- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1-548-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- T. U.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2018 m. lapkričio 25 d. apie 10.49 val. prie pastato, esančio Meistrų g. 9B, Vilniuje, T. U. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,54 promilės etilo alkoholio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu T. U. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Tikslios datos jis neprisimena, bet tai buvo prieš Naujuosius metus, apie 6 val. ryto būdamas Rūdninkų k., Baltosios Vokės sen., Šalčininkų r. sav., jis iš draugo E. B. (E. B.) pasiskolino automobilį. Vėliau su pusbroliu jis truputį išgėrė butelį degtinės ir nusprendė važiuoti į Vilnių pavalgyti kebabų. Tuo metu E. B. šalia nebuvo. Automobilį vairavo jis. Bevažiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo niekada. Jis labai blogai vertina savo veiksmus. Jis dirba pagal individualią veiklą, uždirba apie 600 eurų per mėnesį. Jis prašo skirti jam baudą, baudos mokėjimą išdėstant dalimis po 100 eurų per mėnesį.
Teisiamojo posėdžio metu T. U., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu T. U. parodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. nuo 08.00 val. jis pas draugą namuose dviese išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės. Baigęs gerti jis užsinorėjo kebabų, taigi draugo E. B. jis paprašė paskolinti automobilį „Audi A6“. E. B. davė jam automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Išėjęs į kiemą jis atsirakino automobilį ir atsisėdo prie vairo, keleivio vietoje atsisėdo jo pusbrolis S. B.. Užvedęs automobilio variklį jis išvažiavo iš kiemo, esančio Rūdininkų k., Šalčininkų r. sav., ir važiavo į Vilnių. Bevažiuojantį jį sustabdė iš galo važiavęs policijos automobilis. Priėjęs policininkas paprašė pateikti dokumentus, kurių su savimi jis neturėjo. Policininkas įtarė, kad jis yra neblaivus, ir paprašė išlipti iš automobilio bei pūsti į alkotesterį. Po to policininkai jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujas. Automobilį jis vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo (b. l. 27, 33).
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. iš S. V. (S. V.) jis nusipirko automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 25 d. nuo ryto jis su J. S. (J. S.) namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko jis nepamena, į namus atėjo T. U., kuris paprašė paskolinti automobilį „Audi A6“, nes norėjo pasivažinėti. Jis T. U. davė automobilio raktelius, nors žinojo, kad T. U. neturi teisės vairuoti automobilius. Ar T. U. buvo neblaivus, jis negali pasakyti, nes jis pats gėrė alkoholinius gėrimus, todėl nuo T. U. sklindančio alkoholio kvapo jis neužuodė. Tą dieną T. U. negražino jam automobilio. 2018 m. lapkričio 26 d. jis sužinojo, kad T. U. Vilniuje vairuojantį jo automobilį sulaikė policija (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos Antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. lapkričio 25 d. apie 10.49 val. patruliavimo metu jis pastebėjo Meistrų gatve, Vilniuje, važiuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pastebėjęs policiją, staiga pasuko ir nuvažiavęs sustojo šalia pastato, esančio Meistrų g. 9B. Jam priėjus prie minėto vairuotojo paaiškėjo, kad automobilį vairavo T. U., šalia pastarojo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. B.. T. U. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, T. U. atsakė ryte gėręs alaus. Alkotesteriu patikrinus T. U. blaivumą buvo nustatytas 2,35 promilės girtumas. Taip pat buvo nustatyta, kad T. U. neturi teisės vairuoti transporto priemones, o automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. T. U. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą (b. l. 20).
Specialistas, ištyręs T. U. kraują, paimtą 2018 m. lapkričio 25 d. 11.26 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,54 promiles etilo alkoholio (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad T. U. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. J., E. B., paties T. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. lapkričio 25 d. apie 10.49 val. prie pastato, esančio Meistrų g. 9B, Vilniuje, T. U. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,54 promilės etilo alkoholio.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,
baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad T. U. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,54 promilės etilo alkoholio, taigi T. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 47 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys.
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 64¹ straipsnis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl T. U. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. U. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad T. U., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. T. U. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), T. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. U. yra neteistas, jis dirba, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, anksčiau jam skirtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus T. U. yra sumokėjęs (b. l. 36-37), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. U. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą T. U. skirtina 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio bauda.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, T. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. U. skirtinos 60 MGL, t. y. 3 000 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų.
T. U. nuo 2018 m. lapkričio 25 d. 11.40 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 11.41 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 38, 39), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis T. U. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir T. U. skirtina galutinė 36 MGL, t. y. 1 800 eurų dydžio bauda, įpareigojant T. U. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 180 eurų.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
Minėta, kad T. U., transporto priemonę vairuodamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors T. U. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga T. U. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija T. U. kraujyje (2,54 promilės) ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), ir daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi T. U. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dviem metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas taip pat pažymi, kad T. U. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio T. U. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. V. (b. l. 11). Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties kopijos (b. l. 16), S. V. minėtą automobilį nagrinėjamo įvykio išvakarėse pardavė E. B., taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 091 eurų (b. l. 10), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. U. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 1 091 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš T. U. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą (1 091 eurai) su PVM (229 eurai).
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu T. U. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 41, 42), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti T. U. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų.
Į šią bausmę įskaityti T. U. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir T. U. skirti galutinę 36 MGL, t. y. 1 800 eurų dydžio baudą, įpareigojant T. U. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 180 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Įspėti T. U., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Skirti T. U. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei išieškoti (konfiskuoti) iš T. U. 1 091 eurus.
T. U. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Išaiškinti T. U., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.