Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Reegionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno mieto savivaldybei atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi priimta pareiškėjo D. S. 2017 m. rugsėjo18 d. patikslinto skundo dalis, kuria prašoma: 1. panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355; 2. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui D. S. yra/buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas; 3. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą sumoje 68,74 Eur (102 Eur - 33,26 Eur = 68,74 Eur) už 2017 m. balandžio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d., negautos socialinės išmokos skirtumą sumoje 68,74 Eur (102 Eur - 33,26 Eur = 68,74 Eur) už 2017 m. gegužės mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d. bei šią teismo sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai; 4. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui D. S. negautos socialinės išmokos skirtumą: už 2017 m. birželio mėn. sumoje 72,54 Eur ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 10 d., už 2017 m. liepos mėn. sumoje 18,19 Eur ir palūkanas skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už 2017 m. rugpjūčio mėn. sumoje 18,19 Eur. 6 proc. metines palūkanas už D. S. laiku nepervestas lėšų sumas, skaičiuoti nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5. Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjo D. S. mažametės dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį, t. y. bent jau tiek, kiek yra nustatyta įsiteisėjusiame 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-107- 577-2010. Šiame punkte G. S. priteistiną lėšų sumą už kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d., priteistas pinigines lėšas G. S. pervesti tiesiogiai į dukros motinos J. B. banko sąskaitą; 6. Priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo, patyčių ir neteisėto kankinimo, laiku už 2017 m. balandžio - liepos mėn. nepervedant ir taip minimalių pagal teisės aktus priklausančių lėšų, kurios yra gyvybiškai svarbios pačiam pareiškėjui D. S. ir jo nepilnamečiam vaikui G. S.. Kita patikslinto skundo dalis atsisakyta priimti. 2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis palikta nepakeista. 2018 m. kovo 26 d. patikslintu skundu pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 23632 ir 2017 m. birželio 5 d. rašto Nr. 62-5-1355 panaikinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 26 d. D. S. su prašymu -paraiška Nr. ŠI-661728388 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo reikiamus dokumentus: dukros G. S. gimimo liudijimo kopiją, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-107-577/2010 kopiją, 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesio bankinių pavedimų dėl 120 Eur pervedimo į J. B. sąskaitą kopijas bei kitus dokumentus. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 23632, kuriuo D. S., gyv. (duomenys neskelbtini), skyrė 33,26 Eur socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Sprendime nurodyta, jog vidutinės D. S. pajamos per 3 mėnesių laikotarpį (imant 3 mėn. iki kreipimosi dienos) sudaro 68,74 Eur, skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių pajamų yra 33,26 Eur (102.00 - 68.7 = 33.26).

Skundžiamu 2017 m. birželio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius raštu Nr. 62-5-1355 paaiškino pareiškėjui, jog pagal jo pateiktą pažymą apie darbo užmokestį ir pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos turimus registro duomenis apie gautą ligos išmoką 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių, pajamos sudaro 206,21 Eur., vidutinės trijų mėnesių pajamos yra 68,74 Eur, skirtumas tarp valstybės remiamų (102 Eur) ir vidutinių pajamų yra 33,26 Eur. Rašte taip pat buvo nurodyta, jog nesant įrodymų, kad po 120 Eur kas mėnesį pareiškėjas mokėjo savo pinigais, negalima atskaičiuoti iš gaunamų pajamų sumokėtų alimentų, o skirti kiekvieną mėnesį pinigų dukros pragyvenimui ir išlaikymui nėra teisinio pagrindo.

Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 18 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje, Įstatymo 17 str. reglamentuoja visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, kurios yra įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą. Įstatymo 17 str. 5 d. reglamentuoja, jog piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. Įstatymo 9 str. 1 d. numatyta, jog socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 102 Eur, kuris yra nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 923.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 23632 nusprendė skirti D. S. 33,26 Eur socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Priešingai nei teigia pareiškėjas, socialinės pašalpos dydis nėra fiksuota 102 Eur suma kiekvienam asmeniui ir visais atvejais. Socialinės pašalpos dydis yra skirtumas tarp valstybės remiamu pajamų ir vidutiniu asmens pajamų per mėnesį. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįskaitė į pareiškėjo pajamas lėšų, skirtų jo dukrai išlaikyti (alimentų – 120 Eur), konstatuodamas, jog D. S. 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-107-577/2010 priteistas lėšas G. S. išlaikymui mokėjo ne pats pareiškėjas, bet kiti asmenys. Atsakovas laikė, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad kiti asmenys, nurodyti mokėjimų pavedimuose, šias lėšas pervedė ne savo asmeninėmis, bet D. S. lėšomis. Šiuo aspektu tokia atsakovo pozicija, teigiant, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos teisėtu pagrindu neįtraukti kitų asmenų mokamų lėšų J. B. į pareiškėjo pajamas, nepagrįsta. Teismo vertinimu, atsakovas visiškai nepagrįstai analizuoja bei, pateikdamas tik prielaidas, vertina priežasčių, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės pats pervesti lėšas į J. B. sąskaitą, objektyvumą, pasisako dėl galimybės įnešti į sąskaitą grynuosius piginus kituose Kauno miesto mikrorajonuose, kituose banko skyriuose. Ginčo atveju svarbu nustatyti, ar egzistuoja Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje („Piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.“) įvardinta aplinkybė.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas karu su prašymu - paraiška skirti jam socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. pateikė Socialinės paramos skyriui 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesio bankinių pavedimų dėl 120 Eur pervedimo į J. B. sąskaitą kopijas. Atsakovas nereiškia abejonės dėl šių mokėjimo nurodymų patikimumo, pinigų patekimo į gavėjos sąskaitą, tik teigia, kad pinginės lėšos vaikui išlaikyti pervestos kitų asmenų lėšomis. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. kovo 29 d. 120 Eur gavėjui J. B. pervedė V. L., o 2017 m. vasario 24 d. – E. B.. Teismo posėdyje liudytojai V. L. ir E. B. patvirtino, kad pareiškėjo asmeniškai paprašyti, gavus iš D. S. jo 120 Eur grynų pinigų, jie iš savo sąskaitos atliko 120 Eur pavedimus į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl abejoti ar netikėti liudytojų teiginiais, patvirtinančiais faktą, kad 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesį mokėjimais pervestos lėšos buvo pareiškėjo, nėra pagrindo. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad socialinės pašalpos dydžio nustatymas bei jos skaičiavimo principai yra imperatyviai numatyti teisės aktuose, todėl savivaldybės administracija neturi diskrecijos teisės nustatyti kitokio dydžio socialinę pašalpą, negali priimti sprendimo skirti didesnę ar mažesnę socialinę pašalpą nei numato aukščiau nurodyti teisės aktai. Tačiau nagrinėjamu aspektu darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632 dėl 33,26 Eur socialinės pašalpos skyrimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. neteisingai nustatė, kad alimentai pareiškėjo dukros išlaikymui (120 Eur) buvo sumokėti kitų asmenų lėšomis, todėl nepagrįstai netaikė Įstatymo 17 str. 5 d. nuostatos, neįskaitydamas piniginių lėšų dukrai išlaikyti (alimentų) į jas mokančio asmens (D. S.) pajamas. Atsakovui nepagrįstai apskaičiavus bei skyrus 33,26 Eur dydžio pašalpą, skundžiamas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 23632 naikintinas kaip nepagrįstas.

Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 29031 panaikinimo.

Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. keitėsi jo pajamų šaltinis, nes jis tapo darbo ieškančiu asmeniu, t. y. bedarbiu, tačiau bedarbio pašalpa jam pradėta skaičiuoti ir mokėti tik nuo 2017 m. birželio 9 d., todėl, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. jam bei jo nepilnametei dukrai G. S. valstybės/savivaldybės finansinė ir piniginė parama buvo nutraukta nepagrįstai ir turėjo būti skiriama. Tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta. Nustačius, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 31 d. nutraukė darbo sutartį, kolegijos vertinimu, skundžiamas atsakovo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas dėl mokėjimo nutraukimo teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 20 d raštu Nr. 62-5-1397 D. S. buvo informuotas, jog jam pageidaujant gauti socialinę pašalpą nuo birželio mėnesio (nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo) jis turi kreiptis į socialinių išmokų specialistus, dirbančius seniūnijose.

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo - paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Socialinė pašalpa skiriama mėnesiais, jos dydis nustatomas mėnesiui, todėl, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo skirti socialinę pašalpą pareiškėjo prašomu 2017 m. birželio 1-8 d. laikotarpiu. Apie aplinkybę, jog atsakovas neturi teisinio pagrindo skirti socialinę pašalpą aukščiau nurodytu laikotarpiu, atsakant į pareiškėjo 2017 m. liepos 31d. pareiškimą, jis buvo informuotas ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. 62-5-1792, jam dar kartą išsamiai paaiškinant, jog vadovaujantis Įstatymo 21 str. 9 p. nuostata, paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Rašte pagrįstai nurodoma, jog 2017 m. gegužės 31 d. D. S. nutraukus darbo sutartį, nuo 2017 m. birželio 1 d. socialinės pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas, o prašymas skirti socialine pašalpą nuo 2017 m. birželio 1 d. nebuvo gautas. Taigi pareiškėjo teisė gauti socialinę pašalpą pasikeitus aplinkybėms buvo išsamiai paaiškinta, jis buvo tinkamai informuotas apie galimybes ir socialinę pašalpą gauti toliau, tinkamai išreiškus valią ir pateikus reikiamus dokumentus.

Kolegijos vertinimu, siekiant gauti socialinę paramą, pirmiausia turi būti išreikšta asmens valia bei pateikiami visi reikiami dokumentai (Įstatymo 20 str., 25 str. 2 p.). Nesant asmens prašymo, atsakovas neturi teisinio pagrindo skirti socialinę paramą savo nuožiūra. Tokios savo teisės pareiškėjas nerealizavo, prašymo dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo birželio mėnesio nepateikė, atsakovas, negavęs tokio prašymo, jo nesvarstė ir neturėjo galimybės svarstyti, todėl, įvertinus ir tai, jog socialinė pašalpa skiriama mėnesiais, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. savivaldybės finansinė ir piniginė parama neteikta pagrįstai.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo negautos socialinės išmokos skirtumus ir palūkanas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 23632 D. S. buvo skirta 33.26 Eur socialinė pašalpa nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Teismui nustačius, kad atsakovas, priimdamas šį 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632 dėl 33,26 Eur socialinės pašalpos skyrimo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. neteisingai pripažino, kad alimentai pareiškėjo dukros išlaikymui buvo sumokėti kitų asmenų lėšomis bei konstatavus, kad atsakovas nepagrįstai netaikęs Įstatymo 17 str. 5 d. nuostatos, neįskaitydamas piniginių lėšų dukrai išlaikyti (alimentų) į jas mokančio asmens (D. S.) pajamas atsakovas, tokiu būdu nepagrįstai apskaičiavo bei skyrė pareiškėjui 33,26 Eur dydžio pašalpą, spręstina, jog pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl negautos socialinės išmokos skirtumo priteisimo.

Minėta, kad atsakovas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 29031 nuo 2017 m. birželio 1 d., pasikeitus pajamų šaltiniui, nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą pareiškėjui, kadangi, kaip nurodyta sprendimo pastaboje, pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 31 d. nutraukė darbo sutartį. Įvertinus šią aplinkybę, pripažinus, kad minėtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, negautos socialinės pašalpos skirtumo priteisimas galimas tik už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius.

Akcentuotina, kad administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai gali teisingai ir iš esmės išnagrinėti bylą, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus. Tačiau reikia pažymėti tai, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti visų viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Ginčo atveju teismas daro išvadą, kad klausimą dėl pareiškėjui skiriamos socialinės paramos dydžio apskaičiavimo už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius turi pakartotinai spręsti atsakovas, nes nagrinėjamu atveju teismas negali prisiimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją, apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį, priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo dalis dėl negautos socialinės išmokos priteisimo tenkintina iš dalies, klausimas dėl socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius apskaičiavimo D. S. grąžintinas nagrinėti iš naujo Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsakovas įpareigotinas iš naujo apskaičiuoti socialinę pašalpą už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius, įskaitant pinigines lėšas dukrai išlaikyti (alimentus) į jas mokančio asmens (D. S.) pajamas pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išmokėti skirtumą tarp jam apskaičiuotos priklausančios socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio, gegužės mėnesius ir jau už tuos pačius mėnesius išmokėtos pašalpos dalies (33.26 Eur).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 6 proc. metines palūkanas už laiku nepervestas lėšų sumas, skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad tokių palūkanų dydžio ir skaičiavimo jokiais teisės aktais pareiškėjas nepagrindžia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. .Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str., kuriame įtvirtinta, jog "terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio".

Kolegijos vertinimu, nustatyto dydžio metinės palūkanos gali būti taikomos tik kaip civilinių sutarčių nevykdymo pasekmė. Ginčo atveju pareiškėjo ir atsakovo jokie civilinio pobūdžio (sutartiniai) teisiniai santykiai nesiejo, todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnio ir kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Nagrinėjamoje byloje keliamas administracinis ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kadangi palūkanos taikomos civiliniams prievoliniams santykiams, jos negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 6 procentų metinių palūkanų nuo pareiškėjui nepervestų lėšų sumos nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos viešosios teisės normos nereglamentuoja, todėl jas nėra pagrindo priteisti ir pareiškėjo prašymas dėl šios reikalavimų dalies atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti mažametės dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį.

Pareiškėjas prašo priteisti mažametės dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį, t. y. bent jau tiek, kiek yra nustatyta įsiteisėjusiame 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-107- 577-2010. Toks pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Minėta, kad socialinė pašalpa skiriama vadovaujantis tik Įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Įstatymo 6 ir 7 straipsniai reglamentuoja asmenų teisę į socialinę pašalpą bei kompensacijas, taip pat numato sąlygas, kurios yra būtinos, siekiant gauti socialinę paramą. Kaip teisingai nurodo atsakovo atstovė, tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims. Įstatymas nereglamentuoja kompensacinio mechanizmo nepilnamečio vaiko tėvams teismo priteistoms vaiko išlaikymui skirtoms lėšoms padengti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės vaiko atžvilgiu, akivaizdu, jog vaiko išlaikymo prievolėje skolininkas yra vaiko tėvai, todėl, nei valstybė, nei savivaldybė nėra ir negali būti atsakinga už tėvus turinčių vaikų išlaikymą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo, patyčių ir neteisėto kankinimo, laiku už 2017 m. balandžio - liepos mėn. nepervedant ir taip minimalių pagal teisės aktus priklausančių lėšų, kurios yra gyvybiškai svarbios pačiam pareiškėjui D. S. ir jo nepilnamečiam vaikui G. S..

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Ginčo atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė žalingas pasekmes – pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus. Tokie neigiami dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, nepatogumai nelaikytini įprastiniais, gyvenime pasitaikančiais, reiškiniais, jų pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu savivaldybės institucija, priimdama 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632, būtų tinkamai atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo įprastinius nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas teigia patyręs 500 Eur neturtinę žalą, tačiau teismas pažymi, kad neteisėti atsakovo veiksmai nors ir sukėlė materialinio pobūdžio pasekmes, tačiau pinigine išraiška jų mastas nebuvo didelis. Be kita ko, pats pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė žalingas pasekmes, jų nekonkretizavo, todėl vertinti jo patirtą neturtinę žalą nurodoma pinigų suma patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo. Akivaizdu, kad neturtinę žalą sąlygoję veiksniai nebuvo priimtini pareiškėjo, kaip gero asmens, ar jo teigiamos reputacijos vertinimo požiūriu, tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiškėjo nurodoma neturtinė žala apibūdinama tik bendro pobūdžio teiginiais, tokių teiginių nepagrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į tai, jog atsakovas nesiekė sąmoningai sukelti nepatogumų pareiškėjui, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytos socialinės pašalpos išmokėjimo pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už procesinių dokumentų parengimą ir surašymą 96 Eur (12 val. x 8 Eur), 1,80 Eur už dokumentų spausdinimą ir kopijavimą (30 lapų x 0,06 Eur), 5 Eur už pašto išlaidas bei išlaidas už skundų surašymą ir parengimą teismui – 880 Eur (110 val. x 8 Eur).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-31/2012) pažymėjo, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebėjo, kad našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 41 str. 1 d.). Todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti už procesinių dokumentų parengimą ir surašymą 96 Eur (12 val. x 8 Eur) bei 880 Eur (110 val. x 8 Eur) už skundų surašymą ir parengimą teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vykdo teisinių paslaugų teikimo veiklą, teismui taip pat nėra pateikta sąskaita faktūra, pagal kurią galėjo būti atliktas mokėjimas, todėl dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už dokumentų parengimą yra nepagrįstos, todėl negali būti priteistos iš atsakovo.

Nors pareiškėjas prašo priteisti 1,80 Eur išlaidų, susijusių su kopijų darymu bei spausdinimu, tačiau minėtų išlaidų pareiškėjas nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada patyrė prašomas priteisti išlaidas, kokias konkrečiai kopijas, kokiu tikslu ir kam darė bei siuntė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie atspindėtų, jog pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su kopijų darymu ir spausdinimu.

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 5 Eur pašto išlaidų. Bylos duomenys, t. y. AB Lietuvos paštas kvitai patvirtina pašto ženklų pirkimo faktą. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjas iš esmės kėlė septynis reikalavimus: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui D. S. yra/buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas; 3) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti D. S. negautos socialinės išmokos skirtumą sumoje 68,74 Eur (102 Eur – 33,26 Eur = 68,74 Eur) už 2017 m. balandžio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d. (privaloma sumokėti socialinę išmoką data), negautos socialinės išmokos skirtumą sumoje 68,74 Eur (102 Eur – 33,26 Eur = 68,74 Eur) už 2017 m. gegužės mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d. (privaloma sumokėti socialinę išmoką data) bei šią teismo sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai (tikslinimas šiame punkte atliktas atsižvelgiant, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. D. S. buvo sumokėta 33,26 Eur socialinės išmokos už 2017 m. gegužės mėn. 6 proc. metines palūkanas už D. S. laiku nepervestas lėšų sumas, skaičiuoti nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti D. S. negautos socialinės išmokos skirtumą: už 2017 m. birželio mėn. sumoje 72,54 Eur ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 10 d. (privaloma sumokėti socialinę išmoką data) už 2017 m. liepos mėn. sumoje 18,19 Eur ir palūkanas skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. (privaloma sumokėti socialinę išmoką data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už 2017 m. rugpjūčio mėn. sumoje 18,19 Eur. 6 proc. metines palūkanas už D. S. laiku nepervestas lėšų sumas, skaičiuoti nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjo D. S. mažametės dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur kiekvieną mėnesį, t. y. bent jau tiek kiek yra nustatyta įsiteisėjusiame 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-107-577-2010. Šiame punkte G. S. priteistiną lėšų lėšų sumą už kiekvieną kalendorinį mėnesį prašau skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d. priteistas pinigines lėšas G. S. pervesti tiesiogiai į dukros motinos J. B. banko sąskaitą SWEDBANK banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti D. S. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur patirtą neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo, patyčių ir neteisėto kankinimo, laiku už 2017 m. balandžio–liepos mėn. nepervedant ir taip minimalių pagal teisės aktus priklausančių lėšų, kurios yra gyvybiškai svarbios pačiam pareiškėjui D. S. ir jo nepilnamečiui vaikui G. S.; 7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužė 4 d. sprendimą Nr. 236323.

Pareiškėjo du reikalavimai tenkinti, kiti skundo reikalavimai atmesti. Taigi, pareiškėjo reikalavimus patenkinus 29 procentus (2/7 x 100), atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas 0,29 koeficientas bei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui D. S. priteistina 1,45 Eur (5 x 0,29) išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 d. ir 5 d., 41 str. ).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 103 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632.

Klausimą dėl socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius apskaičiavimo D. S. grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo apskaičiuoti socialinę pašalpą D. S. už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius, pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatas įskaitant pinigines lėšas dukrai išlaikyti į D. S. pajamas, ir išmokėti skirtumą tarp jam naujai apskaičiuotos priklausančios socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio, gegužės mėnesius ir išmokėtos dalies (33.26 Eur).

Pripažinti, kad buvo pažeista D. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto dydžio socialinę pašalpą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. rašto Nr. 62-5-1355 „Dėl piniginės socialinės paramos“ panaikinimo nutraukti.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos D. S. 1.45 Eur išlaidų.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.