- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2-1070-939/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00806-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., E. B., A. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai R. R., jos atstovei advokatei O. B., suinteresuotiems asmenims A. B. ir E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., E. B., A. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad jos motina O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausantys asmeniniai daiktai, baldai, buities prietaisai, karvė. Nekilnojamojo turto, registruoto O. B. vardu, nebuvo. Jos motinai 2002 m. sausio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-20 Vyšniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotas 2,50 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos ar pirkimo sutartis nesudaryta. Prieš mirtį O. B. testamento nepaliko. Motina turėjo penkis vaikus: ją, t.y. pareiškėją R. R., bei E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), L. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir S. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)). Mirusios L. R. sutuoktinis yra A. R.. Mirusioji S. B. nebuvo sukūrusi šeimos, vaikų neturėjo. Motinos sutuoktinis P. B. mirė dar prieš motinos mirtį. Po motinos mirties namuose toliau liko gyventi pareiškėja ir visi kiti O. B. vaikai, t.y. E., A., L. ir S., kurie tuo metu buvo nepilnamečiai. Po motinos mirties pareiškėja ir minėti keturi vaikai, t.y. E., A., L. ir S. naudojosi likusiais namuose O. B. daiktais – baldais, prietaisais, prižiūrėjo karvę. Pareiškėja buvo pilnametė, o kiti vaikai buvo nepilnamečiai, todėl daugiausiai ji rūpinosi minėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime dirbimu, padedama kitų vaikų, t.y. E. B., A. B., L. R. ir S. B.. Minėtame žemės sklype sodino bulves, daržoves, ganė karvę, samdė kitus asmenis padėti nušienauti pievą, dirbti žemę. Minėtu žemės sklypu ji naudojasi ligi šiol, ketina toliau naudotis minėtu žemės sklypu, įsigyti daugiau gyvulių. Tokiu būdu motinos palikimą pareiškėja pradėjo valdyti kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Mirus motinai ji organizavo motinos laidotuves, prižiūri mirusiosios kapavietę. Bylos nagrinėjimo metu esantys gyvi O. B. vaikai bei A. R. neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Dėl motinos turto paveldėjimo į notaro biurą pareiškėja nesikreipė, nes po motinos mirties buvo daug rūpesčių, ji viena pati augino, prižiūrėjo, globojo likusius po motinos mirties našlaičiais savo brolį ir seseris, be to, neturi teisinių žinių, niekas jai nepatarė susitvarkyti pavedėjimo dokumentų anksčiau. Motinos palikimą pareiškėja pradėjos valdyti kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Jos nurodytas aplinkybes patvirtins liudytojai teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjai įrodžius, jog ji kartu su O. B. iki jos mirties gyveno ir vedė bendrą ūkį bei pareiškėjai įrodžius žemės sklypo valdymo aktyviais veiksmais faktą, neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pareiškėjai įrodžius turto valdymo faktą. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo A. B. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su R. R. pareiškimu sutinka ir patvirtina, jog ši po motinos O. B. mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiosios turtą.
Suinteresuotas asmuo E. B. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su R. R. pareiškimu sutinka ir patvirtina, jog ši po motinos O. B. mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiosios turtą.
Suinteresuotas asmuo A. R. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su R. R. pareiškimu sutinka ir patvirtina, jog ši po motinos O. B. mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiosios turtą. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. B. ir E. B. nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti bei patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiškino, jog ji yra R. R. kaimynė. R. R. po motinos O. B. mirties su kitais O. B. vaikais, kurie tuo metu buvo nepilnamečiai, toliau gyveno likusiuose namuose, naudojosi ten likusiais daiktais, laikė karvę, prižiūrėjo ir dirbo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime – jame ganė karvę, sodino bulves, daržoves, samdė kitus asmenis išdirbti žemę, nušienauti pievą, suvežti šieną.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. paaiškino, jog jis yra R. R. kaimynas. R. R. po motinos O. B. mirties su kitais O. B. vaikais, kurie tuo metu buvo nepilnamečiai, toliau gyveno likusiuose namuose, naudojosi ten likusiais daiktais, laikė karvę, prižiūrėjo ir dirbo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime – jame ganė karvę, sodino bulves, daržoves, samdė kitus asmenis išdirbti žemę, nušienauti pievą, suvežti šieną. Jis taip pat padėdavo R. R. dirbti žemę, nes turi arklį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos R. R. motina O. B. mirė būdama našlė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 9). Jos sutuoktinis – P. B. (b.l. 6). Jos vaikai: R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), L. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) (b.l. 9, 10,11, 12,13, 14, 15, 16, 17, 19, 20). O. B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2000-2001 metais O. B. gyveno pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su dukra R. R., vedė bendrą ūkį (b.l. 35). S. B. iki mirties gyveno viena (b.l. 18). L. R. sutuoktinis – A. R. (b.l. 21, 22). Prienų rajono I-ojo notarų biuro liudijime nurodoma, jog O. B. palikimo paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 8). O. B. Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-07-12354 patvirtintame Asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ir kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu Stakliškių apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma arba jei sprendime klaidingai nurodyta pavardė, vardas ar žemės plotas sąraše įrašyta naudojanti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės (b.l. 23). 2002 m. sausio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-20 Vyšniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotas 2,50 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).
Iš pareiškėjos pareiškimo (b.l. 2-4), jos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad R. R. po motinos O. B. mirties priėmė jos palikimą: ji ir toliau gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriame iki savo mirties gyveno O. B., naudojosi šios įgytais daiktais, baldais, buitine technika, toliau laikė ir prižiūrėjo karvę, naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, O. B. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant dėl jos palikimo priėmimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. O. B. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Byloje nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į O. B. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie O. B. testamentą nėra. Iš karto po O. B. mirties jos dukra R. R. priėmė visus palikėjai tuo metu priklausiusius daiktus, karvę, žemės sklypą, jais naudojosi, taip pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Nors R. R. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad R. R. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. B. palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. R. tuoj po savo motinos O. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti pagal įstatymą po savo motinos O. B. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos priteistina 8,72 eurai bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Iš pareiškėjos R. R. priteistina 8,72 eurai (aštuoni eurai,72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.