Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. R. prašymąsuinteresuotiems asmenims V. S., L. Ž., M. Ž., Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarui Č. T. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir suinteresuotų asmenų L. Ž. ir M. Ž. priešinį pareiškimą pareiškėjai E. R., suinteresuotiems asmenims V. S. ir notarui Č. T. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė patikslintą prašymą, papildomai nurodė, jog iki mirties jos brolis L. Ž. gyveno kartu su žmona ir dukra, apie tai, kad jos brolis po savo motinos mirties paveldėjo dalį miško ir dalį žemės, jo artimiesiems buvo žinoma, tačiau nei L. Ž., nei M. Ž. palikimo nepriėmė, nors buvo raginamos tai padaryti ne kartą, tačiau pastarosios sakydavo, kad joms nieko nereikia. Apie tai, kad L. Ž. ir M. Ž. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po L. Ž. mirties, ji sužinojo 2011 metais. Ir po to ji ne kartą ragino suinteresuotus asmenis eiti pas notarą susitvarkyti palikimo, kadangi neatsidalinus paveldėto miško pareiškėja negali laisvai juo disponuoti. Laiko, kad dabar tiek L. Ž., tiek M. Ž. neturi teisės pretenduoti į jos brolio palikimą, todėl teismas neturėtų joms atnaujinti praleisto termino palikimui priimti, o turėtų tenkinti jos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Priešiniu pareiškimu suinteresuoti asmenys L. Ž. (mirusiojo L. Ž. žmona) ir M. Ž. (mirusiojo L. Ž. duktė) pareiškėjos E. R. pareiškimo prašė netenkinti ir atnaujinti joms terminą palikimui, likusiam po L. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad po L. Ž. mirties liko toks palikimas – ¼ dalis 13500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis 1250 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 554/8088 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis žemės sklypo, esančio Sak(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad po L. Ž. mirties laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo įstatymų. Tai, kad po L. Ž. mirties likęs turtas gali atitekti pareiškėjai, suprato tik gavusios šios bylos teismo dokumentus.Nesutinka su tuo, kad po L. Ž. likęs turtas atitektų pareiškėjai E. R.. Nurodė, kad jų santykiai visą laiką buvo priešiški, E. R. buvo visą laiką nepatenkinta, kad po savo motinos mirties L. Ž. paveldėjo dalį miško.

Teismo posėdžio metu, įvykusio 2015-04-23, M. Ž. nurodė, jog po tėvo L. Ž. mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, nes tarp giminių vyrauja nesutarimai, į kuriuos ji nenori dar labiau veltis. Be to, nurodė, kad ji pati tikrai nežinojo, kad po tėvo mirties liko palikimas, nurodė, kad miško jai nereikia, o norėtų, kad visas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis ir kad visi gautų tai kas priklauso.

L. Ž. ir M. Ž. atstovė nurodė, jog tiek E. R., tiek ir L. Ž. su M. Ž. yra praleidusios įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Nei L. Ž., nei M. Ž. nesuvokė nesikreipimo į notarą dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, tą patvirtina ir tai, jog sudalyvavusios teismo posėdyje ir po jo kreipusios į atstovę teisinės pagalbos, nesugebėjo paaiškinti, dėl ko kilo ginčas, o tai, kad M. Ž. turi magistro laipsnio išsilavinimą nereiškia, jog ji išmano teisės srities klausimus.Nurodė, kad moteriškės nesuprato, jog reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus, buvo įsitikinusios, jog palikimas priklauso joms, tarėsi su E. R. dėl atsidalijimo. Kadangi abi ginčo šalys yra praleidę terminus palikimo priėmimui, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, terminas turėtų būti atnaujintas pirmos eilės įpėdinei M. Ž. irsutuoktinį pergyvenusiai L. Ž., o ne ketvirtos eilės įpėdinei E. R..

Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas prašymas ir priešinis pareiškimas atmestini.

Teismo nustatytos aplinkybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja E. R. (buvusi Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo V. S. (buvusi Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) yra, o L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai. (b.l. 16-18, 76-77)M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 78). L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 125). Po jo mirties pirmos eilės įpėdine liko jo dukra M. Ž. (b.l. 124) (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), o kartu su ja paveldėjimo teisę įgavo L. Ž. žmona L. Ž. (b.l. 121) (CK 5.13 str.), su kuria jis iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.123). Remiantis 2014-10-01 Elektrėnų sav. 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. pažyma, po L. Ž. mirties, paveldėjimo byla pradėta nebuvo. (b.l. 23).

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip minėta, L. Ž., dėl kurio palikimo kilo ginčas, mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi M. Ž., kaip pirmos eilės įpėdinė bei sutuoktinį pergyvenusi L. Ž. palikimą turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), tačiau įpėdinės laiku to nepadarė, apie ką patvirtina notaro pateikta pažyma. Pareiškėja E. R. būdama L. Ž. sesuo ir ketvirtos eilės įpėdinė, palikimą turėjo priimti per 12 mėnesių (kiekvienos eilės įpėdiniams skaičiuojant trijų mėnesių terminą), t.y. iki (duomenys neskelbtini), tačiau to laiku taip pat nepadarė.

Praleidęs terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, vertinamos objektyvios aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, tai, kiek jis buvo praleistas, vertinamas pareiškėjo elgesys byloje, teisinis statusas bei kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, atsižvelgiama į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai

M. Ž. norą pretenduoti į mirusio tėvo L. Ž. palikimą išsakė teismo posėdžio, vykusio 2014-04-23 metu, tačiau jos apsisprendimas nebuvo tvirtas ir lydimas pasisakymais, jog, galbūt, ginčo turto jai nereikia, o galutinai prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti suformavo priešiniame pareiškime, kurį teismas gavo 2015-05-13, t.y. praėjus beveik 9 metams po termino, palikimui priimti, pasibaigimo. Nors priešiniame pareiškime L. Ž. ir M. Ž. teigia, kad terminą praleido dėl įstatymo nežinojimo, tačiau teismo posėdžio metu M. Ž. parodymai nebuvo nuoseklūs ir kita priežastis, dėl kurios anksčiau nebuvo kreiptasi į notarą ar teismą, buvo įvardinta nenoras veltis į didesnius nesutarimus tarp giminių. Pastaroji priežastis teismo vertintina kaip neturinti teisinės reikšmės. Taip pat pažymėtina, jog M. Ž. nepaneigė to fakto, jog ji turi aukštąjį išsilavinimą, o tokį išsilavinimą turinčiam asmeniui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Asmuo, siekiantis valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, turi domėtis, kokiu pagrindu jis šias teises gali įgyvendinti. Be to, apie tai, jog priimant palikimą reikalingos tam tikros teisinės procedūros, negalėjo nežinoti ir L. Ž., kuri, remiantis byloje dalyvavusių asmenų parodymais, dalyvavo L. Ž., E. R. ir V. S. priimant jų motinos M. Ž. palikimą.Taigi, vertinant suinteresuotų asmenų M. Ž. ir L. Ž. elgesį, negalima konstatuoti, kad jos buvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, įgyvendindamos savo teises, jos neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl atnaujinti terminą prašė tik praėjus beveik 9 metams, todėl jų priešinis pareiškimas netenkintinas.

Vertinant pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pažymėtina, jog pareiškėjaapie tai, kad L. Ž. palikimas nepriimtas atsitiktinai sužinojo 2011 metais, o iki to laiko ginčo turto likimu nesidomėjo, vadinasi neturėjo valios šį palikimą priimti.Po sužinojimo, jog L. Ž. turtas nepriimtas, dar apie trejus metus delsė įgyvendinti savo teises, o šį delsimą argumentavo tuo, jog taip ji davė protingos trukmės terminą palikimui priimti pirmos eilės įpėdinėms. Taigi į teismą pareiškėja kreipėsi 2014-07-30, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams po termino palikimui priimti pasibaigimo. Teismas pažymi jog šis delsimas nėra pripažintinas kaip nuo pareiškėjos nepriklausanti priežastis, dėl kurios ji negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių; byloje nėra nustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjai per protingą ir pagrįstą laiko tarpąpradėti įgyvendinti savo teises, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti yra netenkintinas neįrodžius svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas.

Kitos pareiškėjų išsakytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir teismas dėl jų nepasisako.

Kadangi pareiškimas ir priešinis pareiškimas atmestini, pareiškėjoms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.

Priešinio pareiškimo pareiškėja M. Ž. sumokėjo 49 Euržyminio mokesčio (b.l. 136). Kadangi šioje byloje mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), pareiškėjai grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš pareiškėjų priteisiamos 29,52 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, t.y. iš kiekvienos pareiškėjos po 9,84 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos RespublikosCPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str., teismas

nusprendžia:

E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) patikslinto prašymo netenkinti.

L. Ž. ir M. Ž. priešinio pareiškimo netenkinti.

Iš E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 9,84 Eurbylinėjimosiišlaidų, susijusiųsuprocesiniųdokumentų įteikimu.

Iš M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 9,84 Eurbylinėjimosiišlaidų, susijusiųsuprocesiniųdokumentų įteikimu.

Iš L. Ž., gim. 1946-04-01, valstybės naudai priteisti 9,84 Eurbylinėjimosiišlaidų, susijusiųsuprocesiniųdokumentų įteikimu.

Grąžinti M. Ž. 8 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-05-07 (op. archyvo kodas:2015050700692727).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skunduVilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.