Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-02 nutarties, kuria netvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-07-04 nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu A. D. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme už nusikalstamas veikas, numatytas BK 186 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 198 ¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. 2016-11-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistoji pasiųsta į laisvės atėmimo vietą atlikti neatliktos bausmės. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2017-07-04 nutarimu nutarė taikyti nuteistajai A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi netvirtino Komisijos nutarimo, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog pasiekta laisvės atėmimo bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje.Skundu nuteistoji prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-02 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-07-04 nutarimą takyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Nuteistoji nesutinka su nutarties argumentu, kad ji neatitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, sąlygų. Skunde cituojamas BVK 157 straipsnio 3 dalies, 2 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir sutinkantys, kad jiems būtų skiriama intensyvi priežiūra, nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, - nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. Kadangi jau atliko daugiau kaip 4 mėnesius (nuo 2016-11-30) laisvės atėmimo bausmės, o paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, be to iki vieno trečdalio paskirtos laisvės atėmimo bausmės liko tik 2 mėnesiai (2017-10-20), ji atitinka visas įstatymu numatytas sąlygas lygtinai paleisti iš pataisos namų taikant intensyvią priežiūrą.Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžiu ir probacijos tarnybos paskirtų įpareigojimų nevykdymas negali būti vertinamas kaip rodiklis, nurodantis, kad asmuo linkęs pakartotinai nusikalsti. Už šių įpareigojimų nevykdymą įstatymo leidėjas numatė sankciją - lygtinio atleidimo nuo bausmės vykdymo panaikinimą. Todėl nevykdžiusi teismo nuosprendžiu ir probacijos tarnybos paskirtų įpareigojimų, patyrė bausmę - lygtinis atleidimas nuo bausmės buvo panaikintas ir buvo pasiųsta atlikti realios laisvės bausmės. Tiek prokurorė, tiek Vaikų teisių apsaugos skyrius jų išvadose, tiek teismas skundžiamoje nutartyje kaip pagrindą netvirtinti Komisijos nutarimą nurodė probacijos metu nevykdytus įpareigojimus, už kuriuos jau patyrė bausmę. Nuteistosios vertinimu, tokiu sprendimu ji už tuos pačius veiksmus baudžiama antrą kartą. Netinkamas dukters auklėjimas, nuteistosios manymu, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmę, nes auklėjimo įgūdžiai niekaip nepriklauso nuo asmens polinkio nusikalsti. Taip pat Panevėžio apygardos teismas laikė priklausomybę alkoholiui svarbia priežastimi. Tačiau laisvės atėmimo bausmės metu potraukis alkoholiui dingo. Atlikdama bausmę išsiskyrė su sutuoktiniu V. D., kuris didžiąja dalimi pastūmėdavo į alkoholio vartojimą, kas įtakojo abejingumą teismo paskirtiems įpareigojimams. Minėtos aplinkybės, nuteistosios manymu, paneigia žemesnės instancijos teismo išvadas bei rodo, kad ji atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, todėl gali būti lygtinai paleista iš pataisos namų, taikant intensyvią priežiūrą.Atsiliepimas į skundą negautas. Nuteistosios skundas netenkinamas.Nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neatitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikant intensyvią priežiūrą sąlygų. Su šiuo skundo argumentu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pataisos namai teikė Panevėžio miesto apylinkės teismui tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taikant intensyvią priežiūrą. Ši teisės norma numato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.A. D. bausmę atlieka nuo 2016-11-30 ir trečdalis paskirtos bausmės Panevėžio pataisos namų duomenimis bus atlikta 2017-10-20. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu, t.y. 2017-08-02 buvo atlikusi daugiau nei 4 mėnesius bausmės ir iki trečdalio bausmės buvo likę tik keli mėnesiai. Akivaizdu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nuteistoji atitiko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytas formalias sąlygas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos taikant intensyvią priežiūrą. Tačiau, sutinkamai su BVK 157 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę, o ne pareigą taikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindą (nuteistoji atliko privalomą dalį paskirtos bausmės), bet ir materialųjį pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą ir t.t.Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. D. elgesys laisvės atėmimo vietoje vertinamas iš esmės teigiamai. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, neskatinta. Priskirta paprastai nuteistųjų grupei. Nuteistoji išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (36 balai). Tačiau teismo turimais duomenimis yra ir kitų, neigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių, kurios neleidžia tvirtinti, kad nuteistąją galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant nuteistosios asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji nepateisino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu jai išreikšto pasitikėjimo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį, t.y. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Minėtu nuosprendžiu A. D. teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, skyrė įpareigojimą dirbti arba būti registruotai darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitaip psichiką veikiančių medžiagų, rūpintis nepilnamete dukra D. Š., gimusia 2003-04-14. Nuteistoji teismo įpareigojimų nevykdė: sistemingai vartojo alkoholinius gėrimus, neprižiūrėjo nepilnametės dukros, neatvykdavo į Probacijos tarnybą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2016-11-16 nutartimi pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Probacijos tarnyba dėl teismo įpareigojimų nevykdymo net du kartus kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti A. D. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pirmą kartą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi, konstatavęs, kad nuteistosios elgesys probacijos metu yra neatsakingas ir netinkamas, tačiau nepiktybiškas, Probacijos tarnybos teikimo netenkino, suteikdamas galimybę nuteistajai toliau taisytis laisvėje. Kaip matyti, A. D. poveikio nedarė Probacijos tarnybos pareigūnų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pokalbiai, auklėjimo programos bei nevienkartiniai teismo posėdžiai svarstant jos daromus pažeidimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo, kad nuteistoji per atliktą gan neilgą laisvės atėmimo bausmės dalį pasitaisė tiek, kad būdama laisvėje gyvens dorai, laikysis teismo įpareigojimų, nevartos alkoholio ir rodys tinkamą pavyzdį dukrai. Su tokia skundžiamos nutarties išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad jos bausmės vykdymo metu padaryti pažeidimai yra jau teisiškai įvertinti priimant nutartį pasiųsti ją į laisvės atėmimo vietą atlikti skirtą bausmę, todėl neteisėtai tos pačios aplinkybės vertintos pakartotinai. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip jau minėta, esant formaliam lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui, būtina įvertinti ir kitas ne mažiau svarbias aplinkybes, kuriomis galima būtų padaryti išvadą, kad nuteistąją toliau galima taisyti neizuoliuotą nuo visuomenės. Todėl vien tik trumpo laisvės atėmimo vietoje išbūto laiko vertinimas, kai nuteistajai realiai buvo apribotos galimybės elgtis netinkamai, neduotų pilno ir visapusiško asmenybės įvertinimo ir teisingos prognozės dėl jos galimo elgesio laisvėje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios elgesį nuo pat nuosprendžio, pagal kurį atlieka bausmę, priėmimo dienos, t.y. ir bausmės vykdymo atidėjimo metu ir pataisos namuose.Bylos duomenimis nuteistoji laisvės atėmimo vietoje elgiasi nepriekaištingai ir stengiasi nugalėti priklausomybę alkoholiui, dalyvaudama priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje, išsiskirdama su alkoholį vartoti skatinusiu sutuoktiniu, tačiau atlikta bausmės dalis yra per trumpa, kad gauti teigiami pokyčiai įsitvirtintų ir išliktų laisvėje. Nesant pagrindo manyti, kad nuteistoji visiškai pasitaisė ir laikysis teismo paskirtų įpareigojimų, Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo. Todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-02 nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistosios A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-02 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.