Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Ž. A., atsakovui J. A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Jonui A. G. dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo J. A. G. 1494 Eur už aplinkai padarytą žalą ir metines palūkanas Lietuvos Respublikos valstybės naudai, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą.

Teismo posėdžio ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad atsakovas J. A. G. 2015-03-20 S. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr(duomenys neskelbtini) r., išpjovė du klevus ir penkis kaštonus, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduoto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimo, todėl 2015-04-24 nubaustas pagal LR ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Pagal žalos skaičiavimo metodiką, aplinkai padaryta žala yra 1494 Eur. Atsakovui 2015-06-16 buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau grąžinta atgal, atsakovui neatsiėmus korespondencijos iš pašto. Žala neatlyginta iki šiol. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad su žalos mokėjimu dalimis sutinka.

Atsakovas J. A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko blogo nenorėjo, medžiai linko ant elektros laidų, todėl juos ir nupjovė, leidimo pjauti neturėjo. Su ieškiniu sutinka, tačiau prašo 1494 Eur sumą mažinti ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis po 100 Eur per mėnesį. Nurodo, kad yra 77 metų amžiaus pensininkas, vienintelės jo pajamos yra pensija. Turi butą ir garažą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas J. A. G. 2015-04-24 nubaustas pagal LR ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-03-20 S. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklype (duomenys neskelbtini) išpjovė du klevus ir penkis kaštonus, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduoto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimo. Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D 1-921 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. DI-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir šiuo atveju sudaro 1494 eurų.

Žalos aplinkai atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Tokiu būdu, ieškovas turi įrodyti tik žalos padarymo faktą ir dydį. Kadangi ginčo dėl paties fakto ir paskaičiuotos žalos dydžio byloje nėra, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, laikytina, kad atsakovas turi pareigą atlyginti padarytą žalą. Tačiau atsakovui prašant ir įstatymui numatant, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6. 283 str. 3 d.), spręstinas prašomos priteisti žalos sumažinimo klausimas. Iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių atlyginti visą padarytą žalą iš karto, nes atsakovo materialinė padėtis sunki. Jo pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija, kurios dydis siekia 330 Eur per mėnesį ir 55 Eur kompensuojamoji išmoka, mokama kartą į ketvirtį. Kitų pajamų atsakovas neturi, yra senyvo amžiaus (77 m.). Tai leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė ir socialinė padėtis, egzistuojanti šios bylos nagrinėjimo metu, yra sunki, o ateityje žymiai ir nesikeis (nepagerės). Be to, pateiktas į bylą medicininis dokumentų išrašas liudija, jog atsakovas turi sveikatos problemų, 2014 m. gegužės mėnesį buvo operuotas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas jau nubaustas administracine bauda už medžių iškirtimą, manytina, kad prašomos priteisti žalos dydis gali būti mažintinas. Nustatytinas sumažintos žalos dydis - 800 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir sudaro 24,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu sutiko su žalos mokėjimo išdėstymu dalimis, be to byloje nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, o jo turtinė padėtis sunki, darytina išvada, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo, nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai ir šalių lygiateisiškumo principas, todėl atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad žalos mokėjimas išdėstytinas 8 mėnesių laikotarpiui po 100,00 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, toks procesinis sprendimas užtikrins tinkamo teismo sprendimo įvykdymo bei nepažeis šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčius, o tuo pačiu skatins skolingą asmenį stengtis ieškoti būdų greitesniam atsiskaitymui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J.A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 800 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybei, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas 190742671) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke.

Išdėstyti priteistos 800,00 Eur žalos mokėjimą dalimis per 8 mėnesių laikotarpį, mokant po 100,00 Eur kas mėnesį, mokėjimo pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo J. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,00 Eur žyminį mokestį ir 1,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 25,70 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja A. S.