Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-52120-19, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. K. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia du kartus spyrė į dešinę ranką savo buvusiai sugyventinei E. A., tuo sukėlė nukentėjusiajai E. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė (b. l. 46-47, 60-61), kad 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10 val., jis su pusbroliu ir jo draugu atvažiavo į savo ankščiau kartu su buvusia sugyventine E. A. nuomojamus namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti savo daiktų. Vėliau pasiimti daiktų atvažiavo ir E. A.. Jiems besirenkant daiktus tarp jo ir E. A. kilo konfliktas dėl jų bendros dukros. E. A. pasakė, kad neleis susitikti su dukra, dėl ko jis labai susinervino ir tyčia du kartus spyrė į dešinę ranką stovinčiai E. A.. Susinervinęs išėjo į lauką ir užrakino lauko duris. Konflikto niekas nematė. Nuėjęs į automobilį niekam apie konfliktą nepasakojo. Dėl savo elgesio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

- nukentėjusioji E. A. parodė (b. l. 13, 37-38), kad su buvusiu sugyventiniu T. K. ir jų dukra gyveno nuomojamame name (duomenys neskelbtini). Kartu nebegyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio vidurio. 2019 m. gruodžio 9 d. su savivaldybei priklausančiu autobusiuku ir jį vairuojančiu vyriškiu atvyko į minėtą namą susirinkti daiktų, kieme jau buvo T. K. ir nematytas automobilis, į kurį T. K. krovė sofos galus. Dėl kraunamo turto tarp jų konflikto nebuvo. Ji nuėjo į namo kambarį, dėjosi daiktus į maišelį ir tuomet atėjęs T. išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir konflikto metu du kartus jai stovinčiai spyrė į dešinę ranką, dėl ko juto skausmą rankoje ir tuo metu buvo paraudusi dešinė ranka ties plaštakos paviršiumi. Tuomet ji pasakė, kad kvies policiją. T. pasiėmė raktus, užrakino namo duris ir pabėgo. Kas vyko tarp jų niekas nematė. Duris atrakino ir ją iš namo išleido autobusiuko vairuotojas. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš.

- iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 12-14) ir BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 8-11) matyti, kad 2019 m. gruodžio 9 d. 11.15 val. Kelmės rajono socialinio skyriaus darbuotoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad E. A. nukentėjo nuo sugyventinio T. K., kuris neseniai buvo atėjęs, atėmė jos telefoną, stumdė. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą E. A. paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis T. K. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), du kartus spyrė į dešinę ranką, plaštaką, dėl ko ji juto skausmą. Dėl spyrio paraudo ranka. Įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas (b. l. 17-18), niekas nepaimta, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę E. A., atitinka ir nukentėjusiosios parodymus. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis T. K. tyčia du kartus spyrė į dešinę ranką savo šeimos nariui – buvusiai sugyventinei E. A., tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. A. fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113, 115-117).

Kaltinamasis T. K. neteistas, tačiau 2018 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais (b. l. 67-71), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 84), nedirba (b. l. 85), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), nustatant kaltinamajam teismo draudimus ir įpareigojimus: uždrausti 4 mėnesius bendrauti su nukentėjusiąja E. A. ir įpareigoti per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 1 metų laisvės apribojimas su teismo draudimais ir įpareigojimais už nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant 4 (keturis) mėnesius bendrauti su nukentėjusiąja E. A. ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.