Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Saulius Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-350/2012

2012 m. rugpjūčio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 2 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 286 str. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 290 str. laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. R. paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dalis, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėta prie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-04 nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. R. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai priteista 307,19 Lt turtinės žalos atlyginimas bei 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimas R. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-29 telefonu pagrasinęs R. L., kad šį užmuš, apie 18 val., pasiėmęs peilį, nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo laiptinėje vieną kartą peiliu dūrė R. L. į pilvo sritį, padarė nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė R. L. sveikatą, po to, nukentėjusiajam aktyviai priešinantis, grasino R. L. nužudyti ir tokie jo veiksmai R. L. sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas;

2012-01-29 nuo 18.40 val. iki 20.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apsk. VPK Kupiškio r. PK kieme ir patalpose, adresu Kupiškis, Gedimino g. 54, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasipriešino valstybės tarnautojams, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, t.y. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius, garbę ir orumą žeminančius žodžius savo pareigas einančių policijos pareigūnų R. B. ir S. G. atžvilgiu, tuo juos įžeidė, trenkė kumščiu į veidą policijos pareigūnui R. B., tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, vežamas į policijos komisariatą ir policijos komisariato kieme grasino fiziniu susidorojimu policijos pareigūnams R. B. ir S. G., spyrė į policijos automobilį, informacinį policijos stendą, į lauko durų stiklą, spyrė policijos pareigūnui R. B. į kairę koją ne mažiau kaip tris kartus, policijos pareigūnui S. G. į dešinę koją ne mažiau kaip keturis kartus, tuo jiems sukeldamas fizinį skausmą, policijos komisariato patalpose grasino sudeginti policijos pareigūnų R. B., S. G., A. Z. automobilius.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su jam paskirta bausme, todėl kolegija tikrina nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tik šiuo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas T. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė bausmes BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmių rūšies bei dydžio skyrimo motyvus.

Skirdamas nuteistajam bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį ir stadiją (padaryti keturi nesunkūs baigti tyčiniai nusikaltimai), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (iš savanaudiškų paskatų), tinkamai įvertino kaltininko asmenybę (mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai, anksčiau tris kartus teistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, recidyvistas). Nustatęs atsakomybę lengvinančią (kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (veikas padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui) aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų, teismas už atskiras nusikalstamas veikas motyvuotai parinko laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai. Kadangi apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, teismo jau yra tinkamai įvertintos, dar kartą į jas atsižvelgiant švelninti T. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių pagrindo nėra.

Bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir bausmes subendrino taikydamas galimą apeliantui palankiausią bausmių bendrinimo būdą- dalį bausmių subendrino apėmimo būdu, o kitas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir prie didžiausios iš paskirtų- vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik minimalią galimą tris mėnesius iš paskirtų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už kitą nusikalstamą veiką. Taigi, ir subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu T. R. už nusikalstamų veikų padarymą jau buvo nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu, taip pat pritaikius įstatymo leidžiamą palankiausią apeliantui – dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdą, prie jau paskirtos bausmės buvo pridėta taip pat tik dalis- dešimt mėnesių iš paskirtos vienerių metų ir trijų mėnesių bausmės, todėl T. R. paskirta ir galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog T. R. dėl savo nusikalstamo elgesio išvadų nedaro ir atitinkamų BK straipsnių sankcijoje numatytomis švelnesnėmis bausmėmis (viešaisiais darbais, areštu arba laisvės apribojimu) nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendinta jos paskirtis. Atsižvelgiant į tai, jog T. R. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas tris kartus ir naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė vienam mėnesiui po 2012-01-04 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, darytina išvada, jog tiek pirmosios instancijos teismo už naujus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę bei BK 56 str. 1 d. nuostatą, kad recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis pripažįsta civilinius ieškinius, laisvėje sieks įsidarbinti ir juos atlyginti, esminės įtakos tinkamam bausmės individualizavimui neturi, todėl remtis jomis ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas neeliminuoja nuteistojo prievolės atlyginti jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos, be to, kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, pataisos namuose yra sudaromos sąlygos dirbti, todėl apeliantas visiškai neteisingai teigia, jog atliekant bausmę pataisos namuose jis negalės atlyginti civiliniams ieškovams priteistos žalos.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, T. R. paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį individualizuota tinkamai, todėl ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.