Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-348-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
1A-470-348-2009
Teisminio proceso Nr.
20-1-01035-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. V., A.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-348/2009

Teisėja Dalia Kursevičienė Proceso Nr. 20-1-01035-08
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 7d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Angelei Fominienei, nuteistajam A. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 30 MGL (3900) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 str. A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

Iš A. V. nukentėjusiajai S. S. priteista 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2008-10-20, apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Pašilės g. link Riomerio g., ties pastatu Nr. 92, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus tuo, kad nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl atsitrenkė į sustojusį automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Audi A2“ vairuotoja S. S., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažeisdamas 231.5 punkto reikalavimus A. V. apie eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu bei baudžiamąją bylą nutraukti, apklausti liudytojais N. M., V. M. ir papildomai apklausti liudytoją L. K.. Nurodo, kad nuosprendis prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jis pagrįstas vien tik nukentėjusiosios S. S. parodymais. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nepakankamai aiški ir joje neatlikti visi būtini jo nusikalstamai veikai pagrįsti procesiniai veiksmai.

Nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl BPK 20 str. nuostatų esminio pažeidimo. Teismas pažeidė įrodymų leistinumo principą, nevisapusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje esančius įrodymus. Pažeistas LR Konstitucijoje įtvirtintą lygybės teismui principas, nes nukentėjusioji S. S. buvo globojama teismo.

Bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės, nes ikiteisminio tyrimo eigoje buvo apklausiamas tik vieną kartą. Duodamas parodymus, jis neigė padaręs autoįvykį, nes autoįvykio metu K. nebuvo ir negalėjo įvykdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad liudytojo L. K. apklausos protokole, šiam nežinant, buvo padarytas įrašas, jog neva jis jo prašė prisiimti kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau liudytojas tokio teiginio tyrėjui nesakė. Šį teiginį liudytojas paneigė teisminio bylos nagrinėjimo metu, o teisėjui parodžius apklausos protokolą su tokiu įrašu, liudytojas L. K. pastebėjo, kad jo parašas byloje esančiame apklausos protokole yra neoriginalus, o padarytas kopijavimo būdu. Liudytojas duodamas parodymus prisipažino vairavęs automobilį „VW Golf“ ir padaręs nurodytą autoįvykį K.. Tai jis patvirtino ir apklaustas teisme.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas jo žodiniu prašymu apklausė tik vieną nurodytą liudytoją L. K., nors jis liudytoju nurodė ir N. M.. Liudytojas N. M., kuris kartu su automobilį vairavusiu ir autoįvykį padariusiu L. K. buvo automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausiamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjai paklausus ar turįs prašymų, jis prašė apklausti šį liudytoją, tačiau teisėja prašymo netenkino, nes liudytojas N. M. su visais proceso dalyviais, prieš pradedant bylos nagrinėjimą, atsisėdo teismo salėje, nežinodamas, kad jam reikia laukti už durų ir jis liudytoju bus pakviestas tik teisėjai leidus. Teisėja pareiškė, jog negalės jo apklausti, nes jis turėjo laukti už teismo salės durų. Ši formali priežastis dėl kurios teisėja atsisakė apklausti svarbų liudytoją N. M., patvirtina, kad teismas buvo šališkas ir nesistengė objektyviai ištirti ir nustatyti visas faktines bylos aplinkybes, taip pažeisdamas kaltinamojo teises teikti įrodymus.

L. K. vairuojamame automobilyje, autoįvykio K. metu, ant galinės sėdynės sėdėjo liudytoja V. M.. Apie šią liudytoją ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui jis pranešė, tačiau ji nebuvo apklausta.

Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. teismui patvirtino aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo eigoje atliekant parodymo atpažinti procesinį veiksmą, tyrėjas nukentėjusiajai pateikė ne tris fotonuotraukas, iš kurių ji turėjo atpažinti įvykio kaltininką, o tik vieną, t.y. jo fotonuotrauką. Taip akivaizdžiai buvo pažeistos BPK 192 str. nuostatos.

Neapklausus išvardintų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruojamos jo kaip įtariamojo teisė teikti įrodymus. Atmesti prašymai dėl svarbių liudytojų apklausos ir procesiniai pažeidimai renkant įrodymus, sudarė prielaidas neužtikrinti kaltinamojo teisių į teisingą bei nepriklausomą teismą. Netenkinus įtariamojo teisėtų prašymų dėl svarbių liudytojų apklausos ir neturint galimybės kitu būdu apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus ir savo sprendimą grindė teisėtumo reikalavimo neatitinkančiais įrodymais.

Gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, tyrėjas neleido savarankiškai skaityti ir pilnai susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jam nesuprantama, kodėl tyrėjas pats perskaitė tik liudytojo L. K. apklausos protokolo pabaigą su įrašu apie tai, kad neva jis jo prašęs prisiimti kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tokių įrašų net neparodė. Tuom tyrėjas pažeidė BPK 181 str. numatytą įtariamojo teisę, be jokio pagrindo neleidęs susipažinti su visa bylos medžiaga.

Teisė reikšti žodinius ar rašytinius prašymus yra svarbi baudžiamojon atsakomybės traukiamo asmens teisė, sudaranti sąlygas jam proceso metu užimti aktyvią poziciją, t.y būti visateisiu proceso subjektu. Tik procesas, kurio metu baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi galimybes aktyviai naudotis tokiomis teisėmis, gali būti laikomas atitinkančiu pagrindinius teisinei valstybei būdingus proceso principus: teisės į gynybą, teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, rungimosi ir kt. Kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prašymas turi būti nagrinėjamas ir tenkinamas arba motyvuotai atmetamas. Situacija, kai į prašymą viso proceso metu lieka visai neatsakyta, nesuderinama su bendra BPK paskirtimi ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Jis viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso metu neigė savo kaltę, prašė apklausti tikrąjį autoįvykio liudytoją, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, netenkino jo prašymo apklausti liudytoją, todėl teismo išvados neteisingos, o priimtas sprendimas neobjektyvus. Skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius prieštaringus įrodymus ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus bylos duomenis ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kaltinamojo A. V. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos duomenimis, kurie nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir padarytos teisingos

Įstatymas numato, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Asmens parodymo atpažinti taisyklės yra numatytos BPK 192 str. Šio 192 str. 5 d. nustatyta, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Siekiant, kad atlikus parodymą atpažinti būtų daromos patikimos iš­vados apie tikrinamus parodymus, BPK numato, kad paprastai parodo­mas atpažinti turi būti ne vienas asmuo, kuris galėtų būti atpažįstamas, bet tas asmuo yra rodomos kartu su kitais asmenimis. Jei reikiamas asmuo atpažįstamas iš grupės asmenų ir objektų, yra žymiai didesnė tikimybė, kad buvo atpa­žintas asmuo ar objektas, apie kurį buvo duoti parodymai, nei tuo atveju, kai būtų atpažįstama rodant vien tik atpažintiną asmenį. Taigi, atpažįstančiojo parodymai gali būti tinkamai patikrinti tik tuo atveju, kai atliekant parodymą atpažinti iš nuotraukų atpažįstančiajam parodomos ne mažiau kaip keturios nuotraukos. Atpažintino asmens nuotrauka yra parodo­ma kartu su trimis kitų išoriškai panašių tos pačios lyties asmenų nuotraukomis. Pažeidus šiuos BPK 192 str. nustatytus asmens parodymo atpažinti reikalavimus, gauti duomenys dėl įrodymų leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymais. Teisėtai gautais duomenimis laikomi tik duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus. Tačiau pabrėžiama ir tai, kad dėl vieno neleistino įrodymo (gautas neteisėtais būdais) negali būti pripažįstami neleistinais kiti įrodymai.

Atsižvelgus į išaiškintą, sutinkamai su apeliacinio skundo pastaba, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų yra atliktas akivaizdžiai pažeidžiant BPK 192 str. reikalavimus, BPK 192 str. pažeidimas pasireiškė tuo, kad atpažįstančiajai S. S. buvo pateikta vien tik atpažintino asmens nuotrauka. Be to, parodymo atpažinti protokole nenurodyta parodomo atpažinti asmens pavardė, vardas, gimimo metai ir kiti duomenys. Šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes atlikus atpažinimą vien tik iš atpažintino – nuteistojo A. V. nuotraukų teismas neturi galimybės remtis atpažinimo metu gautais duomenimis tikrinant atpažinusios – nukentėjusiosios S. S. parodymus. Tai yra, pažeidus asmens parodymo atpažinti procesinius reikalavimus dėl parodomų asmenų skaičiaus nėra galimybės iš gautų duomenų nustatyti ar asmuo apklausos metu davė parodymus apie parodomus atpažinti asmenis, nes nebelieka tikimybės, jog reikiamas asmuo buvo atpažintas iš grupės asmenų, apie kurį buvo duoti parodymai. Vadovaujantis BPK 20 str. 1 ir 4 dalimis, byloje esantis asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas negali būti pripažintas įrodymu ir pirmosios instancijos teismas negalėjo juo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Teismo nuosprendis, išnagrinėjus bylą, gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Esant tokiom aplinkybėm, apygardos teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, todėl padarytas atpažinimas iš fotonuotraukos yra niekinis ir apylinkės teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Tačiau nepriklausomai nuo to, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

Nors nuteistasis neigia vairavęs automobilį „VW Golf“ ir padaręs autoavariją, tvirtina, jog tai padarė L. K., tačiau šios nuteistojo A. V. gynybos versijos nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir nuosprendį palikti galioti, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais arba padaryti kitokias išvadas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija atidžiai patikrino nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas ištirti byloje esantiems įrodymams, kurie vertintini kartu su pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, papildomai apklausti liudytojai bei nukentėjusioji. Nustatyta, jog ištirtų įrodymų visumos pakanka pagrįsti A. V. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 281 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, pagrindžiantys nuteistojo kaltę, vertinti ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma. Todėl vien tik asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo nepripažinimas įrodymu nepaneigia nuteistojo kaltės.

Nukentėjusioji S. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius parodymus apie autoįvykį ir bendravimo su kaltininku aplinkybes. Nukentėjusioji 2008-10-20 pareiškime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui nurodė eismo įvykio aplinkybes, jog į jos automobilį atsitrenkė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame pareiškime nurodyta, jog po eismo įvykio ji ir eismo įvykio kaltininkas buvo išlipę iš automobilių, jie kalbėjosi. Kaltininkas prašė nekviesti policijos, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. 2008-10-29 apklausos metu S. S. parodė, kad iš atsitrenkusio automobilio „VW Golf“ vairuotojas buvo išlipęs, jie kalbėjosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Šis asmuo buvo be plaukų, galėtų atpažinti. 2009-02-03 papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. S. patvirtino ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildė, kad iš jai pateiktos fotonuotraukos atpažino atsitrenkusio automobilio „VW Golf“ vairuotoją A. V., nes su juo po eismo įvykio bendravo ir jį labai gerai įsidėmėjo. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nukentėjusioji davė taip pat išsamius ir nuoseklius parodymus. Teisme nukentėjusioji parodė, jog su eismo įvykio kaltininku 1 - 2 minutes kalbėjosi iš arti, gerai jį įsidėmėjo, atpažino iš pateiktos nuotraukos ir neabejodama teigė, jog neklysta, kad tai A. V.. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklausta nukentėjusioji S. S. patvirtino visus iki tol duotus parodymus. Parodė, kad po avarijos išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio galo, tada prie jos priėjo avarijos kaltininkas. Jie du kalbėjosi apie 3 minutes žingsnio atstumu, ji užuodė alkoholio kvapą. Įsidėmėjo vairuotoją, jis buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis, džemperiu. Nors ant galvos buvo užsidėjęs džemperio kapišoną, tačiau matėsi kad ant gavos nėra plaukų. Neabejodama patvirtino, kad vairavo kaltininkas A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu ji dėl atpažintojo A. V. klysti negalėjo, nes po įvykio iki parodytos nuotraukos praėjo nedaug laiko. Paneigė, kad „VW Golf“ vairavo L. K.. Taigi, avarija įvyko ryte, nukentėjusioji net kelias minutes iš arti kalbėjosi su avarijos kaltininku, todėl neabejojama, kad teisme įvardindama A. V. avarijos kaltininku ji neklydo. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką tvarkos, numatytos BPK 192 str., pažeidimas nepaneigia aplinkybės, kad ji pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. V. atpažįsta ir įvardija avarijos kaltininku, duoda parodymus tiesiogiai kaltinančius A. V.. Nukentėjusiosios parodymai apie įvykį ir jo kaltininką yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir per visą teisminį bylos nagrinėjimą. Teismas nukentėjusiosios S. S. parodymais abejoti neturi jokio pagrindo, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jais remtasi pagrįstai.

Tuo tarpu nuteistojo A. V. užimama gynybinė versija, jog automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o L. K., nepatvirtinta jokiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais ir liudytojų parodymais. Nuteistojo avarijos kaltininko A. V., tariamai automobilį vairavusio liudytojo L. K. ir liudytojo N. M. parodymai tarpusavyje akivaizdžiai prieštarauja dėl esminių įvykio aplinkybių. Nuteistasis A. V. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme parodė, kad atvykus į S. ir pastačius automobilį, automobilio raktelius padėjo name, kuriame baliavojo, ant stalo. Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka parodė, kad raktelius paliko automobilyje. Aplinkybių, kada ir kaip L. K. išvažiavo į K., kodėl neatsiklausęs pasiėmė automobilį paaiškinti nesugebėjo, teigė, kad miegojo. Apie avariją sužinojo kitos dienos rytą, kai L. K. grįžęs iš Kauno atvažiavo prie namo, kur jie išvakarėse išgėrinėjo ir jis miegojo. Paties L. K., kuris neva vairavo automobilį, parodymai yra prieštaringi nuteistojo parodymams. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme jis aiškino automobilio raktelius radęs automobilyje. Po avarijos sugrįžo į S., sustojo prie mokyklos ir su N. M. gėrė alkoholį. A. V. apie avariją papasakojo, kai pastarasis pėsčiomis atėjo prie mokyklos. Tai yra, L. K. duodamas parodymus prieštaringus nuteistajam, aiškino, kad automobilio raktelius rado automobilyje, po avarijos grįžus į S. sustojo prie mokyklos, A. V. apie avariją papasakojo, šiam pėsčiomis atėjus prie mokyklos. Tuo tarpu nuteistasis A. V. parodė, kad automobilio rakteliai buvo ant stalo (bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pakeitė parodymus dėl šios aplinkybės), po avarijos K. L. K. grįžo į S. ir atvažiavo prie namo, kuriame išvakarėse baliavojo ir jis tariamai visą naktį miegojo, tik po to jie nuvažiavo prie mokyklos. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas L. K. aiškino, kad S. į namą, kur vyko išgertuvės, su N. M. ir A. V. užėjęs nebuvo, iki išvykstant į K. visą laiką (kelias valandas) sėdėjo automobilyje. Pakeliui į K. S. ar tai Alytuje į automobilį pylėsi kurą. K. važinėjosi, buvo nuvykę į Lapių miestelį. Avarija įvyko dviejų eismo juostų gatvėje antroje eismo juostoje. Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytam neginčijamam faktui, kad avarija įvyko trijų eismų juostų gatvėje, vidurinėje eismo juostoje. Svarbu paminėti, jo aiškinimą apie patį eismo įvykį, jog po avarijos buvo išlipęs iš automobilio, priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio galo, kur buvo ir nukentėjusioji, kalbėjosi su ja, tačiau negali pasakyti kaip ji atrodė, ką buvo apsirengusi ar kokius kitus nukentėjusiosios išorės bruožus. Šie L. K. papildomi parodymai yra visiškai prieštaringi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausto liudytojo N. M., kuris neva kartu važiavo į K., parodymams. Šis liudytojas parodė, kad S. L. K. kartu su juo ir A. V. užėjo į namo vidų, kur visi baliavojo. Pakeliui į K. jokio kuro niekur nesipylė, į Lapių miestelį nuvažiavę nebuvo. Iš N. M. ir L. K. parodymų matyti, kad jie vienas kitam prieštarauja aiškindami aplinkybes kas iš kartu atvykusių baliavojo name S., kaip jie nuvyko į K. ir kur ten važinėjosi. Visi šie prieštaravimai patvirtina, kad nuteistasis bandė suderinti parodymus su liudytojais siekdami palaikyti savo gynybos versiją ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo A. V., tariamai automobilį vairavusio liudytojo L. K. ir liudytojo N. M. parodymai nėra nuoseklūs, be paminėtų esminių yra ir kitų prieštaravimų dėl kurių parodymai visiškai nesutampa. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė tokiais prieštaringais parodymais. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apklausus nuteistąjį ir liudytojus šie prieštaravimų dėl savo ankstesnių parodymų ne tik kad nepašalino, tačiau dar daugiau vieni kitiems prieštaravo ir nepateisino nuteistojo keliamos gynybos versijos.

A. V. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo patvirtinta ir byloje esančiu L. K. 2009-03-06 ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu, kuris buvo ištirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka siekiant patikrinti jo parodymus. Šios apklausos metu L. K. parodė, kad trumpai apie eismo įvykį, kuris įvyko K., jam papasakojo A. V., kuris prašė prisiimti kaltę. Jis sutiko pasakyti, kad vairavo jam priklausantį automobilį, kurį paėmė jam nežinant, atvažiavęs į K. padarė autovykį, po ko grįžo į S., kur A. V. šventė. Pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu jis aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplamai liudytoju apklaustas nebuvo, pats tyrėjas surašė šį apklausos protokolą ir jį pasirašė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka L. K. nebeneigė buvusios apklausos ikiteisminiame tyrime, teigė, kad perskaitė ir pasirašė apklausos protokolą, kuriame nebuvo parodymų apie kaltės prisiėmimą už A. V.. Tačiau keisdamas aiškinimo taktiką dėl ikiteisminiame tyrime 2009-03-06 apklausos metu duotų parodymų, teisme nesugebėjo paaiškinti kaip tyrėjui, atlikusiam 2009-03-06 apklausą, jis 2009-03-19 galėjo pateikti prašymą paneigiantį apklausoje duotus parodymus dėl kaltės prisiėmimo už A. V., jei pasak jo paskutinę versiją tokių parodymų apklausoje nedavė, perskaitytame ir pasirašytame protokole apie tai nebuvo fiksuota. Logiškai mąstant suprantama, kad L. K. 2009-03-19 prašyme galėjo neigti tik 2009-03-06 apklausos protokole fiksuotus parodymus, kuriuos pats davė, su jais pasirašytinai buvo susipažinęs. Negalima paneigti to, ko nežinai. Jis neneigė, kad 2009-03-06 apklausos protokole ir 2009-03-19 prašyme yra jo parašai. Nesugebėjo paaiškinti, kodėl teisme pakeitė parodymus, nors iš ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo matyti, kad apklaustas liudytoju aiškiai parodė, jog A. V. prašė prisiimti kaltę dėl avarijos vykusios 2008-10-20 K.. Apklaustas tyrėjas patvirtino, kad būtent 2009-03-06 apklausos protokole fiksuotus parodymus davė, perskaitė ir už juos pasirašė L. K.. Įvertinus šiuos argumentus ir byloje esančius kitus šio liudytojo parodymus, neabejojama, kad ikiteisminiame tyrime 2009-03-06 apklausos metu L. K. davė teisingus parodymus apie A. V. prašymą prisiimti kaltę dėl 2008-10-20 K. įvykusios avarijos.

Aukščiau ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina nuteistojo A. V. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. V. ir liudytojo L. K. parodymais pagrįstai nesirėmė, nes jie prieštaringi ir nepatvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais. Abejoti dėl nuteistojo A. V. kaltės nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde aiškina, jog neapklausus jo nurodytų liudytojų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo ignoruojamos jo kaip įtariamojo teisė teikti įrodymus ir to pasekoje buvo neužtikrinta teisė į teisingą teismą. Su tokiu skundo teiginiu sutikti nėra pagrindo ir jis atmetamas kaip nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prieš pradedant įrodymų tyrimą ar bylos nagrinėjimo eigoje nuteistasis prašymų dėl liudytojo N. M. apklausos nepareiškė. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė. Akivaizdu, jog šis apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės, todėl yra atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinio skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu neva nepagrįstai neapklaustos liudytojos V. M., tariamai autoįvykio metu sėdėjusios ant galinės automobilio sėdynės, taip pat atmetami. Liudytojas L. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, jog buvo atvažiavęs pas V. M., ji važiavo automobiliu kartu, todėl pastaroji ir nebuvo apklausta. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog nuteistojo teisė teikti įrodymus nebuvo ignoruojama. Nuteistojo laisvė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo suvaržyta, tad jis galėjo aktyviai dalyvauti bylos tyrime, pateikti įrodymus paneigiančius jo kaltumą dėl inkriminuojamo nusikaltimo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų turimas, apklausti apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai N. M., L. K., pats nuteistasis ir nukentėjusioji. Tačiau apeliaciniame skunde dėstoma jo gynybos versija yra prieštaringa bylos medžiagai, jos nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, apklausti liudytojai. Nuteistajam A. V. du karus, bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose, buvo suteikta galimybė įrodyti savo nekaltumą pateikiant teisinančius įrodymus. Tačiau jo gynybos versija buvo paneigta, o kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Taip pat atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, neva gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, tyrėjas neleido susipažinti su bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje yra A. V. išsiųstas pranešimas apie užbaigtą ikiteisminį tyrimą ir pranešama, jog jis gali atvykti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau byloje nėra susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo, todėl pripažintina, jog jis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo atvykęs ir nepateikimas visos bylos medžiagos susipažinimui BPK 181 str. nuostatų nepažeidė.

Apeliaciniame skunde teisingai pastebima, jog bylos nagrinėjimo metu teisė reikšti prašymus - žodžiu ar raštu - yra svarbi baudžiamojon atsakomybės traukiamo asmens teisė, sudaranti sąlygas jam proceso metu užimti aktyvią poziciją. Į pareikštus prašymus turi būti atsakyta. Tačiau nuteistasis A. V. nepareiškė jokių prašymų, kuriuos teismui būtų kilusi pareiga nagrinėti, į juos atsakyti. Nuteistasis teismo procese dalyvavo pakankamai aktyviai, pritarė prokuroro pareikštiems prašymams. Teise reikšti savo prašymus nuteistasis nepasinaudojo. Tokių prašymų jis nepateikė ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent A. V. kaltas dėl autoįvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. S. sveikata. Kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio objektyvumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, apelianto kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. pilnai įrodyta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius