Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
1-222-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57402-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57402-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57402-18, kurioje

V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. S. suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją ir ją panaudojo, o būtent 2018 m. lapkričio 23 d. apie 9.30 val. Alytuje, prie Naujoji g. 48 pastato pildydamas deklaraciją dėl 2018 m. lapkričio 23 d. 9.30 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu R. K. vairuojamas automobilis „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį J. T. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis – išgalvotus kalto dėl eismo įvykio asmens vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, automobilio valstybinį numerį, ir šią žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją perdavė J. T..

K. V. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. R. K. savo automobiliu „Rover“ pavežė jį iki Alytaus poliklinikos. Kai jau važiavo atgal ir R. K. bandė apsisukti, jis, judėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį svetimą automobilį ir jį apgadino, sudužo to automobilio posūkio žibintas. Kadangi R. K. važiavo kaltinamojo prašymu, todėl kaltinamasis ėmėsi iniciatyvos atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą ir pasiūlė nukentėjusio automobilio vairuotojui 20 Eur, tačiau šis nesutiko, sakė jam bus sudėtinga rasti sugadintą detalę, todėl jis norėjo, kad būtų pildoma eismo įvykio deklaracija. R. K. paprašė kaltinamojo, kad šis surašytų eismo įvykio deklaraciją, nes ir anksčiau buvo toks atvejis, kada R. K. sukėlus eismo įvykį deklaraciją užpildė kaltinamasis. R. K. neprašė jo suklastoti deklaraciją. Kaltinamasis pats vienas sugalvojo įrašyti į deklaraciją neteisingus duomenis apie eismo įvykio kaltininką R. K. ir jo automobilį. Taip pasielgė todėl, kad buvo supykęs ant nukentėjusio automobilio vairuotojo, kad šis nesutiko paimti 20 Eur ir gaišina jų laiką. Pildydamas eismo įvykio deklaraciją, jis nurodė išgalvotus asmens, neva tai vairavusio automobilį „Rover“, vardą ir pavardę, adresą, telefoną, taip pat įrašė neteisingus duomenis apie automobilį. Užpildęs deklaraciją, padavė ją pasirašyti abiem vairuotojams, kurie pasirašė jos nepatikrinę. Suklastotą deklaraciją kaltinamasis padavė eismo įvykio metu nukentėjusiam vairuotojui suvokdamas, kad šią deklaraciją nukentėjusysis pateiks draudimo įmonei, bet draudimo išmokos jis negaus ir dar patirs nepatogumus (b. l. 81–82, 86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš J. T. 2018 m. lapkričio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 9.30 val. Alytuje, šalia Naujojoje gatvėje esančios poliklinikos buvo apgadintas jo automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pildant eismo įvykio deklaraciją, kaltas dėl eismo įvykio asmuo joje nurodė neteisingus savo duomenis (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. apie 9.30 val. jis savo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo iki poliklinikos Alytuje, Naujoji g. 48, ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuo metu aikštelėje atbuline eiga važiavęs tamsiai pilkos spalvos automobilis, kurio markės jis neįsidėmėjo, atsitrenkė į jo automobilio priekinės kairės pusės lempą ir posūkį. Iš to automobilio išlipo trys vyriškiai – vairuotojas ir du keleiviai, iš kurių vienas priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją ir pasisiūlė tai padaryti. Jis paprašė abiejų vairuotojų dokumentų ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, pasidėjęs ją ant nukentėjusiojo automobilio variklio dangčio. Tuo metu nukentėjusysis bendravo su eismo įvykį sukėlusiu vairuotoju. Baigęs pildyti deklaraciją, vyriškis pasiūlė nukentėjusiajam ir kitam vairuotojui pasirašyti. J. T. pasirašė deklaraciją, prieš tai nepatikrinęs eismo įvykį sukėlusio vairuotojo dokumentų. Po to tie vyriškiai išvažiavo. Tą pačią dieną nukentėjusysis nuvyko į eismo įvykio deklaracijoje nurodytą draudimo įstaigą „BTA“ Alytuje, Naujoji g. 2, kur darbuotoja pasakė, kad jis yra apgautas, nes deklaracijoje kaltu nurodytas asmuo neegzistuoja, patarė jam kreiptis į policiją (b. l. 12–13, 17–18).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad J. T. pateikė 2018 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio deklaraciją (b. l. 29), kurioje nurodyta kad A transporto priemonės vairuotojas ir draudėjas yra T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis draustas draudimo įmonėje „BTA“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat deklaracijoje nurodyta, kad B transporto priemonės vairuotojas ir draudėjas yra J. T., automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime dėl tapatybės nustatymo nurodyta, kad aiškinantis 2018 m. lapkričio 23 d. apie 9 val. prie poliklinikos Alytuje, Naujoji g. 48, įvykusio eismo įvykio dalyvius, patikrintas gyventojų registras ir nustatyta, kad deklaracijoje nurodytas asmuo T. D. neegzistuoja, o adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kiti asmenys, automobilis „Rover“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) taip pat neegzistuoja (b. l. 45).

VĮ „Regitra“ duomenimis R. K. nuosavybės teise priklauso automobilis „Rover“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. paaiškino, kad jis turėjo automobilį „Rover 214“, jo valstybinio numerio neatsimena. 2018 m. lapkričio 23 d. apie 9.30 val. šiuo automobiliu kartu su pažįstamu V. S. nuvažiavo prie poliklinikos, kur automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su D. L., ketino parvežti jį namo. Važiuodamas atbuline eiga, jis savo automobilio galu atsitrenkė į automobilį „Audi 80“, kurį nežymiai apgadino. Šiame automobilyje sėdėjo vairuotojas, pagyvenęs vyriškis. R. K. pripažino, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl sutarė su tuo vairuotoju pildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją pildė V. S., nes jis turėjo patirties, anksčiau buvo pildęs deklaraciją. Jam R. K. davė savo dokumentus, tą patį padarė ir „Audi 80“ vairuotojas. Užpildęs deklaraciją, V. S. padavė ją pasirašyti abiems vairuotojams. R. K. pasirašė, nepatikrinęs deklaracijoje nurodytų duomenų. Automobilio „Audi 80“ vairuotojas taip pat pasirašė deklaraciją ir jie išsiskyrė. R. K. nurodė nežinojęs ir nesupratęs, kad V. S. deklaracijoje įrašė netikrus duomenis apie jį ir jo automobilį. Eismo įvykio metu R. K. buvo blaivus, turėjo galiojantį automobilio vairuotojo pažymėjimą, civilinės atsakomybės draudimas buvo galiojantis, todėl žalą tam vairuotojui bet kokiu atveju turėjo atlyginti draudimo bendrovė (b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. patvirtino, kad buvo toks įvykis, kada jis prie Alytaus poliklinikos įsėdo į R. K. vairuojamą automobilį ir R. K., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Tada abu vairuotojai sutarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją. Kartu su A. K. buvęs vaikinas pasisiūlė užpildyti deklaraciją, nes sakė anksčiau yra tą daręs. Tuo tarpu D. L. surinko stiklo šukes ir jas išmetė. Kai deklaracija buvo užpildyta, abu vairuotojai ją pasirašė ir jie visi išsiskyrė (b. l. 35).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.), ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1073/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. eismo įvykio deklaracijoje kaltinamasis tyčia įrašė melagingus, tikrovės neatitinkančius eismo įvykį sukėlusio asmens ir jo transporto priemonės duomenis ir šią žinomai suklastotą deklaraciją pateikė eismo įvykyje dalyvavusiam J. T., suvokdamas, kad suklastotas dokumentas bus nukentėjusiojo pateiktas draudimo bendrovei tikslu gauti draudimo išmoką. Tokie kaltinamojo V. S. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato tris alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, taigi, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešus kaltinamajam V. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme (b. l. 120).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis V. S. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis pirmiau teistas (b. l. 108–112), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 96–107), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 118, 119). Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, nesigydė (b. l. 93). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Byloje nustatyta, kad V. S. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau šiuo atveju teismas nesubendrina bausmių, nes bylos duomenimis V. S. atžvilgiu Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (b. l. 113–116), kuriuo paskirta bausmė yra subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl antrą kartą ta pati bausmė negali būti bendrinama. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nesubendrintinos, vėliau šis klausimas gali būti sprendžiamas BPK 347 straipsnio tvarka.

Kaltinamajam 2018 m. gruodžio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–89), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prie bylos pridėti V. S. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai, suklastota eismo įvykio deklaracija ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 90 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų, jį atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Prie bylos pridėtus eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, suklastotą eismo įvykio deklaraciją ir kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė