Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1387-258/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-10
Bylos Nr.: e2A-1387-258/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-46896-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: asociacijai Medžiotojų klubas, „Elnias“

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.6Teismo atsisakymas priimti įrodymą
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
7.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1387-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46896-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.4.6; 3.3.1.18.1; 7.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui asociacijai Medžiotojų klubas „Elnias“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų, kuriais ieškovui buvo paskirtas papeikimas, pašalinimas iš klubo, nuspręsta nekviesti medžioti svečio teisėmis nuginčijimo bei atsakovo įpareigojimo grąžinti ieškovą į klubą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

1.1. panaikinti atsakovo asociacijos Medžiotojų klubas „Elnias“ tarybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą skirti ieškovui A. D. papeikimą (2016 m. rugsėjo 21 d. posėdžio protokole Nr. 6 užfiksuotam skundžiamam sprendimui suteiktas Nr. 2; toliau - atsakovo tarybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas);

1.2. panaikinti atsakovo asociacijos Medžiotojų klubas „Elnias“ tarybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimus pareikšti nepasitikėjimą ieškovu A. D., pašalinti jį iš klubo narių ir nekviesti medžioti svečio teisėmis (2016 m. spalio 11 d. posėdžio protokole Nr. 7 užfiksuotiems skundžiamiems sprendimams suteikti Nr. 1.1-1.3, toliau – atsakovo tarybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimai);

1.3. grąžinti ieškovą A. D. į atsakovo asociacijos Medžiotojų klubas „Elnias“ narius.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ginčijami atsakovo tarybos 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. spalio 11 d. sprendimai yra neteisėti, nes ieškovo padaryti pažeidimai yra įvertinti subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais, o ieškovui nebuvo suteikta galimybė teikti motyvuotus paaiškinimus. Ieškovo teigimu, kad ginčijamas atsakovo tarybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas dėl papeikimo skyrimo yra neteisėtas, nes nei įstatymai, nei klubo dokumentai neįtvirtina kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti ieškovas. Ginčijamas atsakovo tarybos 2016 m. spalio 11 d. sprendimas dėl jo pašalinimo iš narių yra neteisėtas, nes atsakovas negalėjo ieškovo pašalinti iš klubo narių už ieškovo atliktus veiksmus, kurie nėra įvardinti įstatymo leidėjo kaip šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas asociacija Medžiotojų klubas „Elnias“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nenurodė kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus; nepateikė įrodymų, paneigiančių protokoluose aprašytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai; taip pat nepateikė įrodymų apie deklaratyvų teiginį, jog tarybos nariai turėjo asmeninių konfliktų su ieškovu. 2016 m. gegužės 28 d. atsakovo narių susirinkime buvo išsakytas kitų klubo narių nepasitenkinimas ieškovu už per daug aktyvų medžiojimą, pabrėžiant, kad jo veikla neatitinka klube skatinamos mėgėjiškos medžioklės principų. Atsakovo skaičiavimais ieškovas laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. kovo 12 d. dalyvavo medžioklėse iš viso 163 kartus, tai yra 1 medžioklėje per 1,66 dienas; o laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. medžioklėse dalyvavo iš viso 81 kartą, tai yra 1 medžioklėje per 2,33 dienas. Atsakovo teigimu, ieškovo tikslas sumedžioti kuo daugiau žvėrių, kas neatitinka klubo medžioklės principų. Kadangi ieškovas ir toliau nesilaikė principo nemedžioti per daug žvėrių, nesivadovavo savitarpio pagalbos ir pasitikėjimo principais (taisyklių 3.3 punktas) bei nesilaikė reikalavimo elgtis geranoriškai ir pagarbiai (taisyklių 3.2 punktas), ieškovui atsakovo 2016 m. rugsėjo 21 d. tarybos sprendimu buvo skirta nuobauda – papeikimas. Taip pat nurodė, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 29 d. neleistinai sumedžiojo perspektyvų briedį, pripažindamas, kad negalėjo nustatyti, ar gyvūnas medžiotinas, nes jis tupėjo krūmuose. Tokiu būdu ieškovas pažeidė Medžioklės taisyklių 58.25 punktą, kuris draudžia medžioti žvėris neatrankiniu būdu. Ieškovui nesumažinus aktyvios medžioklės net ir po papeikimo gavimo (nuo kurio skyrimo nebuvo suėję vieneri metai) bei ieškovui neleistinai sumedžiojus briedį bei dėl to nesigailint ir ateityje nežadant taip nesielgti, 2016 m. spalio 11 d. atsakovo taryba vienbalsiai priėmė sprendimą pareikšti ieškovui nepasitikėjimą ir pašalinti jį iš klubo narių vadovaujantis atsakovo įstatų 5.7.2 punktu, 5.8 punktu bei atsakovo Etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 6.1-6.2 punktais. Taip pat pažymėjo, kad būtent dėl ieškovo ir kitų dviejų klubo narių, kurie dažniausiai medžioja kartu, nesaikingo medžiojimo, buvo išnaudojamos klubo turimos sumedžiotinų žvėrių skaičiaus kvotos, dėl ko kitiems nariams nebelikdavo galimybių medžioti. Būtent dėl tokio ieškovo ir kitų dviejų narių elgesio atsakovo taryba 2016 m. balandžio 27 d. posėdyje nustatė sumedžiotinų žvėrių, tenkančių vienam medžiotojui per sezoną, limitą – 1 briedžio ar tauriojo elnio patinas, 2 stirnos patinai, 5 šernai (tykojimo ir sėlinimo medžioklėse).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovo taryboje posėdžiai, kuriuose buvo priimti skundžiami sprendimai dėl nuobaudų skyrimo, vyko valstybine lietuvių kalba, neverčiant visko pažodžiui ieškovui į jam suprantamą kalbą bei aplinkybė, kad atsakovo tarybos posėdžių protokolai nebuvo išversti iš lietuvių kalbos į ieškovui suprantamą kalbą, nėra ginčijamų atsakovo tarybos sprendimų procedūriniai pažeidimai. Be to, paties ieškovo elgesys patvirtina, kad valstybinės lietuvių kalbos nemokėjimas nebuvo jam kliūtis nei įstoti į klubą, nei dalyvauti visuotiniame susirinkime, nei pildyti medžioklės dokumentus ar pasirašyti kitus dokumentus; kas reiškia, kad valstybinės kalbos nemokėjimas neturėjo staiga tapti kliūtimi teikti paaiškinimus bei tinkamai gintis dalyvaujant atsakovo tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo priimti skundžiami sprendimai dėl nuobaudų skyrimo. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamus atsakovo tarybos sprendimus naikinti dėl ieškovo įvardintų aplinkybių (vertimo į ieškovui suprantamą kalbą nebūvimo ir neturėjimo galimybės teikti paaiškinimus), nes pastarosios aplinkybės apskritai nėra laikytinos procedūriniais pažeidimais.

6. Teismas nustatė, kad atsakovo taryba 2016 m. rugsėjo 21 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. 2 skirti ieškovui nuobaudą – papeikimą. Taryba įvertino kelias aplinkybes: 1. ieškovas skleidžia nepagrįstus gandus apie kitus klubo narius; 2. 2016 m. liepos mėnesį įvykus konfliktui tarp ieškovo ir kitų kaimo gyventojų, ieškovas negalėjo paaiškinti ką veikė toje vietoje naktį, kur nėra medžioklės bokštelių; 3. ieškovas klubo vadovybei sąmoningai teikdavo klaidingą informaciją, siekdamas kuo aktyviau medžioti; 4. ieškovas siekia per daug aktyviai medžioti, kas kelia kitų klubo narių nepasitenkinimą. Pastarieji veiksmai buvo įvertinti kaip klubo etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 3.2-3.3 punktų pažeidimai, už ką ieškovui vadovaujantis tų pačių taisyklių 6.1 punktu buvo skirta nuobauda – papeikimas. Atsakovo asociacijos Medžiotojų klubo „Elnias“ etikos ir vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2011 m. balandžio 30 d. visuotiniame klubo narių susirinkime, 3.2-3.3 punktuose įtvirtinta, kad klubo nariai turi tarpusavyje elgtis geranoriškai ir pagarbiai; nemedžioti per daug žvėrių; būti mandagūs, korektiški; 6.1 punkte įtvirtinta, kad nariams, pažeidusiems šias taisykles, gali būti taikomos nuobaudos, tarp kurių yra nuobauda – papeikimas.

7. Teismas sprendė, kad ieškovui neginčijus dviejų aplinkybių, už kurias buvo skirta nuobauda, egzistavimo (tai yra nepagrįstų gandų skleidimo ir neteisingos informacijos klubo vadovybei pateikinėjimo, siekiant kuo aktyviau medžioti), taip pat įvertinus liudytojo A. V. parodymus apie ieškovo netinkamą elgesį ir paties ieškovo poziciją, kad jis turi teisę aktyviai ir neribotai medžioti, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas iš tikrųjų laikėsi priešingos nei dauguma tarybos ir klubo narių pozicijos dėl teisės aktyviai medžioti ir savo pozicijai pagrįsti konfrontuodavo ir elgdavosi nepagarbiai su kitais tarybos bei klubo nariais, neatsižvelgdavo į daugumos narių ir vadovybės nuomonę, kas yra laikoma atsakovo asociacijos Medžiotojų klubo „Elnias“ etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 3.2-3.3 punktų pažeidimais, pažeidžiant pareigą klubo nariams tarpusavyje elgtis geranoriškai ir pagarbiai, būti mandagiems ir korektiškiems.

8. Dėl kitos aplinkybės – per aktyvios medžioklės – teismas, įvertinęs ieškovo rašytinę poziciją ir žodinius paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas neneigia, jog jis medžiojo aktyviai, tačiau teigė, kad toks aktyvumas nėra draudžiamas; ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad jis atsižvelgė į 2016 m. gegužės 28 d. atsakovo visuotiniame susirinkime išsakytą daugumos narių nepasitenkinimą ieškovo per aktyvia medžiokle ir nuo to laiko mažino medžioklės aktyvumą. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė sietina visų pirma ne su imperatyviais įstatymo draudimais, bet su asociacijos narių tarpusavio draugiškais įsipareigojimais derinti visų jų turimą vienodą poreikį užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, neiškeliant vieno konkretaus nario interesų aukščiau kitų narių. Toks ribojimas buvo būtinas, nes medžiotojų būreliai kiekvienais metais turi teisę sumedžioti ribotą kiekį žvėrių. Vadinasi, jei dar 2016 m. gegužės 28 d. atsakovo visuotiniame susirinkime daugiau nei pusę klubo narių išsakė nepasitenkinimą ieškovui dėl jo per daug aktyvios medžioklės, ieškovas kaip bet kuris kitas vidutiniškai protingas, apdairus ir sąžiningas asociacijos narys (vadovaujantis bonus pater familias elgesio standartu), atsidūręs analogiškoje situacijoje, turėjo gerbti daugumos narių nuomonę ir mažinti savo medžioklės aktyvumą, o ne priešingai – ir toliau elgtis lygiai taip pat bei įrodinėti, kad jo niekas neriboja. Tokiu būdu ieškovas pademonstravo, kad negerbia daugumos klubo narių nuomonės dėl per aktyvios (klubo narių nuomone) medžioklės bei elgiasi nekorektiškai kitų klubo narių atžvilgiu, kas taip pat sudaro atsakovo asociacijos Medžiotojų klubo „Elnias“ etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 3.2-3.3 punktų pažeidimus, nesilaikant draudimo medžioti per žvėrių, elgtis su klubo nariais geranoriškai ir pagarbiai, būti mandagiu ir korektišku.

9. Teismas sprendė, kad ieškovas iš tikrųjų sistemingai (ne mažiau nei 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo visuotinio susirinkimo 2016 m. gegužės mėnesį iki nuobaudos skyrimo 2016 m. rugsėjo mėnesį) negerbė kitų klubo narių nuomonės ir jos nepaisydamas ir toliau aktyviai medžiojo bei konfliktavo su klubo nariais/vadovybe, dėl ko ieškovui skundžiamu sprendimu pritaikyta nuobauda – papeikimas laikytina proporcinga ir adekvačia, įvertinus ieškovo tendencingą elgesį. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo tarybos 2016 m. rugsėjo 21 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. 2 skirti ieškovui nuobaudą – papeikimą dėl materialiųjų aspektų (turinio) pažeidimų.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad ginčijamų 2016 m. spalio 11 d. atsakovo tarybos sprendimų Nr. 1.1.-1.2 priėmimas dėl nepasitikėjimo ieškovui pareiškimo bei jo pašalinimo iš klubo narių buvo pateisinamas ir proporcingas atsakovo tarybos elgesys, siekiant išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją dėl vieno asmens, kuris trukdė asociacijos visų likusių narių darniai veiklai ir vieningų tikslų siekimui. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą naikinti materialiais teisės pažeidimo pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Apeliantas atsakovo vidaus tvarkos apeliantas nepažeidė, nesumedžiojo daugiau žvėrių, negu kad leistina. Medžioti šernus skatina valstybė, moka už tai pinigines išmokas, medžioti šernus yra privaloma, kas vėl patvirtina, jog ieškovas ne tik kad laikėsi atsakovo vidaus dokumentų, tačiau ir kad medžiodamas šernus, nepadarė jokio pažeidimo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) nustatė, kad atsakovas nevykdo jos priimtų sprendimų. Apelianto nuomone, atsakovo vidaus dokumentai dėl medžiojamų šernų ribojimo prieštarauja VMVT priimtiems sprendimams.

Atsiliepimas

11.2. Atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovas medžioja ir sumedžioja per daug žvėrių. Nepateiktas joks dokumentas, kuriame būtų palyginta, kiek apeliantas medžiojo ir kiek kiti atsakovo klubo nariai. Atsakovo 2017-02-07 atsiliepimu nurodytos aplinkybės ir pažyma kaip tik patvirtina apeliantui palankias aplinkybes: jog savo aktyvumą sumažino.

11.3. Pašalinimas iš klubo – tai atsakovo vadovo kerštas už VMVT viršininko pavaduotojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus S. M. įspėjimą atsakovo vadovui dėl atsakovo dokumentų, prieštaraujančių teisės aktams (iki VMVT apsilankymo iš atsakovo jokių nuobaudų apeliantas nėra gavęs) ir nepagrįstas – po visuotinio susirinkimo savo aktyvumą medžiojant žvėris apeliantas sumažino ir nepažeidė jokios atsakovo vidaus tvarkos dėl sumedžiojamų žvėrių skaičiaus, kas sudaro pagrindą patenkinti apeliacinį skundą.

11.4. Atsakovas taip pat jokiais įrodymais neįrodė ir apskritai neįrodinėjo, jog su Sužionių bendruomenės gyventojais įvyko koks tai konfliktas, nepaneigė ieškovo ir liudytojo A. V. nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, jog jokio konflikto nebuvo.

11.5. 2016 m. spalio 11 d. posėdyje atsakovo Taryba priėmė sprendimus pareikšti nepasitikėjimą apeliantu, pašalinti apeliantą iš klubo narių, konstatuoti, kad netikslinga jį kviesti medžioti klube svečio teisėmis. Taryba įvertino kelias aplinkybes. Pažymi, kad už sumedžiotą perspektyvų briedį klubo nariai privalo sumokėti 400 Lt baudą. Atsakovo taryba, nusprendusi pašalinti apeliantą iš klubo narių, padarė pažeidimą nevykdydama Visuotinio klubo narių susirinkimo valios – t. y., nors Klubo įstatų 7.1 punktas numato, jog Visuotinis Klubo narių susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas, Taryba nevykdė Visuotinio Klubo narių susirinkimo valios, ir už sumedžiotą perspektyvų briedį (vienintelį ieškovo padarytą pažeidimą) nepagrįstai apeliantą atleido iš atsakovo narių.

11.6. 2016 m. spalio 11 d. posėdyje buvo kalbama lietuviškai apelianto apie tai neinformuojant, o apeliantas supranta tik rusiškai, todėl galimai ne viską suprato ir dėl kai kurių aplinkybių negalėjo pasiaiškinti.

11.8. Nuo 2016-09-21 iki pašalinimo 2016-10-11, jokių žvėrių (išskyrus briedį, dėl kurio sumedžiojimo buvo įspėtas), apeliantas nesumedžiojo, todėl visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, neva ieškovas aktyvumo medžiojant ir toliau nesumažino. Už briedžio sumedžiojimą apeliantas yra nubaustas Komisijos įspėjimu. Taigi, už tą patį pažeidimą (neva pernelyg aktyvią medžioklę), apeliantas buvo nubaustas daugiau, nei 3 kartus. Apeliantas pažymi, kad jis nepažeidė nei Medžioklės taisyklių, nei Medžioklės įstatymo, nei įstatų, nei Vidaus ir etikos tvarkos taisyklių.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

12.1. 2016-04-27 buvo priimtas MK „Elnias“ tarybos sprendimas protokolas Nr. 5, kuris nustatė vienam medžiotojui sezono metu leidžiamą sumedžiojimo limitą: 1 briedžio arba tauriojo elnio patinas, 2 stirnos patinai, 5 šernai (tik tykojimo ir sėlinimo medžioklėse), varyminės medžioklės nebuvo limituotos, nors jose sumedžiojama daugiausia. Tarybos protokolas buvo iškabintas medžiotojų bazėje. Šių apribojimų nustatymo priežastys buvo šios: tai buvo padaryta daugiausiai dėl kelių medžiotojų nuolatinio nesaikingo medžiojimo, tame tarpe ieškovo A. D.. Ne visi medžiotojai turi pakankamai laiko jau medžioklės sezono pradžioje intensyviai medžioti, o kadangi licencijų limituojamiems gyvūnams medžioti skaičius yra ribotas, jų ne taip aktyviai medžiojantiems paprasčiausiai nebelikdavo, nors medžioklės terminai dar toli gražu nėra pasibaigę – tiesiog nesaikingai, egoistiškai medžiojantys tas licencijas pasistengia panaudoti kuo greičiau. Pažymi, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl afrikinio kiaulių maro, medžiotojų klubams, tame tarpe ir klubui „Elnias“ buvo teisės aktu nustatyta, kad šernų vidutinis tankumas klubo plotuose neturi viršyti 0,5 šerno 100 ha, kitaip tariant neturi viršyti 55 šernų visuose plotuose. Pagal apskaitos duomenis šernų skaičius klubo „Elnias“ plotuose svyravo tarp 30 ir 40 individų, tuo pačiu neviršijo nustatyto tankumo, todėl veterinarijos tarnyba neturėjo klubui jokių pretenzijų.

12.2. Teismas teisingai pastebėjo, kad apeliantas lietuvių kalbos nemokėjimą kaip kliūtį suprasti dėl ko jam buvo paskirtos nuobaudos bei kaip pažeidimą, trukdžiusį jam tinkamai apsiginti (duoti paaiškinimus) pradėjo naudoti Tarybos posėdyje ir teisme duodamas žodinius paaiškinimus, o iki tol niekur pretenzijų atsakovui dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nereiškė. Teismas pagrįstai nustatė, kad nei Asociacijų įstatyme, nei atsakovo vidinės tvarkos dokumentuose (įstatuose ar taisyklėse) nėra įtvirtinta pareiga asociacijai versti dokumentus ar vesti valdymo organų posėdžius ne lietuvių kalba ar su vertimu į lietuvių kalbą vien dėl to, kad to prašo vienas iš narių.

12.3. Atsakovas aplinkybes dėl ieškovo padarytų pažeidimų grindė ne tik liudytojų parodymais, bet ir procesiniu dokumentu – atsiliepimu, kuriame pateikė argumentus ir įrodymus, jog ieškovas nesilaikė Klubo nustatytos tvarkos; telefoninių pokalbių išklotinėmis, įrodančiomis, kad ieškovui buvo siųstos SMS žinutės; MK „Elnias“ visuotinių susirinkimų protokolais ir tarybos posėdžių protokolais, ir kt. rašytiniais įrodymais, kuriuos atsakovas pateikė į bylą, siekdamas paneigti ieškovo neatitinkančias tikrovei teiginius apie skirtingus medžiotojams taikomus standartus, pateiktus žodžiu parengiamajame teismo posėdyje.

12.4. 2017 m. gegužės 27 d. atsakovo visuotiniame susirinkime tvirtinant tarybos ataskaitą kartu buvo vienbalsiai pritarta ir tarybos sprendimui pašalinti ieškovą į klubo narių – tai reiškia, kad didžioji dalis Klubo narių palaikė būtent tarybos poziciją bei nebepageidavo, kad ieškovas būtų klubo nariu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų ir prašomų išreikalauti įrodymų

14. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naują įrodymą – VMVT raštą su priedais dėl informacijos pateikimo adresuotą apelianto atstovui, prašo šį įrodymą prijungti prie bylos.

15. Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16. Susipažinus su apelianto teikiamu rašytiniu įrodymu apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad apeliantas kreipėsi į VMVT tik po sprendimo priėmimo, t. y. 2017-11-15 prašydamas pateikti informaciją apie medžiotojų klubo „Elnias“ patikrinimus ir jo metu nustatytas aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad šį įrodymą iškilo poreikis pateikti, nes teismas atsisakė kviesti ir apklausti liudytoju byloje šios tarnybos inspektorių. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui atsisakius apklausti apelianto prašomą apklausti liudytoją, jis manydamas, kad VMVT raštas yra svarbus rašytinis įrodymas, galėjo kreiptis į šią tarnybą dar bylos nagrinėjimo metu. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas rašytinio įrodymo pateikimu į bylą, pradėjo rūpintis po sprendimo priėmimo, nėra pagrindas jį priimti apeliacinės instancijos teisme. Be to, pateiktas rašytinis įrodymas nėra reikšmingas bylai, kadangi nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą atsisako priimti.

17. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo įpareigoti atsakovą pateikti jo turimus dokumentus, kuriuos pateikė S. M. ir kuriuos pateikė apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme ir šalys, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, taip pat neturint galimybės išreikalauti įrodymus patiems, tokius prašymus reikšti teismui nagrinėjančiam bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, prašymas išreikalauti įrodymus, juo labiau tuos pačius, kuriuos pateikė apeliantas su apeliaciniu skundu, netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo

18. Apeliantas, nesutikdamas su jam paskirtu 2016-09-21 papeikimu tarybos posėdžio metu bei 2016-10-11 Medžiotojų klubo „ELNIAS“ priimtu sprendimu pašalinti apeliantą iš klubo narių, nurodo, kad jis nepažeidė nei atsakovo vidaus tvarkos, įstatų, nei Vidaus ir etikos tvarkos taisyklių. Apelianto teigimu, tokie sprendimai jo atžvilgiu priimti nepagrįstai.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-21 paskirtas jam papeikimas už tai, kad jis: 1) skleidžia nepagrįstus gandus apie kitus klubo narius; 2) 2016 m. liepos mėnesį įvykus konfliktui tarp ieškovo ir kitų kaimo gyventojų, ieškovas negalėjo paaiškinti ką veikė toje vietoje naktį, kur nėra medžioklės bokštelių; 3) ieškovas klubo vadovybei sąmoningai teikdavo klaidingą informaciją, siekdamas kuo aktyviau medžioti; 4) ieškovas siekia per daug aktyviai medžioti, kas kelia kitų klubo narių nepasitenkinimą. Pastarieji veiksmai buvo įvertinti kaip klubo etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 3.2-3.3 punktų pažeidimai. Pagal atsakovo asociacijos Medžiotojų klubo „Elnias“ etikos ir vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2011 m. balandžio 30 d. visuotiniame klubo narių susirinkime, 3.2-3.3 punktuose įtvirtinta, kad klubo nariai turi tarpusavyje elgtis geranoriškai ir pagarbiai; nemedžioti per daug žvėrių; būti mandagūs, korektiški.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimais neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papeikimas ieškovui buvo skirtas pagrįstai. Apeliantas nurodo, kad jokių gandų jis neskleidė ir tai patvirtina liudytojo paaiškinimai. Iš pateikto protokolo matyti, kad sprendimas skirti apeliantui papeikimą buvo priimtas vienbalsiai. Susirinkime dalyvavę 5 nariai nusprendė, kad apelianto elgesys nederamas, apeliantas gudrauja pateikiant informaciją, kelia daugelio narių nepasitenkinimą, buvo prisiminta 2016-05-28 susirinkime keltas apelianto nederamo elgesio klausimas pernelyg gausiai medžiojant ir nesilaikymas mėgėjiškos medžioklės principų. Apeliantas šio posėdžio metu savo klaidas neigė. Liudytojas V. B. posėdžio metu nurodė, kad eilę metų buvo geruose santykiuose su apeliantu, o situacija pasidarė įtempta dėl ieškovo netinkamų kalbų skleidimo. Kadangi daugumos narių nuomone, apeliantas skleidė gandus, netinkamas kalbas apie kitus narius, spręstina, kad labiau tikėtina, jok toks sprendimas yra pagrįstas. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo tarp šalių, kad konfliktas su Sužionių kaimo gyventojais tarp apelianto ir kito asociacijos nario A. V. buvo, tačiau byloje liudytojų ir šalių nurodomos aplinkybės skiriasi. Kita vertus, asociacijos nariai kėlė klausimą, ką apeliantas veikė nakties metu su ginklu miške, kur nėra arti medžiojimui skirto bokštelio. Liudytojas A. V., kuris konflikto su kaimo gyventojais metu buvo kartu su apeliantu, nurodė, kad medžiotojų ginklai buvo palikti automobilyje. Apeliantas susirinkimo metu šių aplinkybių aiškinti nenorėjo. Taryba tokį apelianto elgesį vertino kaip vidaus taisyklių pažeidimą. Pastebėtina, kad ir kitais atvejais, kai apelianto prašydavo pasiaiškinti dėl kažkokio nederamo elgesio, apeliantas to nedarydavo. Kad ir, pavyzdžiui, dėl aplinkybės, susijusios su nušautu perspektyviu briedžiu, apelianto buvo prašoma pasiaiškinti siunčiama sms žinute. Tačiau apeliantas į tai jokių paaiškinimų neteikė. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis nesuprato sms, nes nemoka lietuvių kalbos, tačiau net ir tuo atveju, jei apeliantas nesuprato, kas parašyta klubo prezidento sms žinutėje, jis turėjo galimybę paskambinti sms žinutės siuntėjui ir pasitikslinti, ko iš jo prašoma. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, apeliantas neskambino klubo prezidentui (tokių duomenų byloje nėra). Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sumedžioto perspektyvaus briedžio nuotraukas klubo prezidentui persiuntė kitas klubo narys M. S., tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju buvo vertinamas apelianto elgesys – kokias jis pastangas dėjo, kad būtų operatyviai perduota visa informacija klubo prezidentui apie nušautą briedį. Tokia informacija klubo nariams svarbi tuo, kad nemedžiotino gyvūno nušovimas apriboja galimybes kitiems nariams tą sezoną medžioti tam tikrus žvėris. Apelianto elgesys, siekiant išsiaiškinti su nušautu briedžiu susijusias aplinkybes buvo visiškai pasyvus ir toks elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip nesuderinamas su asociacijos vidaus taisyklėmis (Medžiotojų klubas „ELNIAS“ Etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 3.2 punkte yra nurodyta, kad Klubo nariai tarpusavyje turi elgtis geranoriškai ir pagarbiai, 3.3. punkte įtvirtinta, kad klubo narys siekia, kad klube vyrautų savitarpio pagalbos, pasitikėjimo, pagarbos gamtai ir vienas kitam dvasia; taip pat šiame punkte įtvirtinta, kad narys yra mandagus, taktiškas).

21. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad nepagrįstai buvo atsižvelgta į jo per aktyvią medžioklę, pažymi, kad byloje nebuvo įrodyta, jog jis per daug medžioja. Pažymėtina, jog apeliantas viena vertus pats nurodo, kad jis nepažeidė jokių atsakovo lokalinių teisės aktų, kita vertus, kas liečia gausų žvėrių medžiojimą, pateisina savo elgesį tuo, kad klubo vidaus taisyklės prieštarauja Veterinarijos tarnybos sprendimams. Kolegijos vertinimu, apeliantas visų pirma turi laikytis klubo, kuriam priklauso, taisyklių, kurios pirmenybę teikia mėgėjiškai medžioklei ir paremtos narių tarpusavio interesų derinimo principu. Be to, apelianto elgesys nuolat pateisinti savo siekį daugiau medžioti, įrodo, kad apeliantas negerbia kitų nuomonės, nepaiso kitų medžiotojų interesų ir galimai ateityje neketina vadovautis klubo taisyklėmis.

22. Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo jį pašalinti iš asociacijos narių. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.

23. Asociacijų steigimą ir veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas) tiesiogiai nereglamentuoja asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Minėtą tvarką nustato asociacijų, šiuo atveju atsakovo, įstatai. Medžiotojų klubo „ELNIAS“ įstatų 5.7 punkte nurodyta, kad nariai iš klubo gali būti pašalinti bet kokiu būdu netekę teisės medžioti (5.7.1); pažeidę Lietuvos respublikos Medžioklės įstatymą, medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles bei nuostatus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus ir klubo vidaus taisykles (5.7.2); daugiau kaip tris mėnesius praleidę klubo narių visuotinio susirinkimo nustatytus nario mokesčius ar kitų tikslinių įmokų sumokėjimo terminus (5.7.3). Įstatų 5.8 punkte įtvirtinta, kad sprendimas dėl klubo nario pašalinimo priimamas atviru klubo tarybos posėdžio dalyvių balsavimu. Klubo narys laikomas pašalintu iš klubo narių, jei už pašalinimą balsavo 2/3 klubo tarybos posėdžio dalyvių. Taigi apeliantas buvo pašalintas dėl klubo tvarkos pažeidinėjimo, dėl klubo tvarkos ir narių negerbimo, medžiotojo etikos nepaisymo.

24. Pažymėtina, jog kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime motyvavo, dėl ko teismo vertinimu, pritaikyta sankcija (pašalinimas iš narių ir nekviesti svečio teisėmis į medžioklę) yra tinkama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo piktybinis nepagarbus elgesys tiek klubo vadovybės, tiek narių atžvilgiu, kuris sukėlė neigiamą atmosferą asociacijoje, taip pat ieškovo aktyvios medžioklės tęsimas bei ketinimas ir toliau tą daryti, nenoras bendradarbiauti su vadovybe ir atsisakymas derinti savo asmeninį poreikį medžioti su kitų asociacijos narių poreikiu, nepaisant skirtos nuobaudos – papeikimo, buvo pakankama priežastis laikyti ieškovą grubiai pažeidus atsakovo vidaus tvarkos taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, klubo narių susirinkimas turėjo pakankamą pagrindą apelianto veiksmus įvertinti kaip teikiančius pagrindą pašalinti iš klubo ir tokio klubo narių daugumos nutarimo teismas pagrįstai nevertino kaip susidorojimo su apeliantu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto ir kitų narių nebesieja bendri tikslai, požiūris į jų vykdomą veiklą, koks iš esmės ir yra asociacijos tikslas. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde pats nurodo, kad nesutinka su požiūriu į medžiojamų žvėrių kiekį, kas tik dar kartą įrodo, kad net gi tuo atveju, jei būtų priimtas palankus jam sprendimas, jis toliau galimai neketina laikytis tvarkos ir atsižvelgti į kitų narių interesus. Be to, kaip minėta, buvo nustatyti įstatų 5.7.2. punkte numatyti pagrindai, leidžiantys narį pašalinti iš asociacijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovui buvo pritaikyta proporcinga jo elgesio atžvilgiu nuobauda – pareikštas jam nepasitikėjimas ir jis pašalintas iš klubo narių (atsakovo įstatų 5.7.2 ir 5.8 punktai, Etikos ir vidaus tvarkos taisyklių 3.2-3.3 punktai, 6.1-6.2 punktai).

25. Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendimo pašalinti jį iš klubo narių priėmimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Apeliantas nurodo, kad jis buvo nubaustas už tą patį pažeidimą (dėl aktyvios medžioklės) tris kartus. Su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, apeliantas ne dėl vienkartinio atvejo, o dėl tendencingo elgesio, kuris visiškai neatitiko Etikos ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatų. Atsakovo tarybos 2016 m. rugsėjo 21 d. paskirtas papeikimas (viena iš priežasčių paskirti papeikimą buvo – per aktyvi medžioklė), tačiau ji jokio poveikio apeliantui nepadarė, nes praėjus 8 dienoms jis sumedžiojo briedį. Vėliau dar ketino sumedžioti elnią (2016 m. spalio 11 d. posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės). Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas nereaguoja nei į pastabas, nei į papeikimus, o taip pat nerodo jokio noro keisti savo elgesio. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2016-10-11 posėdyje buvo kalbama lietuviškai apelianto apie tai neinformuojant, o apeliantas supranta tik rusiškai, todėl galimai ne viską suprato ir dėl kai kurių aplinkybių negalėjo pasiaiškinti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kodėl nebuvo padarytas apelianto nurodomas procedūrinis pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad nei Asociacijų įstatyme, nei atsakovo vidinės tvarkos dokumentuose (įstatuose ar taisyklėse) nėra įtvirtinta pareiga asociacijai versti dokumentus ar vesti valdymo organų posėdžius ne lietuvių kalba ar su vertimu į lietuvių kalbą vien dėl to, kad to prašo vienas iš narių. Jei apeliantas nesupranta lietuvių kalbos, pats galėjo pasirūpinti vertėjo paslaugomis. Apeliantas, būdamas klubo nariu, visus dokumentus pasirašydavo lietuvių kalba. Be to, apeliantui posėdyje buvo leista kalbėti ne lietuvių kalba, su juo taip pat buvo bendrauta jam suprantama ne lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadai, kad buvo pažeista apelianto teisė teikti paaiškinimus 2016-10-11 tarybos posėdyje.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Todėl atsakovo naudai iš ieškovo priteisiama 300 EUR atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui asociacijai Medžiotojų klubas „Elnias“ (į.k. 191212028) 300 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėTomas Venckus