Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.11.-9474-865/2015 grąžinta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos trūkumų pašalinimui ir tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 189¹³ straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2015-01-22 neteisėtai išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas, Nr. 54/14, parengtą 2014“. Projekte, pateiktame „Žemės sklypo plane M 1:500“, kurį 2014-04-11 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius T. Š. ir matininkas D. V., yra nurodytos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir savavališkai statomo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (namo) kampų koordinatės LKS-94 sistemoje. V. M. pasirašė planą. Nustatyta: 1. atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 1-2) iki Pastato kampo (taškas 9) yra 589275.45-589273,24=2,21 m.; 2.atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 1-2) iki Pastato kampo (taškas 10) yra 589275,60-589273,24=2,36 m.; 3.atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 1-2) iki Pastato kampo (taškas 5) yra 589276,42-589273,24=3,18 m. 4. atstumas nuo vakarinės sklypo ribos (taškai 2-3) iki Pastato kampo (taškas 5) yra 6044850,03-6044846,75=3.28 m. Išnagrinėjus Projekto brėžinį „Stogo planas. Pjūvis B-B, M 1:100 (žymėjimas AS-2) nustatyta: 1. atstumas nuo vakarinės Pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio stogo konstrukcijos taško tarp ašių 1-2 yra 0,50 m.; 2. atstumas nuo šiaurinės Pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio stogo konstrukcijos taško tarp ašių A-D yra 0,50 m.; 3. atstumas nuo vakarinės Pastato išorinės atitvaros išorinio paviršiaus iki tolimiausio įėjimo stogelio konstrukcijos taško tarp ašių 1-2 yra 1,50 m. Projekte nepateikti besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas, pažeidžiant: Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 3 priedą (nepateiktos visų besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų (susitarimų) ir sutikimus dėl kito (-ų) žemės sklypo (-ų) ar teritorijas naudojimo kopijos.; STR 1.07.01:2010 11 priedą; Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 8 priedo 1 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos trūkumų pašalinimui ir tyrimui papildyti. Teismas nurodė, kad patikrinimo akte nėra konkretizuota, kaip būtent pasireiškė inkriminuojami pažeidimai, t.y. kodėl statytojo pateikto projekto sudėtis neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06: 2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 2 punkto ir kuo tas neatitikimas pasireiškia, t.y. kas nustatyta, kurių konkrečiai besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų nėra (byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus bei F. S. sutikimas. Be to, protokole nurodant teisės aktus nurodytas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 3 priedas, kuris reglamentuoja prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui formą, dėl to neaišku, kaip šį priedą pažeidė V. M.. Patikrinimo akte nurodyta, jog statinys yra vienbutis gyvenamas namas, neypatingas, tuo tarpu inkriminuojama Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 11 priedo 4 dalis (punktas). Lieka neaišku, kodėl būtent šios dalies (punkto) nuostatos taikomos byloje aptariamu atveju, t.y. patikrinimo akte nepateikta platesnė informacija apie statinį, patikrinimo akte nepateikti išmatavimai (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu protokole jau dėstomi atstumai nuo sklypo ribų iki pastato kampų ir kt. Neaišku, kas šiuos išmatavimus atliko. Be to, patikrinimo aktu teigiama, jog pažeidimo padarymo laikas -2015 m. gegužės 8 d., tuo tarpu protokole nurodoma, jog pažeidimų padarymo laikas – 2015 m. sausio 22 d.

Apeliaciniu skundu V. M. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jo veikoje yra tyčia. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, siekiant konstatuoti, jog asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, būtina jo veikoje nustatyti inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyvieji bei subjektyvieji pažeidimo sudėties požymiai. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis - kaltė. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Atsižvelgiant į ATPK 91² straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus įgaliotas atstovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nutarime tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 260, 284 str. nuostatas. ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga.

Skundas atmestinas.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t.y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

LR ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, kokie reikalavimai yra keliami administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Protokole nurodoma: surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad protokole aiškiai ir nedviprasmiškai turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė ir teisės normos, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 189¹³ str. 5 d. įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Iš normos gramatinės konstrukcijos matyti, kad norma yra blanketinė, t.y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju nėra konkretizuota, kaip būtent pasireiškė V. M. atžvilgiu inkriminuojami pažeidimai, nenurodyta, kodėl statytojo pateikto projekto sudėtis neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 8 priedo 2 punkto.

Sutiktina su V. M. nurodoma teismų praktika, kurioje teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teises pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn įraukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, dėl kokio pažeidimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teisę taikantis subjektas, nors ir turintis specialius, valdingus įgaliojimus, privalo savo rengiamus dokumentus, nuostatus, taisykles parengti taip, kad jos būtų suprantamos plačiam asmenų ratui. Priešingu atveju suinteresuoti asmenys, asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn, atsidurtų sunkesnėje padėtyje, neturėdami pakankamai žinių apie aktualų teisinį reglamentavimą.

Apeliaciniame skunde V. M. nurodo iš esmės panašius argumentus į tuos, kuriuos nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime. Teigia, kad protokolas surašytas netinkamai, neaiškiai, iškreipiant ir praleidžiant žodžius, nėra apibrėžta pažeidimo sudėtis, bei remiasi teismų praktika dėl su administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, jo suprantamumo vertinimo. V. M. teigia, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino ir neištyrė visų svarbių bylai aplinkybių, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla nutraukta. Kaip minėta, V. M. nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skundžiame nutarime, teigdamas, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neaiškus ir surašytas formaliais pagrindais. Apeliaciniame skunde nepateikiami argumentai, kuriais remiantys byla būtų nutraukta. Pastebėtina, kad bylos nutraukimas dėl to, kad surašytas reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, prieštarautų administracinės atsakomybės paskirčiai. Be to, įstatymų leidėjas įsakmiai ATPK 287 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, gali priimti nutarimą bylą nutraukti arba motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Vadinasi, tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, ją nagrinėjantis organas (pareigūnas) gali spręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitikimo ATPK normoms. Gi asmuo, kurio atžvilgiu surašytas reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas automatiškai nėra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. V. M. atsakomybės klausimas per se bus sprendžiamas tuomet, kai teismui bus pateiktas reikalavimus atitinkantis, aiškus bei konkretus administracinio teisės pažeidimo protokolas. Skundžiamame nutarime išdėstyti protokolo trūkumai sutrukdė teismui išnagrinėti bylą, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, negali vertinti V. M. kaltės klausimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus dokumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos trūkumams pašalinti ir tyrimui papildyti

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.