Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1

2024 m. birželio 26 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2024 m. birželio 1 d., apie 17 val., namuose esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (3,51 prom.) tyčia, ranka suduodamas sugyventinei S. R. į galvos sritį – pakaušį, sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei S. R. fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine kartu gyvena apie 12 metų. Jų santykiai yra geri, tačiau, kai išgeria, prasideda visokie konfliktai. Šiuo metu S. serga ir, kai yra išgėrusi, ji dar labiau stresuoja. Vakar su S. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini). Matė, kad S. jau nuo 7 ryto gėrė alų. Po to, tiek jis, tiek S. gėrė alų ir degtinę. Jokių konfliktų nebuvo. Vėliau nuėjo padėti kaimynui pjauti žolę. Apie 15 val. parėjęs namo (duomenys neskelbtini), pamatė, kad S jau neblaivi. Jis nuėjo, persirengė, su S nekonfliktavo. Jis atėjo pavalgyti į virtuvę, kur buvo ir S. Pasakė jai, kad duotų pasikrauti telefoną, klausė, kur yra telefono akumuliatorius. Ji pasakė „kur pasidėjai, ten ir ieškok, kur nori“. Jis telefoną buvo išardęs, jį buvo padėjęs ant stalo, o šalia padėjęs telefono akumuliatorių. Tuomet S. paėmė jo telefoną ir metė į kriauklę. Pasakė jai, kad „jau vieną sudaužei telefoną, dar ir šitą sudaužysi“. Tuo metu galėjo iš delno suduoti S. į galvos sritį, į pakaušį. Sudavė ar ne, tiksliai neprisimena, tačiau savo kaltės neneigia, taip galėjo padaryti. Jis buvo susinervinęs, tai galėjo padaryti nepiktybiškai, buvo susierzinęs dėl telefono. Savo veiksmais sukelti fizinio skausmo S. nenorėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo atliktų veiksmų.

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2024 m. birželio 1 d. 18.08 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0124000330142, kuriame nurodyta, kad pranešėja S. R. pranešė, jog sugyventinis kumščiu trenkė pranešėjai į galvos sritį;

- 2024 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė moteris, kuri nurodė, jog ji kvietė policijos pareigūnus. Moteris prisistatė esanti S. R., kuriai buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas. S. R. teigė, jog šiuo metu namuose yra viena, kad jos sugyventinis iš namų pasišalino, kai pamatė, jog ji jam iškvietė policijos pareigūnus. S. R. pasakojo, kad šiandien ji su sugyventiniu G. P. sodyboje darbavosi, pjovė žolę, sodyboje kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, apie 17 val., jie abu grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pasakojo S. R., jie su sugyventiniu sėdėjo virtuvėje prie stalo. Sugyventinis G. P. įžeidinėjo S. R., ją vadino „<...>“, priekaištavo dėl jos dukros, kad jos dukra yra pasileidusi. Kaip pasakojo S. R., G. P. jau kuris laikas nenustoja vartoti alkoholio kasdien, kad ji jo bijanti, nes sugyventinis išgėręs būna agresyvus, dėl ko ji jau antra savaitė kaip išsikraustė miegoti į kitą kambarį. Kaip pasakojo S. R., konflikto metu G. P. jai priekaištavo, sakė, jog ji yra „<...>“, teigė, kad „turi jau kitą“, ir tuo momentu sugyventinis jai su ranka vieną kartą trenkė į galvos sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Moteris nieko nelaukusi norėjo išsikviesti policiją, tačiau sugyventinis jai iš rankų paėmė telefoną. Tada ji jam pradėjo sakyti, jog ji ant jo parašys pareiškimą dėl jos telefono vagystės. Tada sugyventinis po kiek laiko jos telefoną padėjo ant virtuvėje esančio stalo. S. R. nieko nelaukusi paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Jos sugyventinis, išgirdęs, jog ji jam iškvietė policiją, pasišalino iš namų. Apžiūrėjus S. R., išorinių kūno sužalojimų nesimatė, moteriai parodžius galvoje vietą, į kurią daužė, per moters plaukus jokių sužalojimų nesimatė, tačiau moteris patirtą skausmą skalėje nuo 1 iki 10 vertino 8 balais. S. R. medikų pagalbos nepageidavo. Apžiūrėjus įvykio vietą namai buvo tvarkingi, jokių girtavimo požymių nesimatė. Įvykio vieta fotografuota, filmuota. Iš įvykio vietos niekas neišimta. S. R. buvo paprašyta apibūdinti, kaip buvo apsirengęs jos sugyventinis. Ji nurodė, kad sugyventinis vilkėjo juodus šortus bei nepamena kokios spalvos palaidinę, taip pat moteris pasakė, kad jos sugyventiniui yra sužalota nosis ir matosi sužalojimas. (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo ieškota įtariamojo, žmonių buvo teirautasi, gal kur matė G. P., tačiau jokios informacijos gauti nepavyko. Važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve, prie autobusų stotelės, ties (duomenys neskelbtini) namu, buvo pastebėtas einantis vyriškis, kuris vilkėjo juodus šortus. Privažiavus prie vyriškio, vyriškiui matėsi sužalota nosis, vyriškio buvo teirautasi, ar jis yra G. P., pastarasis prisistatė esantis G. P., jam buvo nustatytas 3,51 promilių girtumas. Asmens pasiteiravus, ar konfliktavo su savo sugyventine, pastarasis nurodė, jog jo šiandien nebuvo namuose. G. P. buvo sulaikytas;

- 2024 m. birželio 2 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint S. R., ji plaukuotoje galvos dalyje – pakaušyje rodo vietą, kuri yra sužalota, tačiau išorinių sužalojimų neužfiksuota. Daugiau su įvykiu susijusių reikšmingų detalių nenustatyta. Pridėtos foto lentelės;

- 2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, kurio pavadinimas BPC ID 95433790159, skambinusio asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia – 2024-06-01, 18:06 val. Pokalbio suvestinėje nurodyta, kad paskambinusi moteris, kuri pokalbio metu prisistatė esanti S. R., pranešė, kad ją ką tik dabar sumušė sugyventinis, kad yra adresu (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Medikai nereikalingi, į galvą trenkė, bet nekraujuoja. Yra neblaivi. Trenkė kumščiu. Sugyventinis išbėgo;

- 2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai: 1. Įraše „PSS-20240601-185705UTC+0300“, įrašo trukmė - 18:47 min., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Patenkama į butą. Duris atidaro pranešėja S. R., kuri teigia, kad namuose yra viena, sugyventinis prieš ją „kilnojo rankas“, rašys pareiškimą. Nurodo sugyventinio duomenis – G. P. Kartu gyvena 13 metų. Moteris teigia, kad su drauge gėrė alaus, nustatomas neblaivumas – 2,26 prom. Pasakoja, kad šiandien dirbo sodyboje, pjovė žolę, buvo atėjęs sugyventinis, kuris trimeriu irgi pjovė žolę. Vėliau sugrįžo į namus, pasidarė valgyti. Tada sugyventinis ją įžeidinėjo sakydamas „tu invalidė, <...>“. Moteris patvirtina, kad ji serga krūties onkologine liga, gydymas tęsiamas, jai nupjauta krūtinė. Konflikto metu moteris prašė savo sugyventinio, kad jis susirinktų savo daiktus ir išeitų iš jos namų (jai priklausančio buto). Vėliau konflikto metu sugyventinis įžeidinėjo moters dukrą, kuri kartu negyvena, vadino ją prostitute. Tada jai trenkė sugyventinis vieną kartą su ranka į galvos pakaušį. Medikų pagalbos atsisako. Šiuo metu moteris teigia, kad jai skauda, negali prisiliesti. Skausmą vertina 8 balais. Konfliktas įvyko apie 17 val., negalėjo iš karto kviesti pagalbos, nes buvo sugyventinis atėmęs telefoną. Kai moteris pasakė, kad kvies policijos pagalbą, tada sugyventinis pametė telefoną ir išbėgo iš namų. Konfliktas vyko virtuvės kambaryje. Kartu su sugyventiniu alkoholio namuose nevartojo. Sugyventinis ne pirmą kartą prieš moterį smurtauja, anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Paskutiniu metu sugyventinis pastoviai vartoja alkoholį, buvo kažkur nugriuvęs, prasikirtęs nosį, ranką. Išėjo apsirengęs bridžais juodos spalvos su baltomis juostelėmis. Moteris nori rašyti pareiškimą, daugiau sugyventiniui nedovanos. Atliekama moters apžiūra, fotografuojama. Moteris rodo pirštu į galvos vietą, kurioje jai skauda. Atliekama įvykio vietos apžiūra. Moteris teigia, kad ji jau dvi savaites miega atskirai kitame kambaryje, todėl sugyventinis su ja konfliktavo. Šiuo metu sūnus kartu negyvena, kol gyvendavo kartu, moteriai būdavo ramu. Pareigūnai informuoja moterį, kad ji užsirakintų duris, jei sugrįžtų sugyventinis, kad ji praneštų papildomai. 2. Įraše „PSS-20240601-193136UTC+0300“, įrašo trukmė - 04:48 min., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai važiuodami sutinka G. P., kurio sužalota nosis. Jis teigia kad nebuvo namuose, nesupranta, kodėl kvietė sugyventinė policiją. Nustatomas neblaivumas - 3,51 prom. Vyras teigia, kad šiuo metu buvo pas draugą, gėrė alų. Nustatomi G. P. asmens duomenys. Vyras teigia, kad nosį susižalojo pats, kai pjovė žolę, atsitrenkė į vasarnamį;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. R. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad su G. P. yra sugyventiniai apie 13 metų. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai. Gyvena dviese. Jos sūnus 23 m. šiuo metu išsikraustė į (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 1 d. ji buvo išvykusi į svečius, kur vartojo alkoholį. Grįžo į namus po pietų, negali pasakyti tiksliai valandų, buvo šviesus metas. Nežino, kur buvo jos sugyventinis. Jis sugrįžo stipriai neblaivus. Jis, kai sugrįžta iš darbo, dirba (duomenys neskelbtini), savaitgalį atsigriebia už visą savaitę, ir tada jis ištisai vartoja alkoholį. Jie jau ir prieš įvykį apie 2 savaites gyveno atskirai, miegojo kitame kambaryje. Jie konfliktavo dėl to, kad ji iš invalidumo pašalpos turėjo išlaikyti ir sugyventinį. Sugyventinis išleisdavo pinigus savo reikmėms, užmokėdavo tik už elektrą ir vandenį, o kitus pinigus jis praleisdavo sau. Ji per tas dvi savaites stengėsi nebendrauti su sugyventiniu. Paskutiniu metu G. sugrįžęs iš darbo kažkur būdavo, vartodavo alkoholį, į namus net negrįždavo. Jis sugrįždavo tik prieš einant į darbą. Porą savaitgalių jis buvo negrįžęs į namus. Ji nesidomėjo, kur jis būdavo, pas ką vartodavo alkoholį. Pas juos buvo atvykusi kelias dienas prieš įvykį dukra V. R., sugyventinis buvo pastarąją užsipuolęs, ją įžeidinėjo. Dukra ketino kviesti policiją. Tada jis išsigandęs policijos išėjo iš namų. Dukrai jis nieko nedarė, tik žodžiu konfliktavo. Ji šiuo metu serga onkologine liga, prieš 3 metus jai nupjovė krūtinę, dar gydymas tęsiamas. Bet nuo to laiko, kai jai diagnozuota onkologinė liga, jų santykiai su G. P. pasikeitė. Ji norėjo, kad jis kraustytųsi iš jos buto, bet jis nereaguodavo. Kai jis būdavo neblaivus, kartais jo neįsileisdavo į namus. Pageidauja, kad jis išsikeltų iš buto, gyventų atskirai. Išaiškinta, kad jam paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyrium. Apie įvykį gali papasakoti, kad jie su sugyventiniu pradėjo konfliktuoti, jis prikaišiojo dėl vaikų, juos apkalbėjo, tyčiojosi, vadino jos dukrą prostitute. Tada konflikto metu jai sugyventinis vieną kartą trenkė per pakaušį, ji nematė, ar su delnu, ar su kumščiu. Jis iš karto išėjo pro duris. Daugiau kitų veiksmų jai nedarė. Ji patyrė fizinį skausmą, kai jis jai trenkė. Sužalojimų nepadaryta, į medikus ji nesikreipė. Ji buvo tuo metu neblaivi, todėl skausmą juto, kai šukavo plaukus. Šiuo metu jau skausmo nebejaučia, apsičiupinėjusi nepastebėjo patinimo. Labiau patyrė stresą, nebuvo išsigandusi, yra pripratusi prie neblaivaus sugyventinio elgesio. Prie jos sūnaus sugyventinis bijodavo prieš ją smurtauti, o kaip tik sūnus buvo šviežiai išsikraustęs, todėl sugyventinis ir nebijojo jai trenkti, nes niekas jos neapgins. Ji ketino kviesti policiją, todėl sugyventinis buvo paėmęs jos telefoną. Kai ji pasakė, kad kvies pagalbą iš kaimynų, jis padėjo telefoną ant stalo ir išėjo nieko nesakęs. Prisimena, kad sakė atvykusiems policijos pareigūnams, jog jai skausmas buvo sukeltas 8 balų. Šiuo metu būdama blaivi skausmą vertina 1 balu. Skausmas buvo tik tuo momentu. Jai sunkiausia buvo, kad prieš ją pakėlė ranką, kad jos negerbia, kad su ja nesiskaito. Patyrė labiau moralinį smurtą. Pretenzijų sugyventiniui neturi, civilinio ieškinio nereikš, jai žala nepadaryta. Nori geranoriškai sutarti su sugyventiniu, kad jis išeitų iš jos gyventi atskirai. Nori su juo skirtis, kartu nebegyvens. Nieko nenori iš sugyventinio, kad tik jis ją paliktų ramybėje. Vaikai ją palaiko, sako kad skirtųsi ir kad nepalaikys, jei ji gyvens su sugyventiniu.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. P. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. P. 2024 m. birželio 1 d., apie 17.00 val., namuose esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,51 prom. neblaivumas, žodinio konflikto metu ranka sudavė sugyventinei S. R. į galvos sritį – pakaušį, dėl ko sugyventinei S. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – dirbantis, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre suteikta viena gydytojo psichiatro konsultacija – 2022 m. rugpjūčio 12 d. diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, nusikalto būdamas anksčiau teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų padarymą, tačiau naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas išnykusį teistumą; baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos ir baustumas išnykęs.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam G. P. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. birželio 1 d. 19.30 val. iki 2024 m. birželio 3 d. 17.02 val. ir laikytina, kad G. P. yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

G. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista 2024 m. birželio 3 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

G. P. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. birželio 1 d. 19.30 val. iki 2024 m. birželio 3 d. 17.02 val. ir laikyti, kad G. P. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu G. P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią G. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. P. 2024 m. birželio 3 d. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Išaiškinti nuteistajam, jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą, taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos.

Išaiškinti G. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti G. P.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.