu D. B. vis dar geria vaistus nuo skausmo, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėję gana daug laiko, todėl tai vertinama kaip fizinis diskomfortas, turintis įtakos negatyviai psichologinei nukentėjusiosios būklei. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kiekvienu atveju teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo susiklosčiusią situaciją vertiną individualiai. Šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiajai D. B. priteistini 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Be to baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi 4307,99 (keturių tūkstančių trijų šimtų septynių eurų 99 centų) eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios D. B. gydymą. Kadangi iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ši žala buvo pilnai atlyginta, nuo civilinio ieškinio atsisakyta, todėl jis nenagrinėjamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilis, D. B. kelnės, marškinėliai, liemenėlė, apatinės kelnaitės, J. B. megztinis, kelnių diržas, marškinėliai, šliurės, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai, mobilaus ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele ,, (duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamojo motinai M. B., o paketas su CD laikmenomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310str. teismas

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. vasario 12 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. B. 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo D. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilį, D. B. kelnes, marškinėlius, liemenėlę, apatines kelnaites, J. B. megztinį, kelnių diržą, marškinėlius, šliures, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK, – sunaikinti, mobilaus ryšio telefoną ,, (duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele ,, (duomenys neskelbtini)“, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK - grąžinti M. B., o paketą su CD laikmenomis, perduotą Kauno apygardos teismui, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.