Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimtoma“ atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Shmellman“ atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Rimtoma“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Shmellman“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo informavo ieškovę, kad 2021 m. balandžio 15 d. sudarė su atsakove bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria atsakovė apdraudė trečiojo asmens civilinę atsakomybę (toliau – ir Draudimo sutartis).

4. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovė Įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo ieškovei 28 566 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nesutinka su draudimo išmokos dydžiu.

6. Ieškovės veikla yra transporto priemonių pardavimas. Ieškovė Automobilį ketino parduoti brangiau, nei jį įsigijo – už 68 990 Eur. Kad Automobilio rinkos vertė yra 68 990 Eur, patvirtina 2022 m. kovo mėn. 17 d. kilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. T22100001 (toliau – ir Išvada). Todėl ieškovė dėl Įvykio patyrė 68 990 Eur žalą, o ne 63 480 Eur žalą, kaip nepagrįstai nustatė atsakovė.

7. Atsakovė apskaičiuotą draudimo išmoką be pagrindo sumažino per pusę, t. y. iki 31 740 Eur, motyvuodama tuo, kad trečiasis asmuo pažeidė Draudimo sutarties sąlygas – Automobilio raktelius laikė ne seife, o pašaliniams asmenims gerai matomojoje ir pasiekiamoje vietoje, kas, pasak atsakovės, sudarė palankesnes sąlygas Įvykiui. Atsakovė nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens padarytu Draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, nes nukentėjęs asmuo yra ne trečiasis asmuo, o ieškovė, kuri nėra Draudimo sutarties šalis ir kuri Draudimo sutarties sąlygų nepažeidė. Taip pat nėra aišku, kokių kriterijų pagrindu atsakovė draudimo išmoką sumažino būtent per pusę, o ne mažesniu dydžiu.

8. Be to, iš mokėtinos draudimo išmokos atsakovė be pagrindo išskaitė Draudimo sutartyje nustatytą 10 proc. besąlyginę išskaitą (franšizę). Pagal atsakovės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių, patvirtintų atsakovės valdybos 2018 m. rugpjūčio 21 d. (toliau – ir Taisyklės), 2.22 punktą besąlyginė išskaita (franšizė) – nuostolio dydis, kurį privalo padengti pats apdraustasis kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju. Pagal Taisyklių 2.1 punktą apdraustasis – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio civilinė atsakomybė yra draudžiama Taisyklių pagrindu. Taigi, besąlyginė išskaita yra apdrausto nuostolio dalis, kuri tenka pačiam draudėjui. Todėl besąlyginę išskaitą atsakovė turėjo išsireikalauti iš trečiojo asmens, kuris ir yra apdraustasis, o ne iš ieškovės.

11. Ieškovė neįrodė, kad turėjo realią galimybę parduoti Automobilį už 68 990 Eur. To nepatvirtina ir ieškovės pateikta Išvada. Iš Išvados nėra galimybės spręsti, ar vertintojas tinkamai pasirinko lyginamuosius automobilius – su tuo susijusi informacija pateikta ne lietuvių kalba, neaišku, ar lyginamųjų automobilių vertė nustatyta pagal jų kainas pardavimo skelbimuose, ar pagal realiai įvykusių pardavimo sandorių kainas. Be to, Automobilis buvo su defektais, būtent dėl to Automobilis buvo nuvežtas į trečiojo asmens servisą remontui. Įrodymų apie remonto apimtį ir kainą ieškovė nepateikė.

13. Nei Sutartis, nei Taisyklės nenumato, kad atsakovė nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką išmoka neišskaičiusi besąlyginės išskaitos. Priešingai, Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad išskaita yra nuostolio dydis, kurį kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju privalo padengti pats apdraustasis. Aiškinant besąlyginės išskaitos taikymą, būtina atsižvelgti ir į Taisyklių VI skyriaus „Draudimo suma“ 6.7 punkto nuostatas, nustatančias, kad draudimo sutartyje gali būti apibrėžta besąlyginė išskaita (frančizė), kuri išskaičiuojama iš mokėtinos draudimo išmokos. Taigi, atsakovė pagrįstai iš ieškovei mokėtinos draudimo išmokos išskaičiavimo Sutartyje nustatyto dydžio besąlyginę išskaitą.

14. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria atsakovė apdraudė trečiojo asmens veiklos civilinę atsakomybę, NT valdytojos civilinę atsakomybę, produkto civilinę atsakomybę (Draudimo sutartis). Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte nustatyta, kad papildomai apdraudžiama trečiojo asmens civilinė atsakomybė už žalą patikėtam turtui, tame tarpe ir turto vagystės atveju; patikėtas turtas Draudimo sutarties prasme yra trečiajam asmeniui patikėtos transporto priemonės.

17. Ieškovė 2022 m. kovo 15 d. į trečiojo asmens serviso patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atvežė remontuoti ieškovei priklausantį 2018 m. gamybos automobilį BMW X5 (Automobilis). 2022 m. kovo mėn. 17 d. trečiasis asmuo informavo ieškovę, kad Automobilio trečiojo asmens patalpose nebėra, galimai Automobilis yra pavogtas (Įvykis). Dėl Automobilio vagystės 2022 m. kovo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09087-22, kuris 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.

18. Atsakovė, atlikusi Įvykio administravimą, išmokėjo ieškovei 28 566 Eur draudimo išmoką.

19. Atsakovė sprendė, kad dėl Įvykio ieškovei buvo padaryta 63 480 Eur žala, kurią sudaro Automobilio įsigijimo kaina (61 000 Eur) bei tarpininkavimo įsigyjant Automobilį išlaidos (2 480 Eur). 63 480 Eur draudimo išmoką atsakovė sumažino 50 procentų, iki 31 740 Eur. Draudimo išmoką atsakovė sumažino vadovaudamasi Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.8 ir 5.9 punktais, nustatančiais, kad visi trečiajam asmeniui klientų patikėtų transporto priemonių užvedimo rakteliai ar kortelės, dokumentai, apsaugos nuo vagystės pulteliai visą parą turi būti saugomi užrakintame seife (Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.8 punktas); trečiajam asmeniui neįvykdžius šių pareigų, atsakovė turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją mažinti (Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.9 punktas). Atsakovė Įvykio administravimo metu nustatė, kad Automobilio raktelių trečiasis asmuo nei dieną, nei naktį nesaugojo užrakintame seife, rakteliai buvo laikomi pašaliniams asmenims gerai matomoje ir prieinamoje vietoje – ant stalo trečiojo asmens klientų priėmimo patalpoje. Iš 31 740 Eur draudimo išmokos atsakovė išskaitė Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.12 punkte nustatytą 10 proc. žalos dydžio besąlyginę išskaitą – 3 174 Eur.

20. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo išmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. ). Įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir DĮ)107 straipsnis). DĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, išaiškino, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

22. Taigi, sprendžiant dėl žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko atsakomybės apimties, kai į draudiką su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi nukentėjęs asmuo, yra reikšmingos civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan. Jei išmokėta draudimo išmoka nepadengia visos nukentėjusio asmens patirtos žalos, likusią žalos dalį nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padaręs asmuo.

23. Draudimo sutartimi atsakovė 200 000 Eur draudimo suma apdraudė trečiojo asmens civilinę atsakomybę už žalą patikėtam turtui. Pagal Taisyklių 2.7 punktą draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta suma, kuria draudikas gali atlyginti trečiajai nukentėjusiais šaliai jos patirtus nuostolius (maksimali pagal draudimo sutartį galima draudimo išmoka). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Automobilį pirko 2021 m. gruodžio mėn. už 61 000 Eur kainą, taip pat sumokėjo 2 480 Eur už tarpininkavimą įsigyjant Automobilį.

25. Ieškovė teigia, kad reali Automobilio vertė yra 68 990 Eur. Iš teiginį ieškovė grindžia 2022 m. kovo mėn. 17 d. kilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. T22100001 (Išvada), kurioje nurodyta, kad Automobilio rinkos vertė (su PVM) yra 69 000 Eur. Tačiau nėra pagrindo byloje šia Išvada vadovautis.

26. Išvadoje Automobilio vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu. Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), 57 punkte nustatyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip per 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (Metodikos 58.1 punktas). Jeigu nėra informacijos apie Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius.

27. Iš Išvados 6 priedo „Vertinamosios transporto priemonės lyginamųjų objektų informacinių šaltinių išklotinė“ matyti, kad turto vertintojas palyginimui naudojo informaciją apie analogiškų ar panašių transporto priemonių pasiūlos, o ne įvykusių pardavimo sandorių kainas. Išvadoje nėra pagrįsta, kad nėra ir dėl kokių priežasčių nėra informacijos apie analogiškų ar panašių transporto priemonių įvykusių pardavimo sandorių kainas. Transporto priemonės pasiūlos kaina, lyginant su jau įvykusio pardavimo sandorio kaina, nėra objektyvi, nes transporto priemonė už siūlomą kainą gali būti ir neparduota. Todėl palyginimui informacija apie analogiškų ar panašių transporto priemonių pasiūlos kainas gali būti naudojama tik tuo atveju, jei pagrindžiama, kad dėl objektyvių priežasčių nėra informacijos apie analogiškų ar panašių transporto priemonių įvykusių pardavimo sandorių kainas.

28. Išvada apie Automobilio vertę buvo padaryta turto vertintojui neapžiūrėjus Automobilio. Išvados dalyje „Išvada apie turto vertę“ nurodyta, kad Automobilio būklė ir charakteristikos nustatytos pagal ieškovės pateiktą informaciją. Išvados priede „Vertinamojo objekto individualių techninių ir juridinių charakteristikų aprašymas“ nenurodyta, kad yra nepataisytų Automobilio defektų. Tačiau Automobilis 2021 m. kovo 15 d. buvo perduotas trečiajam asmeniui remontuoti. Ieškovės paraiškoje remontui, skiltyje „Duomenys apie automobilio gedimus“, nurodyti Automobilio defektai: „Sėsta priekis po 3-4 dienų, labiau k. p.“. Kaip nurodė trečiojo asmens atstovas, Automobilis trečiojo asmens servise nebuvo spėtas apžiūrėti, todėl defektai, jų priežastis, remonto apimtis ir remonto kaina nebuvo nustatyti. Todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta aplinkybe, kad galimai reikėjo tik pakeisti apie 40 Eur kainuojantį vamzdelį Automobilio pakabos sistemoje.

29. Taigi, Automobilis turėjo defektų, kurie nebuvo identifikuoti ir į kuriuos nebuvo atsižvelgta Išvadoje nustatant Automobilio rinkos vertę.

30. Be to, Išvadoje Automobilio rinkos vertė (69 000 Eur) nurodyta su PVM. Pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) yra Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – ir PVMĮ) nustatyta tvarka apskaičiuojamas ir į biudžetą mokamas mokestis (PVMĮ 1, 71 straipsniai), kuris negali būti vertinamas kaip ieškovės naudai tenkanti Automobilio rinkos vertės dalis. Todėl iš Išvadoje nurodytos 69 000 Eur Automobilio rinkos vertės turi būti išskaičiuota 14 490 Eur PVM suma (taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą). Taigi, Ieškovei tenkanti Automobilio rinkos vertė be PVM pagal Išvadą būtų 54 510 Eur.

31. Ieškovė taip pat nurodė, kad Automobilį pirko ketindama jį parduoti brangiau ir taip uždirbti, nes naudotų automobilių pardavimas yra viena iš ieškovės veiklų. Ieškovė teigia, kad ketino parduoti Automobilį už 68 990 Eur, tą, ieškovės teigimu, patvirtina su dubliku pateiktas Automobilio pardavimo skelbimas. Todėl dėl Įvykio ieškovė negavo 5 510 Eur pajamų.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

33. Kaip jau nurodyta, transporto priemonės pasiūlos kaina transporto priemonės pardavimo skelbime negali būti laikoma realia parduodančio asmens galimybe gauti pardavimo skelbime nurodytą kainą, nes transporto priemonė už siūlomą kainą gali būti ir neparduota. Be to, Automobilis turėjo defektų, kurių ištaisymo kaina turėtų būti mažinamos ieškovės gautos pajamos už parduotą Automobilį, arba šie defektai galėtų lemti mažesnę Automobilio pardavimo kainą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad potencialūs pirkėjai kreipėsi į ieškovę dėl Automobilio įsigijimo už skelbime nurodytą kainą.

34. Taigi, ieškovė neįrodė, jog dėl Įvykio patyrė 68 990 Eur žalą (CPK 178 straipsnis), o atsakovė pagrįstai dėl Įvykio ieškovės patirtą žalą įvertino 63 480 Eur.

35. DĮ 92 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai. Pagal DĮ 98 straipsnio 7 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. (DĮ 98 straipsnio 8 dalis).

36. Draudimo sutarties 5.8 punkte nustatyta, kad visi trečiajam asmeniui klientų patikėtų transporto priemonių užvedimo rakteliai ar kortelės, dokumentai, apsaugos nuo vagystės pulteliai visą parą turi būti saugomi užrakintame seife. Trečiajam asmeniui neįvykdžius aukščiau nurodytų pareigų, atsakovė turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją mažinti (Draudimo sutarties 5.9 punktas). Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Automobilio rakteliai buvo laikomi ant stalo trečiojo asmens serviso klientų priėmimo patalpoje, t. y. pašaliniams asmenims gerai matomoje ir prieinamoje vietoje.

37. Draudimo sutarties šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus, dėl kurių jos susitarė sutarties sudarymo metu. Trečiasis asmuo nevykdė Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų visus trečiajam asmeniui klientų patikėtų transporto priemonių užvedimo raktelius visą parą saugoti užrakintame seife. Automobilio raktelių palikimas pašaliniams asmenims gerai matomoje ir prieinamoje vietoje galėjo įtakoti šių asmenų apsisprendimą pavogti Automobilį, padėti lengviau, greičiau įvykdyti Automobilio vagystę, apsunkinti galimybę sulaikyti asmenis vagystės metu ar netrukus po jos, o tuo pačiu apsunkti galimybę išaiškinti vagystę padariusius asmenis ir atsakovei nukreipti regresinį reikalavimą į tokius asmenis.

38. Trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo ėmėsi priemonių klientų patikėtam turtui apsaugoti – su uždarąja akcine bendrove „EuroCash1“ sudarė reagavimo paslaugų sutartį dėl trečiojo asmens serviso patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus – neturi įtakos sprendžiant dėl draudimo išmokos mažinimo apimties Įvykio atveju. Trečiojo asmens nurodyta reagavimo paslaugų sutartis nėra sudaryta trečiojo asmens iniciatyva kaip Draudimo sutartyje nenustatyta priemonė, skirta papildomai užtikrinti trečiajam asmeniui patikėtų transporto priemonių apsaugą, o yra sudaryta vykdant Draudimo sutarties sąlygas – Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5. 2 punkte nustatyta, kad trečiajam asmeniui patikėtos transporto priemonės turi būti saugomos teritorijoje, kurioje yra įmontuotos ir veikiančios (įjungtos) turto apsaugos nuo vagystės priemonės (perimetro apsauga).

39. Priešingai nei teigia ieškovė, teismų praktikoje nėra nustatyta riba, iki kurios draudikas gali mažinti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi diskrecijos teisę, pagal DĮ nustatytus kriterijus įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, kiek išmoka turi būti sumažinama, kad būtų proporcinga padarytam sutarties pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2016).

40. Draudimo sutarties 5.8 punkto sąlygų pažeidimas vertinamas kaip sunkus Draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, tiesiogiai palengvinantis sąlygas Draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui kilti. Todėl atsakovės sprendimas sumažinti draudimo išmoką 50 procentų yra proporcingas šiam pažeidimui.

41. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko atsakomybės apimties, kai į draudiką su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi nukentėjęs asmuo, yra reikšmingos civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan.

42. Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.12 punkte nustatyta, kad taikoma besąlyginė išskaita 10 procentų nuo žalos dydžio, bet ne mažiau kaip 300 Eur. Taisyklių 6.7 punkte nurodyta, kad draudimo sutartyje gali būti apibrėžta besąlyginė išskaita (franšizė), kuri išskaičiuojama iš mokėtinos draudimo išmokos dydžio; jei šalys raštu nesusitarė kitaip, nustatyta išskaita taikoma kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad franšizė savo esme reiškia, jog dalis rizikos yra neapdrausta, todėl visais atvejais civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytu franšizės dydžiu nukentėjusiam asmeniui ar draudikui, išmokėjusiam nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, atsakys pats kaltas asmuo, o ne jo civilinės atsakomybės draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413/2017).

43. Draudimo sutarties 5.12 punkto ir Taisyklių 6.7 punkto sąlygos dėl 10 procentų žalos dydžio besąlyginės iškaitos, kuri išskaičiuojama iš mokėtinos draudimo išmokos dydžio, reiškia, kad Draudimo sutartimi šio dydžio trečiojo asmens civilinės atsakomybės dalis nėra apdrausta. Todėl atsakovė pagrįstai iš mokėtinos draudimo išmokos išskaičiavo Draudimo sutarties 5.12 punkte nustatyto dydžio besąlyginę išskaitą.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė teisingai dėl Įvykio apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei 28 566 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

45. Ieškinį atmetus, ieškovei ir ieškovės pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.