- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- e2-202-797/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07222-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokatui V. P., atsakovui E. K., jo atstovei advokatei D. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinį palaiko, prašo tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovei 28093,14 skolą, pinigus pervedant į J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Šiaulių bankas“ ir procesines 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji turėjo žemės sklypus, kuriuos atsakovas pardavė ir už juos gautų pinigų jai neperdavė, todėl prašo juos priteisti iš atsakovo. Paaiškino, jog jokių įgaliojimų parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ji nedavė, pas notarę įgaliojimų nepasirašinėjo, išskyrus teisę tvarkyti dokumentus dėl žemės susigrąžinimo. Teigia, kad ji nebuvo sutarusi su atsakovu, kad dalis pinigų atiteks atsakovui, o kita dalis jai, tvirtina, jog ji pinigų iš atsakovo negavusi. Nurodė, kad ant pirkimo–pardavimo sutarčių yra ne jos parašai, ieškinyje taip pat yra ne ji pasirašiusi.
Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, netaikyti ieškinio senaties, nes apie tai, kad žemės sklypas parduotas, ieškovė sužinojo tik 2014 m. ir tada kreipėsi į policiją. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismui paaiškino, kad ieškovė, netekusi savo būsto tam tikrą laikotarpį gyveno pas atsakovą pagalbiniame - ūkiniame pastate, teisių į žemę atgavimo, bei sklypų pardavimo reikalus tvarkė ieškovės prašymu, turėdamas jos įgaliojimus. Kai ieškovė persikėlė gyventi į atsakovo ūkinį pastatą, pradėjo skųstis, kad trūksta lėšų, todėl reikia sutvarkyti žemės dokumentus ir ją parduoti. Pagyvenusi pas jį, ieškovė išsikraustė gyventi į Smilgius, tačiau ieškovės ir atsakovo bendradarbiavimas tęsėsi, ji toliau išduodavo įgaliojimus atsakovui. Ieškovė kartu vykdavo pas notarą, visur pati pasirašydavo, pinigus ieškovei atiduodavo dalimis dar prieš sandorio pasirašymą arba sandorio sudarymo dieną ir po sandorio. Buvo sutarta, kad pardavus žemės sklypus, jis gaus 60 proc. sumos: 30 procentų už išlaidas, susijusias su sklypų pardavimu, nuosavybės atstatymu, o 30 procentų atlyginti už pirktą maistą, vaistus, teiktą aprūpinimą, o ji - 40 proc. Pinigus, gautus pardavus žemės sklypus, jis ieškovei atidavė dalimis, kartais apmokėdavo parduotuvės sąskaitas, nes taip prašė pati ieškovė, su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes nuo 2005 m. sandorio sudarymo praėjo beveik 11 metų.
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes nuo pirmojo 2005 m. sandorio sudarymo praėjo 11 metų. Posėdžio metu paaiškino, kad sandoriai buvo ne vienkartinio pobūdžio, ieškovė išduodavo įgaliojimus, juos pratęsdavo, jei per nustatytą terminą nepavykdavo parduoti sklypų. Nuo 2005 metų ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovui ir suteikė jam naujus įgaliojimus parduoti žemės sklypus. Prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų, gautų įgaliotiniui (atsakovui) pardavus ieškovės žemės sklypus, perdavimo. Ieškovė nurodo, jog nežinojo, kad žemės sklypai parduoti, o kai sužinojo, pareikalavo sugrąžinti pinigus, bet atsakovas, pardavęs jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, su ja neatsiskaitė. Atsakovas atsikerta, kad jis veikė pagal ieškovės išduotus įgaliojimus, ieškovė pinigus gavo, kaip buvo sutarę, kad 60 proc. lėšų už parduotą žemę gaus atsakovas, o 40 proc. ieškovė, nes atsakovas tvarkė ieškovės teisių į žemę atgavimo bei sklypų pardavimo reikalus, mokėjo pinigus už suteiktas paslaugas, sumokėdavo parduotuvėse už ieškovės skolas, ją išlaikė, kai ji neturėjo pinigų. Nurodo, kad jų santykiai buvo geri, todėl pasirašyti apie pinigų gavimą ieškovės neprašė.
Pateikti įrodymai patvirtina, jog 2005-10-14 ieškovė J. M. įgaliojo atsakovą E. K. parduoti J. M. 0,9600 ha ploto nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taip pat, 0,4200 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas išduotas vienam mėnesiui, patvirtintas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės. Jame atsakovui buvo suteikta teisė parduoti nurodytus žemės sklypus už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tam tikslui gauti iš atitinkamų įstaigų ir organizacijų visus reikalingus dokumentus, pažymas ir pažymėjimus, paimti pažymas iš VĮ Registrų centro, sudaryti ir pasirašyti sutartis, gauti pinigus, pasirašyti perdavimo-priėmimo aktus, pateikti ieškovės vardu prašymus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (62 b. l.).
2006-10-18 ieškovė J. M. įgaliojo atsakovą E. K. parduoti J. M. 0,4800 ha ploto nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas išduotas vieneriems metams, jame nurodytos tos pačios teisės, kaip ir ankstesniame įgaliojime, jis patvirtintas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės (16 b. l.).
2008-12-31 ieškovė J. M. įgaliojo atsakovą E. K. tvarkyti ir valdyti bei parduoti J. M. 0,6400 ha ploto nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jame nurodytos įgaliotinio (atsakovo) teisės, kaip ir ankstesniuose įgaliojimuose. Įgaliojimas jau išduotas 3 metams, patvirtintas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės (103 b. l.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2005-11-09 E. K., atstovaudamas ieškovei J. M. pagal 2005-10-14 įgaliojimą, pardavė ieškovei priklaususius 0,9600 ha ploto ir 0,4200 ha ploto sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjas prieš pasirašant sutartį sumokėjo ieškovei 579,24 Eur (2000,00 Lt), likusią sumą, t. y. 19 404,54 Eur (67 000,00 Lt) pervedė į E. K. banko sąskaitą (115-116 b. l.). Sutartis patvirtinta Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarės R. K. (6-11 b. l.). Sutarties 2.1.1 p. nurodyta, jog pirkėjas UAB ,,Vilniaus žemės grupė“ sumokėjo 2000 Lt pardavėjai J. M. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį (8 b. l.).
2006-11-23 E. K., atstovaudamas ieškovei, pardavė ieškovei priklausiusį 0,4800 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Pirkėjas sumokėjo 2896,20 Eur (10 000,00 Lt) grynais E. K.. Sutartis patvirtinta Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės R. S. (12-15 b. l.).
2009-01-15 atsakovas, atstovaudamas ieškovei, pardavė jai priklausantį 0,6400 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkėjas sumokėjo E. K. 5213,16 Eur (18 000,00 Lt). Sutartis patvirtinta Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. (17-21 b. l.).
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad pas notarę įgaliojimų parduoti žemės sklypus nepasirašinėjo, ji buvo įgaliojusi atsakovą tik tvarkyti žemės atkūrimo, susigrąžinimo dokumentus. Teigė, kad ir jos vardu pareikštame ieškinyje yra ne jos parašas, kad atsakovas ją apgavo, kad ji įgaliojo atsakovą tik sutvarkyti žemės atgavimo dokumentus, o pas notarą yra buvusi gal du kartus, niekur nepasirašinėjusi, visi parašai yra ne jos (garso įrašai).
Byloje esantys įgaliojimai yra sudaryti pas notarą, jie nenuginčyti, todėl laikytina, kad ieškovė juos yra pasirašiusi (CPK 197 str.).
Ginčas tarp šalių yra kilęs iš pavedimo teisinių santykių. Civilinio kodekso 2.150 str. nustato, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimą. Analogiška nuostata yra numatyta ir notaro patvirtintuose įgaliojimuose. Civilinio kodekso 6.760 str. 5 d. taip pat nustatyta, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Aptartos įstatymo ir įgaliojimų nuostatos įtvirtina tokią pat pareigą atstovui (įgaliotiniui) atsiskaityti su atstovaujamuoju (įgaliotoju) įvykdžius pavedimą, perduoti atstovaujamajam gautus pinigus jo naudai vykdant pavedimą. Įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos ataskaitos pateikimui ir atsiskaitymui. Šiuo atveju atstovui (atsakovui šioje byloje) tenka pareiga įrodyti, kad jis įvykdė pareigą atstovaujamajai (ieškovei šioje byloje) pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir perdavė visa, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimą. Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos šioje byloje turi būti taikomos atsižvelgiant į ginčo šalis siejusius artimus, pasitikėjimu grįstus santykius, dėl ko visas reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų šalys dėl pateisinamų priežasčių gali neturėti.
Teisme buvo apklausti liudytojai. L. L. B. patvirtino, kad 2006-2007 m. gyveno šalia ieškovės, girdėjo, kad ieškovė vadindavo atsakovą sūnumi, pasakojo, kad „sūnus“ tvarko visus reikalus, susijusius su žeme, kad atveš pinigų. Ji visada turėdavo pinigų, sakydavo, kad sūnus parduos žemes ir vėl atveš. Ieškovė niekur nedirbo, bet pinigų visada turėdavo, yra dovanojusi žmonėms traktorių ir namą.
Liudytoja L. S. teisme tvirtino, kad dirbo Smilgių kaimo parduotuvėje, matydavo, kad atsakovas ieškovei atveždavo pinigų, kuriuos paprašydavo pasaugoti jos, nes bijojo, kad pinigus iš ieškovės gali pavogti pas ją besilankantys žmonės, kurie mėgo išgerti. Nurodė, kad atsakovas kiekvieną savaitę atveždavo pinigų ieškovei, todėl ji gyveno labai pasiturinčiai.
Liudytojas A. K. parodė, kad buvo ieškovės kaimynas Smilgiuose, kad ieškovė labai dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, visam kaimui pasakodavo, kad sūnus E. K. parduos jos žemes, nes ji turi labai daug žemių, ir atveš jai pinigų. Per tuos metus, kai liudytojas gyveno virš ieškovės, ieškovė nupirko pažįstamiems namą, padovanojo traktorių.
Liudytoja D. K. patvirtino, kad dirba Smilgių parduotuvėje, pažįsta atsakovą, kaip ieškovės nurodytą sūnų, nes taip jį vadindavo J. M.. Nurodė, kad kai ieškovė atsikraustė į Smilgius, visiems pasakojo, kad turi labai daug pinigų, pirko techniką, gyvulius, dažnai vartojo alkoholį. Atsakovas dažnai atveždavo ieškovei pinigų, kartais ieškovė paprašydavo jos paskambinti atsakovui, kad atvežtų pinigų, liudytoja ir paskolindavo ieškovei pinigų, kuriuos grąžindavo atsakovas. Ieškovė pasakodavo, kad ,,sūnus“ tvarko visus reikalus ir kad ji yra pardavusi daug žemių. Kartais ieškovė atsakovo atvežtus pinigus duodavo pasaugoti pardavėjai L., nes ji gyveno tame pačiame kaime, o pati ieškovė bijojo, kad iš jos pinigus gali pavogti.
Liudytojas A. K. patvirtino, kad pažįsta atsakovą, o ieškovę yra tik kelis kartus matęs. Nurodė, kad ieškovė Aukštelkėje gyveno atsakovo ūkiniame pastate, po to persikėlė į Smilgius, į kuriuos atsakovas dažnai važiuodavo su dokumentais arba paduoti ieškovei pinigų, liudytojas yra kelis kartus atsakovą lydėjęs į Smilgius. Atsakovas liudytojui yra sakęs, kad turi įgaliojimus, todėl tvarko ieškovės reikalus.
Teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog šalių santykiai buvo geri, ieškovė atsakovą vadino sūnumi, kuris rūpinosi jos žemės sklypais, jų pardavimu ir atveždavo pinigų, tvirtino, jog ieškovės gyvenimo būdas buvo ydingas – ji nedirbo, bet pinigų turėdavo, mėgo išgerti, buvo išlaidi - pirko kitiems asmenims namą, dovanojo traktorių. Iš liudytojų apklausos matyti, o ir atsakovas pats teigė, kad ieškovę su atsakovu siejo pasitikėjimo santykiai, todėl neprašė pasirašyti apie pinigų gavimą (garso įrašas).
Byloje esantis atsakovo turimos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2005-12-29 iki 2007-10-12 sistemingai išgrynindavo pinigus iš savo banko sąskaitos. Atsakovas teigia, kad su ieškove atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu tai neigė. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, todėl nesant kitų įrodymų, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas pinigus, gautus už ieškovei priklausiusių žemės sklypų pardavimą, jai grynaisiais pinigais perdavė, kadangi tuo metu juos siejo pasitikėjimo santykiai, atsakovas nereikalavo iš ieškovės patvirtinimo apie grynaisiais pinigais perduotas pinigines lėšas. Atsakovo teigimu, taip buvo sutarta, kad atsiskaitys grynaisiais, nes ieškovė nenorėjo, kad į jos sąskaitą būtų mokami pinigai, kadangi ji tuo metu turėjo lengvatų privatizuoti butą, o turint pinigų, šia lengvata jai nebūtų taikoma. Atsakovo teiginiai, kad ieškovės turtas buvo areštuotas, todėl ji nenorėjo gauti pinigų į sąskaitą, neįrodyti (CPK 178 str.).
Nors byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, išskyrus 2005-11-09 2.1.1 p. kur nurodyta, kad ieškovė gavusi 2000 Lt, pavedimo kopiją 4000 Lt pervedimą 2011-09-28 bei sąskaitos išrašą (8, 117-120 b. l. ir ikiteisminio tyrimo medžiagos 35 l.), kurie neginčijamai patvirtintų, jog atsakovas perdavė ieškovei pinigus, kuriuos jis gavo pagal pirkimo-pardavimo sutartis už parduotus ieškovei priklausiusius žemės sklypus, tačiau iš įrodymų visumos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog tokio fakto negalėjo būti. Taip teismas sprendžia atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalių santykiai buvo blogi ir jie vienas kitu nepasitikėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, kad jis gautus pinigus už ieškovei priklausiusių žemės sklypų pardavimą perdavė jai grynaisiais pinigais, neprašydamas jokio rašytinio patvirtinimo. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į įgaliojimų surašymo ir nurodytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo datas, iš kurių matyti, kad žemės sklypai buvo parduoti pagal 2005 m., 2006 m., 2008 m. suteiktus įgaliojimus. Ieškovė teigia, kad ji pinigų negavo, net nežinojusi apie žemės pardavimą. Tokia ieškovės pozicija kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad ji, teigdama negavusi pinigų už 2005 m. sudarytą sandorį, 2006 m. ir 2008 m. vėl pasirašo įgaliojimus atsakovui veikti jos vardu ir jų terminą numato jau ilgesnį - nuo vienerių iki trejų metų, nors pirmasis įgaliojimas buvo išduotas tik vienam mėnesiui. Ši aplinkybė rodo, jog ieškovė pasitikėjo atsakovu ir jeigu jis nebūtų tinkamai vykdęs įgaliotinio pareigų, kiti įgaliojimai, teismo nuomone, nebūtų pasirašyti, teismas tai laiko teisiškai reikšminga aplinkybe (CPK 185 str.). Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad savo įsipareigojimus pagal įgaliojimus atsakovas ieškovei tuo metu vykdė tinkamai. Be to, ieškovė į teismą dėl nurodytų žemės sklypų kainos priteisimo kreipėsi beveik po 11 metų nuo pirmojo sandorio sudarymo ir nuo kitų sandorių sudarymo praėjus keleriems metams. Nors ieškovė neigia, kad buvo susitarta, jog po sandorių sudarymo dalis pinigų bus skirta ir atsakovui už jo rūpinimąsi nuosavybės atkūrimu, turto pardavimu ir jos išlaikymu, tačiau tai įrodo pačios ieškovės duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad ji buvo prastos sveikatos, su savo vaikais nesutarė, todėl E. K. parašė įgaliojimą, kad šis sutvarkytų visus nuosavybės grąžinimo dokumentus jos vardu, kad jis sutvarkė ir jai buvo atkurta nuosavybė (31 b. l. ikiteisminio tyrimo medžiaga).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė yra pardavusi žemės sklypus ir vėliau, t. y. 2010 m. bei už juos gavusi pinigus, todėl tikėtina, kad 2014 m. pinigai už parduotus žemės sklypus jau galėjo būti išleisti, o atsakovas nebedavė ieškovei pinigų, todėl ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, o vėliau ir į teismą dėl jų priteisimo, kas verčia suabejoti ieškovės sąžiningumu. 2006 ir 2008 m. įgaliojimų išdavimas paneigia ieškovės teiginius, kad ji nežinojo apie žemės sklypų pardavimą 2005 m., kadangi naujai išduotose įgaliojimuose tų pačių žemės sklypų jau nebenurodė.
Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys tarpusavyje susitarė dėl nuosavybės teisių ieškovei į žemės sklypus atkūrimo ir žemės sklypų pardavimo (išduoti įgaliojimai). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad nuosavybės atkūrimo dokumentus tvarkė atsakovas. Pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog parduotų 2005, 2006, 2008 m. žemės sklypų nuosavybės įregistravimo pagrindas buvo Apskrities viršininko sprendimai, kas patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis tvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus ieškovės vardu (77-86 b. l.). Šiam ieškovės pavedimui atlikti atsakovui buvo išduotas įgaliojimas įgaliotojos vardu įvairiose institucijose atlikti įvairius teisinius veiksmus. Atsakovo veiksmai rodo, jog jis sutiko priimti jam tokį duotą pavedimą ir vykdyti jį, nes nurodyti veiksmai buvo atlikti, tai yra buvo atkurtos ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą, ir žemės sklypai parduoti (CPK 178 str.).
Pagal Civilinio kodekso 2.151 str. 1 d. atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, jog atstovaujama neatlygintinai. Iš įgaliojimų matyti, jog jame nėra nurodyta, jog atstovas veikia neatlygintinai, o įstatymas numato, kad tokiu atveju atstovui turėjo būti sumokamas atlyginimas ir jo turėtos išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nesieja giminystės ryšiai, atsakovas nurodė, jog jis rūpinosi ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, ieškovė neginčijo šių atsakovo nurodytų aplinkybių. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė už tai atsakovui būtų sumokėjusi, todėl laikytina, jog tarp šalių buvo susitarimas atlyginti turėtas išlaidas bei gauti atlyginimą ir kad dalį pinigų už parduotus žemės sklypus gavo ir atsakovas, o kitą dalį perdavė ieškovei. Kaip minėta, įstatymas nenumato rašytinės formos, teikiant ataskaitą ir atsiskaitymą, todėl atsakovas atsiskaitymą įrodinėjo liudytojų parodymais, šiuo atveju galima remtis liudytojų parodymais ir Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d. ribojimas netaikomas (CPK 185 str.). Atsakovas teigė, kad sandoriai įvykę seniai, todėl jis neturi visų rašytinių įrodymų išlaidoms pagrįsti, tačiau pateikė PMV sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitą (42-44 b. l.). Įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 28 093,14 Eur sumą iš atsakovo (CPK 178, 185 str.).
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, jog nuo 2005-11-14 sandorio sudarymo yra praėję beveik 11 metų, o Civilinio kodekso 1.125 str. įtvirtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, ieškovė niekada nereiškė pretenzijų, kad, neva, negavo pinigų, o apie sandorio sudarymą jai buvo žinoma ir net prieš sudarant sandorį. Ieškovė nurodo, jog jai tik 2014 m. sausio 1 d. tapo žinoma, jog buvo parduoti žemės sklypai 2005-11-09, 2006-11-23 ir 2009-01-15, todėl vadovaujasi Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. ir nurodo, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, todėl laiko, kad senaties termino nėra praleidusi.
Ieškovė į teismą kreipėsi 2016-08-18, o pirmasis sandoris buvo sudarytas 2005-11-09. 10 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2015-11-09. Byloje neįrodyta, kad ieškovė apie 2005-11-09 sandorio sudarymą sužinojo tik 2014-01-01. Taip teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visų įvykių seką dėl žemės sklypo pardavimų, nes po įgaliojimo sudarymo konkrečiam jame nurodytam turtui, būdavo parduodamas įgaliojime nurodytas konkretus žemės sklypas, vėliau sudaromuose įgaliojimuose buvo nurodytas jau kitas nekilnojamasis žemės sklypas, todėl ta aplinkybė pagrįstai leidžia manyti, jog ieškovei buvo žinoma apie turto pardavimą ir 2005-11-09 sandorio sudarymo metu. Tą aplinkybę patvirtina ir pačioje pirkimo – pardavimo sutarties 2. 1. 1. p., kuriame teigiama, kad pirkėjas UAB ,,Vilniaus žemės grupė“ sumokėjo 2000 Lt pardavėjai J. M. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį (8 b. l.). Ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. (CK 1.131 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
Nepagrįstai ieškovė teigia, jog jai apskritai nebuvo žinoma apie žemės sklypų pardavimą, kadangi byloje pateikta 2007-04-27 pirkimo - pardavimo sutarties kopija patvirtina, jog jai buvo žinoma apie žemės sklypų pardavimą, ką patvirtina jos prierašas ant sutarties: ,,su kaina sutinku, J. M., parašas“ (74 b. l. antra lapo pusė).
Įrodymų visuma patvirtina, jog su ieškove pagal sandorius ir šalių tarpusavio susitarimą buvo atsiskaityta, buvo teikta ataskaita apie sandorius, kadangi po kiekvieno sandorio sudarymo, ieškovė vėl suteikdavo atsakovui naujus įgaliojimus veikti jos vardu, sudarant kito turto pardavimo sandorius. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl 28 093,14 Eur priteisimo atmestinas (CK 2.150-2.151 str., CPK 178, 185 str.).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl atmestinas reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo (CPK 178, 185 str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš ieškovės ir yra 400 Eur (CPK 93, 98 str.).
Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priklausytų priteisti iš ieškovės, tačiau ji 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes jai suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl jos nepriteistinos (25 b. l., CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovui E. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.