Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam profesinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam 20 % darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini),

neteistam, administracine tvarka nebaustam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, laikotarpiu nuo 2014-01-26 iki 2014-01-28 12.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame Vilniuje, Grūdų g. 1, tyčia rankomis ir kojomis bei peiliu sudavė ne mažiau 30 smūgių savo tėvui V. G. į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus veide ir kojose, pjautines žaizdas galvoje, dešinėje peties srityje, dešinėje plaštakoje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinį pjautinį dešinio akies plyšio vidinio kampo sužalojimą, žaizdos kanalui pažeidžiant dešinįjį akies obuolį, kaktikaulio akiduobės viršutinę plokštelę, galvos smegenų kietąjį dangalą, galvos smegenų minkštuosius dangalus, galvos smegenų kairę kaktinę skiltį, kairįjį šoninį skilvelį, kaukolės skliauto vidinę plokštelę, durtinę pjautinę žaizdą žandikaulio kairio kampo srityje, žaizdos kanalui pažeidžiant poodžio minkštuosius audinius ir kaklo giliuosius raumenis, durtinę pjautinę žaizdą kaklo kairėje, žaizdos kanalui pažeidžiant poodžio minkštuosius audinius ir kaklo giliuosius raumenis, durtinę pjautinę žaizdą dešinio raktikaulio išorinio trečdalio projekcijoje, žaizdos kanalui pažeidžiant poodžio audinius, tarpšonkaulinį raumenį, krūtinplėvę, dešinio plaučio viršutinę skiltį – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, sukėlusiu nukentėjusiojo mirtį, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – tėvą V. G..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. G. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis gyvena Grūdų g. 1, Vilniuje, kartu su tėvu V. G.. Prieš maždaug 6 dienas jam nepatiko, kad jo tėvas mintyse iš jo tyčiojasi. Tėvui gulint lovoje jis iš virtuvės paėmė peilį ir nuėjęs į kambarį, kuriame buvo tėvas, šiam gulint lovoje, daugiau nei vieną kartą dūrė peiliu tėvui į kaklą. Kiek kartų dūrė neprisimena. Atsimena, kad nuo dūrių lūža peilio rankena. Tėvas nuo smūgių gynėsi. Daug kartų gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Parko gatvėje, bet diagnozės nežino. Papildomai apklaustas M. G. parodė, kad 2014 metų pradžioje jis gulėjo Psichiatrijos ligoninėje, Naujojoje Vilnioje. Grįžęs iš ligoninės nuėjo gyventi pas tėvą V. G., Vilniuje, Grūdų g. 1. Tėvas jį ilgą laiką psichologiškai paveikinėjo, todėl vieną rytą, jis gulėjo lovoje, o tėvas gulėjo kitame kambaryje, lovoje ir žiūrėjo televizorių. Jis pajuto, kad tėvas jį psichiškai veikia, todėl atsikėlė iš lovos, iš virtuvės nuo stalo pasiėmė peilį ir nuėjęs pas tėvą į kambarį, nieko nesakęs dūrė į kaklą – tėvas gindamasis atsikėlė iš lovos, jie pradėjo grumtis, todėl ar daugiau kartų dūrė, pasakyti negali. Grūmėsi apie 6 min., atsimena, kad paskutinį dūrį dūrė tėvui į akį ir tada nulūžo peilio rankena. Po to jis dar apie savaitę laiko gyveno tame name. Eidavo į parduotuvę, duris užrakindavo. Kelis kartus prie namo buvo atėjusi mama, tačiau jis jos į vidų neįsileisdavo (b. l. 106-107).

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji yra M. G. sesuo ir nužudytojo V. G. dukra. Gyveno atskirai nuo jų. Ji žinojo, kad brolis M. G. serga psichikos liga, jam dažnai būdavo agresijos priepuoliai, kurių metu jis sumušdavo tėvą. Jeigu M. G. negerdavo vaistų, antrą ar trečią dieną prasidėdavo agresijos priepuoliai ir jie visada turėdavo kviesti policiją, Pareiškimai nebuvo rašomi, bet policija visada buvo kviečiama. Agresijos priepuoliai jam būdavo labai dažnai, ypatingai pastaruoju metu, kadangi paūmėjo jo šizofrenijos liga. Kai atvažiuodavo policija, jie iškviesdavo iš Naujosios Vilnios gydytojus. Gydytojai atvažiuodavo, brolį pasiimdavo, mėnesį – du brolį palaikydavo ir vėl namo išleisdavo. Po įvykio brolį vieną kartą buvo atvežę eksperimentui. Mama bandė su broliu bendrauti, tiesiog norėjo paklausti, kodėl taip išėjo, bet brolis nieko neatsakė. Su jais apskritai brolis bendravo minimaliai. Jo liga buvo tokia, kad jis gulėdavo, atsikeldavo ir vėl gulėdavo. Civilinį ieškinį pareiškė. Prašo priteisti 28 962 eurus. Taip pat prašo priteisti 4923 eurus, . .kas yra laidojimo išlaidos ir kapų tvarkymo išlaidos. Ieškinį palaiko. Brolis turi turto: 25 procentus mamos namo ir 25 procentus tėvo namo.

Liudytoja D. G. parodė, kad M. G. yra jos sūnus, o žuvusysis buvo jos vyras. Sūnus Marek gyveno kartu su ja, bet išeidavo ir pas tėvą, nes būti vienoje vietoje jam nusibosdavo. Ilgai pas tėvą jis nebūdavo, greitai ateidavo pas ją vėl. Ji nuo V. G. gyveno atskirai. Ji žinojo, kad jos sūnus Marek serga psichine liga. Mareko santykiai su tėvu buvo geri, konfliktų, agresijos tarp jų nebuvo. Sūnus išeidavo pas tėvą, bet tą pačią dieną grįždavo atgal. Su Vladimiru kartu gyveno trisdešimt metų, o pastaruoju metu atskirai nuo Vladimiro gyveno jau keturis metus. Gyvenant kartu Marek tėvo sumušęs nebuvo, o jos atžvilgiu jis buvo piktas, vieną kartą buvo sumušęs ją. Apie nužudymą nieko negali pasakyti.

Teismo medicinos ekspertė psichiatrė Z. K. parodė, kad byloje davė išvadą ir ją palaiko. Ekspertizės akte yra pateikta M. G. medicininės dokumentacijos analizė ir ikiteisminio tyrimo medžiagos analizė. Įvertinus M. G. medicinos dokumentaciją, psichikos būseną ekspertizės metu, jis ekspertizės metu buvo apžiūrėtas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konstatavo, kad M. G. jam inkriminuojamos Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės metu M. G. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija ir dėl tuometinės psichikos būklės jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kadangi M. G. yra socialiai pavojingas dėl psichikos būklės, rekomendavo jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežtojo stebėjimo sąlygomis. Vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje yra Rokiškio psichiatrijos ligoninė.

2014-01-28 apžiūrėta įvykio vieta, namas, esantis Grūdų g. 1, Vilniuje. Namo kambaryje rastas vyriškos lyties lavonas su smurtinės mirties požymiais. Apžiūros metu rasta ir paimta: iš prieškambario nuo grindų paimti 3 tepinėliai, virtuvėje prie spintos paimti batai, tepinėliai prie pečiaus ir spintos, rausvi marškinėliai, megzta kepurė. Kambaryje Nr. 1: 1 daktiloplokštelė su avalynės pėdsaku, peilio kotas. Kambaryje Nr. 2: 2 nuoplovos nuo grindų, marškinėliai trumpomis rankovėmis. Kambaryje Nr. 3: tepinėlis nuo pečiaus, pagalvės užvalkalas, 0.5 l talpos „Sobieski“ butelis, MRT „Nokia“;17 avalynės daktiloplokštelės, guminės šlepetės, 1 l talpos „Selita“ butelis. Kambaryje Nr. 4: telefonas „Samsung“, telefonas „Nokia“, kompensuojamųjų vaistų knygelė, vaistų dėžutės (b.I. 5-38).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas peilis (b.I. 39-40).

Specialisto išvadoje Nr. M 1631J 4 (01) nurodyta, kad V. G. mirė nuo kūno durtinių pjautinių sužalojimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu įvykio vietoje metu 2014-01-28, 08.00-12.00 val. rodo, kad nuo V. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros laiko. V. G. lavone nustatyta: kūno durtiniai pjautiniai sužalojimai: žaizda lygiais kraštais ir smailais galais dešinio akies plyšio vidinio kampo projekcijoje: žaizdos kanalas pažeidžia dešinįjį akies obuolį, kaktikaulio akiduobės viršutinę plokštelę, galvos smegenų kietąjį dangalą, galvos smegenų minkštuosius dangalus, galvos smegenų kairę kaktinę sritį, pereina kairįjį šoninį skilvelį, kaukolės skliauto vidinę plokštelę; žaizda lygiais kraštais ir smailiais galais apatinio žandikaulio kairio kampo srityje: žaizdos kanalas pažeidžia poodžio minkštuosius audinius ir kaklo giliuosius raumenis, kuriuose aklai užsibaigia; žaizda lygiais kraštais ir smailiais galais kaklo kairėje: žaizdos kanalas pažeidžia poodžio minkštuosius audinius ir kaklo giliuosius raumenis, kuriuose aklai užsibaigia; žaizda lygiais kraštais ir smailiais galais dešinio raktikaulio išorinio trečdalio projekcijoje: žaizdos kanalas pažeidžia poodžio audinius, tarpšonkaulinį raumenį, krūtinplėvę, dešinio plaučio viršutinę skiltį, kurioje aklai užsibaigia. Sužalojimai padaryti duriančių pjaunančių savybių turinčiu įranku neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai veide ir kojose padaryti kontaktuojant su kietu (-ais), buku (-ais) daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais) neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinės žaizdos galvoje, dešinėje peties srityje, dešinėje plaštakoje padarytos pjaunančių savybių turinčiu įrankiu neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 50-62).

Daiktų pateikimo protokolu paimta peilio geležtė, kuri apžiūrėta (b.l. 63-65).

Daiktų pateikimo protokolu paimti V. G. drabužiai, kurie apžiūrėti (b.l. 67-70).

Specialisto išvadoje Nr; G 319114(01) nurodyta, kad M. G. nustatytos daugybinės nedidelės paviršinės pjautinės žaizdos abiejų plaštakų pirštų delniniuose paviršiuose bei du nedideli dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai. Pjautinės žaizdos padarytos pjaunančių savybių aštrią briauną ar ašmenis turinčiu daiktu (-ais); dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Pjautinės žaizdos padarytos maždaug prieš 2-4 paras, o nubrozdinimai galėjo būti padaryti prieš 1-3 paras iki M. G. apžiūrint 2001-01-28. Visi nustatyti sužalojimai tiek pavieniui, taip ir visi kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Savęs paties sužalojimui M. G. nustatyti rankų sužalojimai nebūdingi. Tikėtina, kad žaizdos delniniuose pirštų paviršiuose galėjo būti padarytos suimant peilio geležtę, pirštais braukiant per geležtės ašmenis ar atvirkščiai. O nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek paveikiant kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, tiek plaštakos nugariniu paviršiumi atsimušant į tokius daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip trauminiais poveikiais (b.I. 151-152).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.79TPK-38/2014 nurodyta, kad M. G. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šios sveikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. M. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl dabartinės psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. M. G. dėl psichikos būklės rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b.l. 180-182).

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

M. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – tėvą. M. G. aukščiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, nes teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.79TPK-38/2014 nurodyta, kad M. G. Jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šios sveikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmą M. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl dabartinės psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. M. G. dėl psichikos būklės rekomenduojama skirti priverčiarnąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė Z. K. patvirtino duotą išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu M. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Byloje nustatyta, kad M. G. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikytina BK 98 str. 1 d. 4 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: Vilniaus aps. VPK NTV SNTS tyrėjos N. P. nutarimu 13 vnt. tepinėlių, peilio rankena, 8 daktiloskopinės plokštelės, pagalvės užvalkalas, megzta kepurė, pora guminių šlepečių, marškinėliai trumpomis rankovėmis, liemenė, pora batų, peilio geležtė, nužudytojo pilkos spalvos megztinis ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos trumpikės 2 vnt. butelių (b.l. 41-42) – turi būti sunaikinti.

Nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 28 962 eurų neturtinės žalos ir 4 923 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, dėl neturtinės žalos iš dalies. Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad ji palaidojo tėvą ir tam išleido 4 923 eurų: 2 896 eurų kainavo pačios laidotuvės ir buvo pastatytas paminklas, 2 027 eurų vertės. Dalis šių išlaidų yra įrodyta pridėtais prie ieškininio pareiškimo dokumentais ir fotonuotraukomis, suma yra reali, todėl turi būti priteista iš kaltininko. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neabejotina, tad nukentėjusioji A. S. patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus dėl tėvo mirties, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas jos dydį, teismas remiasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir kriterijais bei formuojama teismų praktika, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai priteisiama 14 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: Vilniaus aps. VPK NTV SNTS tyrėjos N. P. nutarimu 13 vnt. tepinėlių, peilio rankeną, 8 daktiloskopines plokšteles, pagalvės užvalkalą, megztą kepurę, porą guminių šlepečių, marškinėlius trumpomis rankovėmis, liemenę, porą batų, peilio geležtę, nužudytojo pilkos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos trumpikes, 2 vnt butelių (b.l. 41-42) – sunaikinti.

Priteisti nukentėjusiajai A. S. iš M. G. 4 923 eurų turtinei žalai ir 14 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.