- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- e2S-2111-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16381-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus ieškovui verslo liudijimus laikotarpiais nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d., nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. spalio 10 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.; taikyti restituciją, įpareigoti atsakovę Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti sumokėtą 166,17 Eur mokestį už verslo liudijimus ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių grąžinti nuskaitytas 102,60 Eur lėšas iš asmeninės ieškovo sąskaitos; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje teigiama, jog ieškovas verslo liudijimų įsigijimo laikotarpiais buvo pripažintas neveiksniu, todėl yra pagrindas minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.84 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu bei taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotų verslo liudijimų teisėtumo, jų pagrindu paskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių grąžinimo, t. y. iš esmės skundžia mokesčių administratoriaus veiksmus. Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ginčas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Teismas pasiūlė ieškovui kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui. ABTĮ 17 straipsnyje yra nurodytos bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Tai, kad atsakovai yra mokesčių administratorius (jo pareigūnas) ginčo nėra, tačiau šiuo atveju nėra svarbu atsakovo statusas, svarbu - suformuluoti ieškinio reikalavimai. Verslo liudijimus ieškovas įsigijo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, už tai sumokėjęs pinigus, t. y. tarp šalių įvyko sandoris, kuris neturėjo įvykti, kadangi ieškovas verslo liudijimų įsigijimo laikotarpiais buvo pripažintas neveiksniu. Pagal ABTĮ kreiptis su skundu į administracinį teismą ar komisiją ieškovas galėtų tuo atveju, jei atsakovai būtų priėmę sprendimą ar kitą aktą ieškovo atžvilgiu. Šiuo atveju toks aktas priimtas nebuvo, todėl ieškovas negali kreiptis į administracinį teismą vadovaujantis ABTĮ, nes nėra apskundimo objekto. Restitucijos klausimas taip pat nėra pavestas įstatymo leidėjo administraciniam teismui.
5.2. Atsakovas VSDFV verslo liudijimų galiojimo laikotarpiu ieškovui, kaip asmeniui vykdančiam individualią veiklą, paskaičiavo 102,60 Eur PSD įmokų, kurias ieškovas privalėjo sumokėti iki 2018 m. gegužės 1 d. Kadangi šių įmokų ieškovas nesumokėjo, todėl Sodra, vadovaujantis Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą pateikė vykdyti mokėjimo nurodymus ir tuo pagrindu iš ieškovo sąskaitos buvo nurašytos lėšos. Taigi, šiuo atveju VSDFV Kauno skyrius sprendimo nepriėmė, o vadovavosi minėtomis taisyklėmis, todėl Sodros veiksmų ieškovas skųsti administraciniam teismui negali. Pirmiausia turi būti pripažinti negaliojančiais verslo liudijimai, ir tik tuomet Sodra tuo pagrindu galės grąžinti ieškovui nuo jo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus ieškovui verslo liudijimus laikotarpiais nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 14 d., nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. spalio 10 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir taikyti restituciją. Taigi, ieškovas iš esmės siekia pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos jam, esant teismo pripažintam neveiksniu, išduotus verslo liudijimus ir taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovę Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti jam sumokėtą 166,17 Eur mokestį už verslo liudijimus ir atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių grąžinti jam pagal negaliojantį verslo liudijimą iš jo sąskaitos neteisėtai išskaitytą 102,60 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
10. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra susiję su mokesčių administratoriaus veiksmais, todėl 2018 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino, kad ieškovas gali kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
11. Ieškovas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtina, kad verslo liudijimų įsigijimo laikotarpiais jis buvo pripažintas neveiksniu, todėl minėti sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.84 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, dėl ko toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
12. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo nutarta kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti, ar byla pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui.
13. Specialioji teisėjų kolegija, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavusi, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškėjui išduoti ginčijami verslo liudijimai yra laikytini viešojo administravimo subjekto priimtais individualiais administraciniais aktai, o tai lemia šio ginčo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai, sprendė, jog ginčas teismingas administraciniam teismui. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovo reiškiami reikalavimai yra išvestiniai, nes jų išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręstas byloje reiškiamas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotų verslo liudijimų teisėtumo.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotų dokumentų (verslo liudijimų), patvirtinančių nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, teisėtumo patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų ginčų sritį ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
15. Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų kontekste, nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, jog bylos teismingumą nagrinėjamu atveju keičia būtent tai, kad verslo liudijimai ginčijami viena iš CK normų, reglamentuojančių sandorio negaliojimo pagrindą.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui reglamentuojančias teisės normas (CPK 26 straipsnis), ir pagrįstai nusprendė, jog keliamas ginčas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.