Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr.P8 –250/2007 Procesinio sprendimo kategorija 66.9; 66.11; 66.13 (S)

2007 m. lapkričio 19 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus prašymą atnaujinti procesą V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus vyr. darbo inspektorius 2006 m. kovo 14 d. surašė V.V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. kovo 9 - 10 d., inspektuojant uždarąją akcinę bendrovę „Medonos mėsa“ (toliau – UAB „Medonos mėsa“) buvo nustatyta, kad direktorius V.V., būdamas įmonės administracijos vadovu ir darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų), laikotarpiu nuo 2005 m. vasario l d. iki 2006 m. kovo 6 d, leido dirbti UAB „Medonos mėsa“ (Medelyno g.4, Jūrės k., Kazlų Rūdos sav.) K.K. galąstojo-sargo-kūriko darbą (susijusį su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimą, mėsos gaminių rūkyklose saugojimą, krosnies kūrenimą), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) - 98 straipsnio l dalies l punktą, 99 straipsnio 2 dalies 3 punkto normas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje. Įmonės administracijos vadovas V.V. padarė pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, nes žinojo, kad įmonėje K.K. dirba nelegaliai, žinojo apie sutartą jam mokėti užmokestį, kitas aplinkybes, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tą privalėjo atlikti pagal galiojančius įstatymus, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką. Be to, tą pačią dieną Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus vyr. darbo inspektorius surašė G.M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. kovo 9 - 10 d. inspektuojant UAB „Medonos mėsa“ buvo nustatyta, kad direktorius gamybai - vienintelis įmonės akcininkas G.M., pagal įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, būdamas darbdaviu - įmonės administracijos atstovu, esant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų), laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 6 d. leido dirbti UAB „Medonos mėsa“ K.K., galąstojo-sargo-kūriko darbą (susijusį su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimą, mėsos gaminių rūkyklose saugojimą, krosnies kūrenimą), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso - 98 straipsnio l dalies l punktą, 99 straipsnio 2 dalies 3 punkto normas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ straipsnio 1 dalyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimu V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.

Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą, išklausęs traukiamų administracinėn atsakomybėn asmenų paaiškinimus, apklausęs liudytojus A.Z., E.K., J.S., O.D..K., ištyręs administracinės bylos rašytinius įrodymus, pripažino, kad nenustatyta, jog V.V. padarė inkriminuotą pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, žinodamas, kad įmonėje K.K. dirba nelegaliai, žinodamas apie sutartajam mokėti užmokestį, kitas aplinkybes, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tą privalėjo atlikti pagal galiojančius įstatymus, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, o G.M., pagal įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, būdamas darbdaviu - įmonės administracijos atstovu leido dirbti UAB „Medonos mėsa“ K.K. galąstojo-sargo-kūriko darbą (susijusį su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimą, mėsos gaminių rūkyklose saugojimą, krosnies kūrenimą), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. nelegaliai. Nei liudytojų parodymais, nei bylos rašytinės medžiagos pagalba teismas nenustatė, kad K.K. įmonėje būtų dirbęs galąstojo-sargo-kūriko darbą, kuris kaltinime traukiamiems administracinėn atsakomybėn asmenims apibūdinamas kaip susijęs su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimu, mėsos gaminių rūkyklose saugojimu, krosnies kūrenimu. Patrauktųjų administracinėn atsakomybėn asmenų V.V. bei G.M. parodymais nustatyta, kad K.K. įmonei „Medonos mėsa“ reikalui esant atliko peilių galandinimą pagal šalių sudarytą 2005 m. vasario 1 d. paslaugų sutartį (b. l. 14). Tai yra, periodiškai, iškilus poreikiui, buvo pakviečiamas į įmonę atlikti galandinimo darbus. Tai reiškia, kad buvo periodiškai, priklausomai nuo poreikio, atliekama šalių iš anksto sulygta ir apibrėžta užduotis. Jos metu kiekvieną kartą pasiekiamas konkretus rezultatas. Minėtą aplinkybę patvirtino ir visi apklausti liudytojai. Nė vienas iš jų nepatvirtino, jog K.K. darbas būtų turėjęs reguliarų pobūdį, nustatytas darbo valandas ar darbo vietą. K.K. neprivalėjo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Nė vienas iš liudytojų neparodė, jog K.K. be epizodiško įrankių galandimo, atsiradus poreikiui, būtų dar vykdęs kūriko bei sargo funkcijas. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. Juos reglamentavo šalių sudaryta civilinė sutartis, kurią šalys įvardino kaip paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį. (Šiuo atveju šalių pasirinkto civilinės sutarties pavadinimo ir jos turinio atitikimo pavadinimui klausimo teismas nenagrinėja, kadangi sutartis nėra ginčijama). Teismas nenustatė, kad K.K. būtų susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, kas yra privalu darbo teisinių santykių atveju. K.K., atlikdamas galandinimo veiksmus, neprivalėjo laikytis darbo tvarkos, paklusti darbdavio nurodymams, t. y. tarp šalių nebuvo pavaldumo santykių, būdingų tik darbo teisiniams santykiams. Nors nustatyta, kad K.K. neturėjo verslo liudijimo, tačiau teismas atsižvelgia į teisminės praktikos nuostatą, kad verslo liudijimo nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis ir dokumentas neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, K.K. savo darbo panaudojimas sudarius civilinę sutartį, negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas (DK 98 straipsnis), o yra jo per civilinius teisnius santykius realizuota individuali veikla.

II.

Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismas neteisingai įvertino inspekcijos pateiktus įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Apelianto nuomone yra įrodyta, kad K.K. laikotarpiu nuo 2005 m. vasario l d. iki 2006 m. kovo 6 d. UAB „Medonos mėsa“ interesais vykdė darbines funkcijas, dėl kurių privaloma tvarka turėjo būti sutaryta rašytinė darbo sutartis. V.V. ir G.M. kaltė yra įrodyta įstatymo leistinomis priemonėmis - liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų rašytiniais bei bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Su K.K. buvo sudaryta paslaugų sutartis. Teismo nuomone tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Teismas neatsižvelgė, kad esminiai darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų sutarčių, yra darbo funkcijų atlikimas ir įsipareigojimas paklusti darbo tvarkai. Darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikrą darbą reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o darbo sutarties galiojimo laiku vykdyti tam tikrą jam pavestą darbo funkciją, nesusijusią su gaunamu rezultatu. Tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai pagrįsti pavaldumu (subordinacija). Tai nustatyta ruošiant bylos medžiagą bei nagrinėjant bylą teisme. V.V. paaiškino, kad esant būtinumui jis arba kas nors kitas iškviesdavo K.K. atlikti darbą į savaitę apie 2, 3 kartus. K.K. kartais ateidavo iš ryto, kartais po pietų, esant reikalui K.K. pakeisdavo sargą (b. 1. 9). G.M. paaiškino, kad K.K. darbą prižiūrėjo meistrė. Dokumentaliai K.K. darbas niekur nebuvo fiksuotas (b. l. 91). Todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad K.K. atlikdamas galandinimo veiksmus neprivalėjo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (DK 24 straipsnio l dalis). Nurodymai, kada atvykti į darbą, jo kontrolė ir kitoks pavaldumas bei aplinkybės tokius darbo santykius eliminuoja iš Civilinio kodekso normomis reglamentuotų civilinių santykių (CK 6.716 straipsnio 2 dalis).

2. Apelianto teigimu, teismas nutarime nurodė, kad K.K. neprivalėjo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Apelianto nuomone, nereikėtų įrodyti visiems žinomų aplinkybių. Bendrovės pagrindinė veikla mėsos gaminių gamyba. Darbo procese, be kita ko, naudojami darbo įrenginiai - peiliai, kurių darbinė dalis (ašmenys) praranda savo savybes, todėl reguliariai reikia atlikti galandinimo darbus. Šias darbo funkcijas bendrovėje atlikdavo K.K.. Įmonės veikloje pridėtinę vertę kūrė ne tik, pvz.: mėsos rūkytojas E.K., pardavėja I.B., vairuotojas A.K., buhalterė E.K., bet ir galąstojas-sargas-kūrikas K.K.. Todėl jo, kaip ir bet kurio kito bendrovės darbuotojo atliekamas darbas, buvo susijęs su materialaus objekto sukūrimu. Matomai, tik vienam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.M. šios aplinkybės buvo nežinomos, nes teisme duoti parodymai priminė akmens amžiaus laikus - „peilių galandinimas nebuvo būtinybė" (b. l. 119). Pasak apelianto, nepaneigtos liudytojo E.K. raštu bei teisme nurodytos aplinkybės, kad K.K. UAB „Medonos mėsa“ dirbo galąstoju, kad jis sargaudavo, saugodavo bendrovės mėsos gaminius rūkyklose, bei pakurdavo pečių (b. l. 12), kad turėjo savo darbo vietą. (b. l. 92). Fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kurių darbo inspektoriai, ruošę bylos medžiagą, nežinojo. V.V. parodo bendrovėje esančią darbo vietą, kurioje K.K. dirbdavo galąstojo darbą, persirengimo spintelę, kurioje jis laikydavo darbo ir kitus drabužius (b. 1. 17, 18). Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai 2006 m. kovo 7 d. 6.30 - 7.30 val. baudžiamojoje byloje dėl mirties priežasties nustatymo, fotonuotraukoje užfiksavo bendrovės pastatų viduje esantį staliuką, ant kurio buvo sudėti įvairūs daiktai, priklausę K.K.

3. Anot apelianto, teismas nutarime pažymėjo, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog K.K. būtų turėjęs darbo vietą. Kaip teigė apeliantas, organas (pareigūnas) nagrinėdamas bylą vadovaujasi ne tik įstatymu, bet ir vidiniu įsitikinimu. V.V. paaiškino, kad tuo metu įmonėje sargų nebuvo ir signalizacijos nebuvo (b. l. 91). Žuvusiojo žmona liudytoja O.D.K. paaiškino, kad iš vyro pokalbių suprasdavo, jog jis išeidavo į UAB „Medonos mėsa“ padirbėti - sargauti, pakurti rūkyklą, galąsti peilius. Naktimis išeidavo sargauti ne kasdien, o pagal kokį tai grafiką. Išeiginėm dienom išeidavo sargauti visą parą (b. l. 13, 118). Liudytojas A.Z. parodė, kad kitų galąstojų įmonėje nebuvo (b. l. 106). Policijos pareigūnui tiriant vietos ir laiko atžvilgiu konkrečias aplinkybes ir liudytoju apklausus G.M., pastarasis paaiškino, kad K.K. paklausęs, ar galėtų vietoj jo prižiūrėti UAB „Medonos mėsa" teritoriją (b. l. 71). Šių asmenų parodymų visuma patvirtina nelegalaus darbo faktą. Apeliantas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktasis V.V. teisme prarado atmintį. Jis nežinojo kiek K.K. buvo žadėta pagal paslaugos sutartį. (b. l. 91), nors 2006 m. kovo 10 d. paaiškinime raštu nurodė, kad sulygtas atlygis 100 litų (b. l. 9). Taigi, apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad nemokamai dirbtas konkretus darbas negalėjo būti atliekamas. Nagrinėjamu atveju paslaugų sutartis laikytina vienu iš jo atlygintinumo įrodymų. G.M. aiškinimas, kad pinigai pagal minėtą sutartį buvo išmokėti O.D.K. tik po K.K. žūties (b. l. 119), kelia pagrįstą įtarimą, kaip darbuotojas metus laiko dirbdamas bendrovėje negavo jokio atlyginimo. Tai, kaip pabrėžė apeliantas, pasakytina ir apie G.M. duotus parodymus teismo posėdžio metu, kad K.K. kategoriškai pareiškęs, kad jis nenori būti apiformintas pagal darbo sutartį (b. l. 91, 106, 119).

G.M. ir V.V. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apelianto argumentais.

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys teigė, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teisingai nustatė, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai bei prašė apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus apeliacinio skundo netenkino.

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje pateiktą darbo sutarties sąvoką, būtinieji ir esminiai darbo sutartį apibūdinantys elementai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Pagal DK 98 straipsnio l dalies l punktą, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Viename administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įmonės administracijos vadovas V.V. padarė pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, kad nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti. Kitame, kad direktorius gamybai, vienintelis įmonės akcininkas G.M., būdamas darbdaviu - įmonės administracijos atstovu, nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 6 d. leido dirbti bendrovėje K.K., galąstojo-sargo-kūriko darbą. Kaip matyti, kaltinimai neatitinka įprasto kaltinimo darbdaviams dėl nelegalaus darbo. Kalbama apie darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą. Taigi, tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai nėra nelegalus darbas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nelegalaus darbo įvykio.

Teismas taip pat pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir apylinkės teismas turėjo nustatyti, ar patrauktųjų administracinėn atsakomybėn asmenų veikoje yra inkriminuotų pažeidimų sudėtys. Tokią išvadą galima buvo padaryti tik įvertinus surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kaip matyti, apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė. Todėl apeliantui iškyla pareiga neginčytinais ir nereikalaujančiais vertinimo duomenimis paneigti teismo nutarime padarytas išvadas. Tačiau apeliaciniame skunde vertinami įrodymai iš apeliantui priimtinų pozicijų ir toks vertinimas negali būti priežastimi paneigti teismo padarytąsias išvadas. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, kurios darbuotojas surašė apkaltinamuosius dokumentus.

III.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius – 2007 m. vasario 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokoluose kaltinimai abiems administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims neatitinka įprasto kaltinimo darbdaviams dėl nelegalaus darbo - kalbama apie darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą. Kas privaloma administracinio teisės pažeidimo turiniui reglamentuoja ATPK 260 straipsnis. Pažeidimo esmė (nelegalus darbas - Darbo kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnio l dalies l punktas, 99 straipsnio 2,3 dalis) ir kiti protokolo turiniui būtini rekvizitai protokoluose buvo nurodyti. Atsakomybė inkriminuota už nusižengimą, numatytą ATPK 41-3 straipsnio l dalyje. Kaip nurodyta ATPK 9 straipsnyje administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V.V. žinojo apie K.K. atliekamą galąstojo-sargo-kūriko darbą bei darbo sutarties požymius UAB „Medonos mėsa". Atsižvelgiant į ATP kodekso sistemą bei jo struktūrą siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijas šios kategorijos bylose, protokole pažymėta, kad V.V. padarė pažeidimą neveikimu, t.y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įžvelgė darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą - ATPK 41 straipsnio l dalies sudėties požymius. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos nuomone, protokoluose suformuluotos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai atitinka nelegalaus darbo požymius ir atsakomybė už nusižengimą, numatytą ATPK 41-3 straipsnio l dalyje inkriminuota tinkamai. Nelegalaus darbo subjektyvieji požymiai gali pasireikšti ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu. Atsižvelgiant į tai, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų ir ją priimant padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas.

2. Vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuluoja Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotame „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose" (Administracinių teismų praktika. 2005, Nr.7, p. 217-280) nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys - tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (šioje byloje faktiškai bendrovei vadovaujantis G.M.). Be to, nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai; - asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokoluose buvo nurodytos ir bylos medžiaga pagrįstos šios K.K. vykdytos funkcijos bendrovėje: galąstojas, sargas, kūrikas. Civilinė sutartis buvo sudaryta tik dėl galąstojo darbo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija šį prašymą grindžia trimis pagrindais:

1) apeliacinės instancijos teismo nutartis V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006 yra be motyvų (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

2) nagrinėjant V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N9-1703/2006 padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas);

3) būtina užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis byloje yra be motyvų.

Vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, būtina atsižvelgti į tai, jog proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartis P8 – 61/2005 ir kt.)

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N9-1703/2006, pateiktų motyvų galima matyti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuojama, jog apeliaciniame skunde vertinami įrodymai iš apeliantui priimtinų pozicijų ir toks vertinimas negali būti priežastimi paneigti pirmosios instancijos teismo padarytąsias išvadas Be to, vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį turi būti atsižvelgta į tai, jog ši nutartis priimta apeliacinės instancijos teismo, tikrinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Neišsamūs apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvai, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nesudaro pagrindo teigti apeliacinės instancijos teismo nutartį esant be motyvų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2006 m. birželio 7 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai išnagrinėjo visas faktines bei teisines bylos aplinkybes ir pateikė jų vertinimą, konstatuodamas, kad K.K. darbo panaudojimas sudarius civilinę sutartį, negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas (Darbo kodekso 98 straipsnis), o yra jo per civilinius teisnius santykius realizuota individuali veikla (dėl šios konkrečios priežasties V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nutraukė) Atsižvelgiant į tai, atnaujinti bylos procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakytina.

Taip pat atsisakytina atnaujinti procesą byloje ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip jau buvo minėta, V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusių teismų teisinės išvados, kad šie asmenys administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinio teisės pažeidimo kodekso 41-3 straipsnyje (nelegalus darbas), nepadarė yra pagrįstos tuo, jog K.K. darbo panaudojimas sudarius civilinę sutartį buvo per civilinius teisinius santykius realizuota individuali veikla. Tačiau jokių teisinių argumentų (išskyrus teiginį, kad civilinė sutartis su K.K. buvo sudaryta tik dėl galąstojo darbo) dėl K.K. veiklos teisinio kvalifikavimo būtent kaip darbo santykių ir su tuo susijusių paaiškinimų dėl materialinės teisės normų taikymo pažeidimų prašyme atnaujinti procesą nepateikiama. Todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, kad yra pateikti akivaizdūs įrodymai, jog nagrinėjant V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo bylą buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas.

Kitas prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas pagrindas yra numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte - procesas gali būti atnaujinamas esant būtinybei užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija remiasi ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais precedentais, suformuotais išnagrinėjus konkrečias administracinių teisės pažeidimų bylas, o tik rekomendacinio pobūdžio išaiškinimais (konsultacijomis) - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotomis „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 2 dalimi tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus privalo atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl nagrinėjamu atveju vien tik prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikta nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą rekomendacinio pobūdžio teisės normų aiškinimo pavyzdį, o ne į konkrečioje administracinio teisės pažeidimo byloje suformuotą universalią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (teisminį precedentą) nelaikytina pakankamu pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas.

Dėl šių priežasčių administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus - prašymas atnaujinti procesą atmestinas ir procesą V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006 atsisakytina atnaujinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus - prašymą dėl proceso atnaujinimo V.V. ir G.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1703/2006

Nutartis neskundžiama.