Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1844-238/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
1S-1844-238/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
1S-1844-238/2013;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant V. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo D. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. Bausmės pradžia 2010-07-20, bausmės pabaiga 2015-02-20.

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimtu 2013-09-24 nutarimu nutarta nuteistajam D. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, staliaus-staklininko, medžio apdirbėjo specialybes, taip pat mokėsi Pataisos namų profesinio rengimo centre ir įgijo kranininko specialybę. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose jis dirba metalo liejimo ceche. Socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, ryšius palaiko susirašinėdamas laiškais, telefoniniais pokalbiais ir pasimatymais. Turi sužadėtinę, su kuria planuoja susituokti. Nurodė, kad tvirtas ryšys su šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo. Išėjęs iš pataisos namų gyventų pas tetą. Drausmine tvarka nebaustas, skatintas 3 kartus. Anksčiau nuteistasis teistas tris kartus, šis teistumas ketvirtas. Komisija atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę – neatliktos bausmės dalis dar yra didelė, t. y. 1 metai 4 mėnesiai 27 dienos. Nutarime nurodoma, jog anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Kaltę neigia, neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Taip pat komisija pasisakė ir vertino neatliktos bausmės dalį. Sprendė, kad per trumpas bausmės atlikimo laikas nuteistajam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėjo, kad abejotina tikimybė, jog nuteistasis savo problemas spręs teisėtais būdais ir integruosis į visuomenę. Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su nuteistojo savireguliacijos problemomis, silpnais problemų sprendimo įgūdžiais, neigiama draugų įtaka, netinkamu elgesio modelio pasirinkimu. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 46 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Įvertinusi šias aplinkybes, komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis D. T. apskundė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-09-24 nutarimą teismui.

Išnagrinėjęs D. T. skundą, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-11-07 nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog nors nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, jis yra 3 kartus skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, tačiau nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 46 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog stresinėse situacijose savitvarda silpna, kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, atsakomybės neprisiima. Visi nuteistojo nusikaltimai padaryti spontaniškai, neplanuotai, linkęs rizikuoti ir negalvoti apie pasekmes, pasiduodantis neigiamai draugų įtakai. Todėl išvadoje pabrėžiama, kad tikimybė, jog nuteistasis D. T. sugebės spręsti iškilusias problemas teisėtais būdais, yra abejotina. Teismas pažymėjo, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Nurodė, kad kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis ne visuomet geba pasirinkti tinkamus elgesio modelius spręsdamas konfliktines situacijas, nesvarsto galimų pasekmių. Svarbiausias kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti, susijęs su silpna savireguliacija, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, netinkamų elgesio modelių pasirinkimu. Teismas akcentavo, kad D. T. nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo prieš asmenį padarymą, nusikalto nebe pirmą kartą, todėl sprendė, kad komisija, spręsdama netaikyti lygtinio paleidimo, pagrįstai atsižvelgė ir į dar nemažą neatliktos bausmės dalį. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, sutiko su komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. T., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, psichologinės tarnybos išvados ir socialinio tyrimo išvados duomenis, teistumus, kitus duomenis.

Nuteistasis D. T. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-07 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog jo darbinė motyvacija yra teigiama, jis yra įgijęs specialybes, kurios laisvėje yra paklausios, todėl mano, kad yra didelė tikimybė, kad būdamas laisvėje jis greitai susiras darbą. Pažymi, kad yra pasirengęs gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Akcentuoja, kad pataisos įstaigoje dirbo. Nurodo, kad turės gyvenamąją vietą, todėl galės vykdyti paskirtus įsipareigojimus bei bendraus su artimaisiais. Pažymi, kad nė karto nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, buvo skatintas 3 kartus, todėl mano, kad psichologinės tarnybos išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad jis negeba savarankiškai priimti sprendimų.

Motyvuojamoji dalis

D. T. skundas atmestinas.

Konstatuojama, jog BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnis nustato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų duomenis, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, neatliktos bausmės dalį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kolegijos nuomone, nuteistasis D. T. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko. Tačiau vertinamos kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės), kurios šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kitų veiksnių. Pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad D. T. nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo prieš asmenį padarymą, nusikalto nebe pirmą kartą, veika, už kurią atlieka bausmę, padaryta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Komisijos nutarime nurodoma, jog anksčiau nuteistasis teistas tris kartus, šis teistumas ketvirtas, anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis išvadų nepadarė ir lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Kaltę neigia, neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Todėl teisinga yra išvada, kad tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Įvertinta ir tai, kad stresinėse situacijose nuteistojo savitvarda silpna, kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, atsakomybės neprisiima. Šios aplinkybės, priešingai, negu mano nuteistasis, lemia nemažą pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 46 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog visi nuteistojo nusikaltimai padaryti spontaniškai, neplanuotai, jis linkęs rizikuoti ir negalvoti apie pasekmes, pasiduodantis neigiamai draugų įtakai. Todėl išvadoje pabrėžiama, kad tikimybė, jog nuteistasis D. T. sugebės spręsti iškilusias problemas teisėtais būdais, yra abejotina. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai negu mano apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis ne visuomet geba pasirinkti tinkamus elgesio modelius sprendžiant konfliktines situacijas, nesvarsto galimų pasekmių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis pataisos įstaigoje buvo skatintas, nurodytų neigiamų nuteistojo asmenybės savybių nenusveria.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Tiek komisija, tiek teismas konstatavo, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, paleidus nuteistąjį D. T. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Konstatuojama, kad ši išvada yra teisinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos K. T. aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., K. T. 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali D. T. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra itin svarbi aplinkybė, kad D. T. jau buvo paleistas lygtinai, tačiau tais pačiais metais įvykdė naujus nusikaltimus. Papildomai pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės ir pernelyg švelnaus jo nubaudimo, būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto sunkaus nusikaltimo. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad kartą teismas parodė pasitikėjimą D. T., jį lygtinai paleido iš pataisos įstaigos, tačiau suteikto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto lygtinio paleidimo metu. Taigi įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad komisija ir teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog šiuo metu būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai netenkino D. T. skundo ir nepanaikino komisijos nutarimo. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo D. T. skundo, todėl jis atmetamas. Teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Ramūnas AntanavičiusGiedrius Endriukaitis