Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Rad­vi­la­vičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltina­miesiems A. J. ir E. S., jų gynėjams ad­vo­katams Romualdui Matoniui ir Juozui Šilanskui, viešame teisiamajame posėdyje išna­gri­nė­jo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., nevedęs, bedarbis, (duomenys neskelbtini) kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto 3 kurso studentas, neteistas;

2. E.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vil­ka­viš­kio m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vil­ka­viškio r. sav., vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo:

1. 2006 m. rugpjūčio 1 d. pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 5 MGL (625 Lt) bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

2. 2009 m. gruodžio 21 d. pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 me­tams, pagal 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn., įpa­rei­gojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios baus­mės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, pagal 72 str. 2 d. 3 p. pa­skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 140 Lt turto konfiskavimas, teistumas neiš­nykęs;

3. 2010 m. sausio 4 d. pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pa­gal 75 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn., pa­skirtos baudžiamojo po­vei­kio priemonės – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar ki­tose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, juos atliekant per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 150 Lt turto konfiskavimas, įpareigojimas – per vi­są baus­mės vykdymo ati­dė­ji­mo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vyk­dymo ati­dė­ji­mą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, to paties teis­­mo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2009 m. gruodžio 21 d. nuos­pren­džiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėn., pagal 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 60 val. nemokamų darbų svei­ka­tos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne­vals­tybinėse įstaigose ar orga­nizacijose atlikti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo die­nos, ir 290 Lt vertės turto konfiskavimas, nustatyti įpareigojimai – per visą bausmės vyk­dymo atidėjimo laiką be ins­titucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, suti­ki­mo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 15 dienų nuo nu­tar­ties įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti ar būti registruotu dar­bo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, teistumas neišnykęs,

kaltinami pagal Baudžiamojo ko­dek­so 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. J. ir E. S. 2009 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 22 d. į 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilkaviškio rajono Pakalnių kaime, valstybės sienos 25AF9 kvadrate, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sie­nos ir jos apsaugos įstatymo 5 str. 1 p. reikalavimus – nenustatytoje valstybės sienos kir­ti­mui vietoje, apeidami pasienio kontrolės punktą neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir atgal, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo ko­dek­so 291 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2009 m. lapkričio 22 d. naktį su kitais asmenimis automobiliu atvyko prie valstybės sienos su Rusija prie Vištyčio ežero. Norėjo užsidirbti pinigų. Iš pokalbio suprato, kad iš Rusijos pusės reikės parnešti cigaretes. Iš automobilio vorele 5-6 vyrai paėjo apie 200-300 metrų. Po to buvo liepta apsisukti ir eiti atgal. Grįžo į automobilį ir važiavo atgal. Tada buvo sulaikyti, nes neturėjo su savimi asmens dokumentų. Suprato, kad buvo perėjęs valstybės sieną.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. nak­tį iš 22 d. į 23 d. su kitais asmenimis atvyko prie valstybės sienos prie Vištyčio ežero. Suprato, kad turės nešti cigaretes, kurios bus atgabentos iš Rusijos. Su kitais apie 200-300 metrų ėjo per mišką. Išgirdę traškesį pabėgo atgal. Valstybės sienos ženklų nematė. Galvoja, kad valstybės sienos neperėjo. Jeigu būtu pastebėjęs valstybės sienos ženklus, per sieną nebūtų ėjęs. Patvirtino iki­teis­mi­nio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. J. jam pasiūlė uždirbti pernešant ciga­re­tes.

Motyvuojamoji dalis

A. J. ir E. S. kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą įrodomos byloje su­rinktais įrodymais.

Liudytojas Edvardas Mudričenka, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pa­rei­gūnas, pa­rodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d. tikrino pasienio juostą prie valstybės sienos su Rusija. Tarnybinis šuo užfiksavo žmogaus pėdsakus prie valstybės sienos. Buvo matyti, kad kelių asmenų pereita į Rusijos pusę ir atgal. Šuo pametė pėdsakus už kelių šimtų metrų prie automobilio padangų žymių.

Liudytojas Ramūnas Aleksa, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pa­rei­gūnas, parodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d. apie 7 val. kelyje Vištytis-Varteliai buvo sustabdytas ir patikrintas auto­mo­bi­lis, kuriame buvo šeši žmonės. Dauguma jų buvo nešvariais, purvu aplipusiais drabužiais, bandė apsimesti miegančiais, girtais, tačiau girti nebuvo. Buvo sulaikyti kaip pasienio zonoje neturintys dokumentų ir įtariami dėl valstybės sienos pažeidimo. Tą dieną buvo konstatuotas valstybės sienos pažeidimas. Valstybės siena su Rusijos Federacija toje vietovėje pažymėta nustatytos formos len­te­lė­mis su užrašu: „Stop. Valstybės siena“ ir nuo senų laikų iškastu grioviu.

Iš liudytojos K. K. parodymų (t. 2, b. l. 20-21) matyti, kad ji parodė ana­logiškai kaip ir R. Aleksa.

Liudytojas Algis Ažukas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pa­rei­­gūnas, parodė, kad jam buvo pranešta apie valstybės sienos pažeidimą ir sulaikytus įtariamus asmenis. Įvykio vietoje buvo matomi kelių asmenų pėdsakai į Rusijos teritoriją ir atgal. Valstybės siena su Rusijos Federacija toje vietovėje pažymėta nustatytos formos lentelėmis su užrašu: „Stop. Valstybės siena“ ir seniai iškastu grioviu.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 2, b. l. 112-116) matyti, kad E. S. atpažino A. J., su kuriuo 2009 m. lapkričio 22 d. kartu ėjo link Rusijos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 10-19) matyti, kad prie valstybės sienos su Rusijos Federacija linijos grunte rasti 5-6 skirtingų batų pėdsakai, kurie tęsiasi iki valstybės sienos linijos, per griovį, ir gilyn į Rusijos Federacijos teritoriją. Padarytos batų pėdsakų išliejos. Įvykio vie­tos apžiūros metu buvo rasta baltos medžiagos virvė. Netoli valstybės sienos perėjimo vie­tos grun­tiniame kelyje yra automobilio padangų pėdsakai, šalia kurių yra batų pėdsakai, orien­tuo­ti į kryp­tį, kurioje pereita valstybės siena.

Iš susitikimo prie valstybės sienos 2009 m. lapkričio 23 d. protokolo (t. 1, b. l. 7-9) matyti, kad Rusijos Federacijos ir Lie­tu­vos Respublikos pareigūnų susitikimo metu konstatuotas grupės asmenų neteisėtas valstybės sienos perėjimas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir atgal bendrame kvadrate 2B. Pėdsakai į Rusijos Federacijos teritoriją įeina iki 50 metrų.

Iš asmens kratos ir reikalaujamų daiktų pateikimo protokolų (t. 2, b. l. 71, t. 1, b. l. 83) matyti, kad iš A. J. paimta pora sportinių batų, drabužiai. Iš kratos protokolo (t. 1, b. l. 54-55) matyti, kad iš E. S. gyvenamosios vietos paimta sportiniai bateliai. Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 85-104), matyti, kad ant A. J. sportinių batelių yra pridžiūvusio purvo, drabužiai nešvarūs, ištepti purvu. E. S. batai taip pat purvini.

Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 121-127) matyti, kad gipsinėje išliejoje užfiksuotas ava­lynės pado pėdsakas yra paliktas avalyne, turinčia tokią pačią pado formą, matmenis, rašto elementų formą ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir sportinių batelių, paimtų iš įtariamojo A. J..

Iš A. J. atviro prisipažinimo (t. 2, b. l. 73) matyti, kad jis su kitais asmenimis ėjo į Rusiją parsinešti cigarečių. Vienam iš kartu ėjusių liepus grįžti apsisuko ir grįžo atgal.

Iš E. S. atviro prisipažinimo (t. 2, b. l. 105), ikiteisminio tyrimo metu duotų paro­dymų (t. 2, b. l. 120-121) matyti, kad jis nurodė, kad su kitais as­menimis ėjo iš Rusijos teritorijos parnešti cigarečių. Suprato, kad buvo įėję į Rusijos teritoriją. Išgirdę triukšmą parbėgo į Lietuvą.

E. S. pri­pa­žįs­ta, kad ėjo kartu su kitais asmenimis (ir A. J.), patvirtina, kad ėjo parnešti rusiškų cigarečių, žino, kad toje vie­tovėje yra valstybės siena. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pareigūnų susitikimo prie valstybės sienos protokolo matyti, kad valstybės siena buvo pereita grupės asmenų. Iš ištirtų įrodymų teismui nekyla abejonių, kad E. S. ėjo kartu su ta grupe asmenų ir kartu su A. J.. Įvertinęs paminėtus įrodymus, specialisto išvadą ir A. J. parodymus teismas sprendžia, kad valstybės sieną ši grupė asmenų buvo perėjusi. Kal­ti­na­mie­ji veikė nakties metu, E. S. yra pasienio rajono gyventojas, žinojo, kad atvyko prie vals­ty­bės sienos, todėl privalėjo suprasti, kad gali nepastebėti valstybės sienos ženklų ir ją pereiti. Įver­tin­da­mas jo paro­dy­mus ikiteisminio tyrimo metu teismas netiki jo tvirtinimu, kad valstybės sienos jis ne­ketino pereiti ir neperėjo.

Įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus – kaltinamųjų parodymus, liu­dy­tojų parodymus, įvykio vietos apžiūros rezultatus, daiktų apžiūros rezultatus ir specialisto išvadą, pareigūnų susi­ti­ki­mo prie valstybės sienos išvadas, teismas sprendžia, kad A. J. ir E. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Kaltinamieji perėjo išorinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdami pa­sie­nio pa­ti­kri­nimo bei neturėdami jokių teisėtam sienos perėjimui reikalingų dokumentų, todėl jų veiks­mai teisingai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.

Kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.).

Kaltinamasis A. J. nusi­kal­to ir teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 90), yra jauno amžiaus, studijuoja, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 98, 99, t. 3, b. l. 18), turi galiojančią nuobaudą už nedidelį Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 3, b. l. 8-10), registruotas darbo biržoje (t. 3, b. l. 19). Jo at­sakomybę lengvinanti ap­linkybė, kad prisipažino padaręs nu­si­kalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Tai, kad kaltinamieji kartu perėjo valstybės sieną, teismas nelaiko jų atsakomybę sun­ki­nančia ap­linkybe, kadangi nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų iš anksto aptarę savo bendrus veiksmus, būtų pa­si­skirs­tę funkcijomis, kas palengvintų valstybės sienos perėjimą. Toks ben­dri­nin­ka­vimas nesudaro didesnio jų veikos pavo­jin­gumo ir nieko nesiskiria nuo pavieniui padaromų ana­lo­giškų veikų.

Kaltinamojo A. J. motina L. J. pateikė teismui prašymą (t. 3, b. l. 14-15) atleisti jos sūnų (t. 3, b. l. 16) nuo baudžiamosios at­sakomybės, perduoti jos atsakomybei pagal lai­da­vimą. Laiduotoja pateikė savo cha­rakteristiką (t. 3, b. l. 17), kurioje nurodoma, jog ji dir­ba Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja, darbe ir asmeniniame gyvenime yra darb­šti, pareiginga ir atsakinga. Laiduotoja L. J. neteista (t. 3, b. l. 31), adminis­traci­nė­mis nuobaudomis nebausta (t. 3, b. l. 32, 33). Teis­mas sprendžia, kad L. J. yra verta teis­mo pa­si­ti­kė­ji­mo būti savo sūnaus lai­duotoja.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paskatas, į kaltinamąjį A. J. charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau nebuvo nusikaltęs, per laikotarpį po nusikaltimo pada­ry­mo naujų nusikaltimų nepadarė, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas sprendžia, kad nė­ra ap­lin­kybių, kliudančių atleisti šį kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti (Baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę teismas nustato minimalų laidavimo terminą (Bau­džiamojo kodekso 40 str. 4 d.).

Kaltinamasis E. S. yra teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 125-126), tačiau buvo teistas po šio nusikaltimo padarymo. Turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už nedidelius Kelių eismo tai­sy­klių pažeidimus (t. 3, b. l. 11-13), yra jauno amžiaus, charak­teri­zuo­ja­mas patenkinamai (t. 2, b. l. 143). Jo at­sakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių nėra.

Atsižvelgdamas į šias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. S. skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (Baudžiamojo kodek­so 50 str.), kurio dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui (Baudžiamojo kodekso 61 str.).

Kadangi šį nusikaltimą E. S. padarė iki ankstesnių nuosprendžių (2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. sausio 4 d.) priėmimo, anksčiau paskirta bausmė dar nėra atlikta, todėl naujai skiriama bausmė bendrinama su ankstesne pagal Baudžiamojo kodekso 63 str. nustatytas taisykles, jas iš dalies sudedant.

Į bausmės laiką įs­kai­ty­ti­nas kaltinamojo E. S. sulaikyme (t. 2, b. l. 100, 101, 102) iš­bū­tas lai­kas (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 66 str.).

Įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, E. S. cha­rak­te­ri­zuo­jančias aplinkybes, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais už sunkesnius nusikaltimus paskirtos laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, teismas sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu skiriamos baus­mės tikslai – sulaikyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­­ta­mų veikų da­ry­mo, atimti galimybę daryti nau­jas vei­kas bei užtikrinti teisingumo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti be realaus bausmės at­likimo – baus­mės vyk­dymas E. S. atidėtinas (Bau­džia­mojo kodekso 75 str.), pa­ski­riant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti baus­mės paskirtį, ir paliekant baudžiamojo poveikio prie­mo­nę – 290 Lt vertės turto konfiskavimą, kuri buvo pas­kirta dviem Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuos­prendžiais (140 Lt + 150 Lt) ir nu­sta­ty­ta 2010 m. kovo 8 d. nutartimi, apie kurios įvykdymą duo­menų nėra. Vil­kaviškio rajono pataisos inspekcija pranešė (t. 3, b. l. 71), kad paskirtus 60 val. ne­mokamus darbus E. S. yra ati­dir­bęs. Kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas E. S. buvo paskirtas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuos­pren­džiu ir nuo tada vykdomas, o jam pa­skir­tos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos Baudžiamojo ko­dek­so 63 str. pagrindu, bausmės vyk­dy­mo atidėjimo laikotarpis nebuvo nutrūkęs, naujai skiriamas bausmės vykdymo atidėjimo laikas skai­­čiuo­tinas nuo pirmojo nuosprendžio datos.

Kadangi A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, o E. S. ski­ria­ma su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kardomoji priemonė jiems – rašytinis pasi­ža­dė­ji­mas neišvykti (t. 2, b. l. 87, 88, 122, 123) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir na­gri­nėti – virvė, pėdsako išlieja ir po­ra vyriškų sportinių batų yra menkaverčiai, todėl sunaikintini (Baudžiamojo proceso ko­dekso 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d. ir 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

1. A. J., padariusį nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 40 str., nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės atleisti, perduoti jį pagal laidavimą vieneriems metams L. J., as­mens ko­das (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m.

Baudžiamąją bylą A. J. nutraukti.

Kardomąją priemonę A. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. E.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pagal Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. ir 9 d. E. S. paskirtą bausmę subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. sausio 4 d. nuos­prendžiais paskirta ir to paties teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2009 m. lapkričio mėn. nuo 24 d. iki 26 d. (dvi dienas).

Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. S. atidėti 3 (trejiems) metams ir įpareigoti jį per šį laikotarpį be institucijos, pri­žiū­rin­čios baus­mės vyk­dymo ati­dė­jimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip sep­ty­nioms paroms, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti ar būti registruotu darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Skaičiuoti baus­mės vykdymo atidėjimo laiką nuo 2009 m. gruodžio 21 d.

Pagal Baudžiamojo kodekso 72 str. paskirti E. S. baudžiamojo poveikio prie­monę – 290 Lt vertės turto konfiskavimą.

Kardomąją priemonę E. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir na­gri­­nėti – virvę, pėdsako išlieją, porą vyriškų sportinių batų – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas ape­liacinis skundas Kauno apy­gardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.